Vau... kiek gražuoliukų, net seilės tįsta!
Bet paveiksliuko neapkabinsi, nepabūčiuosi ir jis tavęs nenuskraidins į palaimos viršūnę.
Visos čia norim meilužio...teoriškai...
Mokykitės, panos! Noriu pasigirti. Varau šiandien į pasimatymą su pretendentu į meilužius. Cha!!!
Gal jis ir ne Benas Aflekas ar Antonijo Banderesas, bet visai nieko. Labai aktyviai asistavo man olia lia kiek laiko, o aš su juo apie orą vis kalbėdavau. Šiandien susitikom netyčia gatvėj, pleptelėjome - įsižiūrėjau geriau - grieko vertas bičas ir taip stengiasi.
Išgėrėm kavos, o kai grįžau "pasipūdravusi nosytę" buvau labai nustebinta didžiule tulpių puokšte. Kaip spėjo sulakstyti, kur pirko - mįslė, bet įspūdį padarė. Po darbo sutarėm - eisime gerti vyno. Į lovą su juo šiandien dar tikrai negriūsiu, bet tikrai žinau, kad po kiek laiko jam neatsispirsiu... Taip "virina" žvilgsniu, kad net pagaugai nueina..
Man atrodo, kad jis už mane jaunesnis, bet koks skirtumas...Toks visas juodas, akys rudos, sportiškas, rankas pakelia - bicepsasi "vaikšto", o kvapas...Nežinau, mane labiausiai jaudina vyro kvapas, arba atstūmia.
Pavasaris, sakiau sau, kad noriu įsimylėti, noriu naujų jausmų. Bus. Ne teoriškai, bet praktiškai. Visos abejonės išgaravo dėl galimų vyro nurvairavimų į kairę. Kaip aš jį šiandien suprantu!! Kartais labai sunku atsispirti ...
baikit , tie grazuoliai net nezino , kad mes egzistuojam .
Papildyta:
Nuleidai tu čia mus iš svajonių padebesų ant žemės...