Mano artimas žmogus - alkoholikas

Turėjau omeny ne paprastą žmonių apsipykimą.  O tuos atvejus, kai išgėręs alkoholio žmogus nebepajėgia savęs suvaldyt – savo kūno reakcijų, atviros agresijos.

Suprantu, kad tu rasei bendrai
Bet sutik: viskas, ka jus rasote apie alkoholikus, musu temoje tiesiogiai liecia tik mane - todel viska ir priimu savo saskaita

As ka nors daznai suzinau kai kalba pvz telefonu su draugu, o jis uzpyksta,kad pasirodo man sake 

Ne, nu aišku, kaip gi be piranijų, niekaip.

1-pasakyciau, naudinga man cia apsilankyti.
2-Nu palyginimas su nepagydomu psichikos ligoniu,manes nesuerzino.Nugi kiekvienas turim teise i sava poziuri i sia problema. Siaip mediciniskai -tai traktuojama kaip liga.
3-Mano drauge dirbo sekretoria vienoj firmoj, kur darbininkai uzgerdavo savaitem, paskui atnesdavo bilioteni is gydytojo, liga alkoholizmas  pravaikstu nera  o kai dirba tai dirba nu ir ka tu jiems pasakysi 
Man asmeniskai alkoholizmas, tai apsileidimas(cia is operos nusidedam mintimis , zodziais , darbais ir apsileidimais  ), gali pykti kas nori ir metyti pomidorais, bet manau idejus pakankamai daug pastangu sia problema galima susitvarkyti. Aisku lengva pasakyti, bet tai tikrai nera nepakeiciama busena. 

4-nu siaip man atsake  ir net labai daug ir naudingos informacijos suteike. matot merginos cia tokius klausimus iskele nenuosirdzius ir ne realaus atsakymo joms reikejo ar ne taip? daugiau tokie provokaciniai ir noras kad butu tik tam tikras atsakymas, bent man is sono taip pasirode o moteris turi geros patirties, tai klauskit is tiesu kas rupi ir gal gausit naudos(as cia visoms ) 

Tusinates cia tiek metu. Ir jums n e n u o b o d u?

FEJA, "kai isileidi kazka i savo sventove", tai tas zmogus jau ne svetimas...
Nors pradejai nuo to, kad nepritari, pati patvirtinai mano zodzius, kad iskaudinti gali tik tas zmogus, kuri isileidai i savo sirdi...
O kad isileidziam netinkamus - cia jau kita kalba

Atsimenu ta daina, aciu uz palyginima
Gyvate tikrai tik vaidinu , is tikruju tapatinu save su kate - nepriklausomybes ir laisves isikunijimu... MIAU

Nu gal man rimtai dingti?  Tokios jautrios visos.

Tusinates cia tiek metu. Ir jums n e n u o b o d u?

Nu gal man rimtai dingti?  Tokios jautrios visos.

Na, jeigu komentavimas bus toks, kad žmogus, neturintis tam tikros kasdieninės patirties, negali suvokt, kas tai yra per liga, tai mes veltui gaišime laiką. Nes tada išeina, kad žmogus nepajėgus išmanyt, kas yra aukšta temperatūra, jeigu jis sirgęs gripu, o ne angina. 

Taip. Šeimoje esame beveik abstinentai. Aš iš prigimties (nuo tiek, kiek save atsimenu) negaliu išgerti vyno per vakarą daugiau kaip šimto gramų. Daugiau man nebesanu ir nebegaliu savęs priversti. Nelabai tolimoje giminėje  (mano) turėjome artimą giminaitį „giminės gėdą“. Dabar jis nebegeria.  Sako, kad dabar „prilaiko“ sūnus.
Su vyru yra kitaip. Jo „pusėje“ (giminėje) „to gėrio“ esama daugiau ir ryškiau. Todėl jis, turėdamas „gerų pavyzdžių“, gėrimo saugosi. Kaip tai pasireikšdavo jaunystėjė? Ogi taip: jei su draugais būna kasdieniniai nugėrimai (kad ir alaus), jis vieną dieną geria, kitą griežtai ne. Kadangi gėrimo kiekis tą pirmąją dieną būdavo irgi atitinkamai nedidelis, tai tą antrąją nelabai ir būdavo nuo ko „gydytis“. Bet jis sakydavo aiškų „ne“, nesvarbu kompanija, autoritetai ar kitos  „privalomos aplinkybės“. Jis turėjo vieną savo artimą giminaitį, kuris iki trisdešimties metų negėrė nė lašo (!). Paskui jis užsiėmė „chaltūromis“ ir dabar jis jau nebeturi nei šeimos, nei namų. Tiksliau, namuose jis gyvena vienas, bet jie užrašyti, siekiant išsaugoti jam pastogę, kitiems giminaičiams (todėl mintyse sureagavau į vieną čia pasakotą atvejį, kai žmona jaučiasi žygdarbį padariusi, kad paliko vyrui namus  ; duok Dieve, kad ši dovana vis dar sėkminga).
Mūsų sūnus negeria išvis. Didelis, bet dar nesavarankiškas. Ir pyksta, kai mes per šventes išgeriame. Paaiškinimai, kad „mes gi nedaug“, „taip įprasta“, jam negalioja. Jis alkoholiui (kaip ir rūkymui) jaučia pasibjaurėjimą. Pastaruosius dvejus metus dėl šventos ramybės net per Naujuosius negėrėme (buvome vieni). Ačiū Adai, to komplekso, kad „gal negerai negerti visiškai“, baigiu atsikratyti. Dabar laukia sūnaus svarbus gimtadienis. Panašu, kad mudu su juo kelsime sulčių taurę – teks dar greičiausiai taikytis prie artimų atvykusių giminaičių; nors jau pradedu manyt, kad gal ir to neverta. Šiuo požiūriu, man vienodai, ką pagalvos geriantis giminaitis (vienas toks jau buvo, kai neišgėriau su juo „iki dugno“, po baliaus net demonstratyviai neatsisveikino).
Alkoholis mūsų namuose kartais dėl progų perkamas, bet, progai pasibaigus, dar laikomas kiek, paskui liejamas lauk. Kad jį „būtina“ išgerti, man negalioja. Jau greičiau maisto, kad nesugestų, perteklių suvalgysiu, bet alkoholio ne. 
Tai tiek tos priešistorijos.

BET...

Nėščia būdama išgėriau šešis „Bielyj aist“ butelius, po šaukštą. Tokia buvo gydytojų metodika. Brendis man išvis neskanus, bet buvo liepta gerti „kaip vaistus“. Teigta, kad per placentą nepersiduoda. Gyvenimas parodys... 
Sūnus negeria, kaip sakiau. Bet nepaisant to „Gandro“, jis turi galimą genetinį paveldimumą. Vaikams nepersiduoda, bet va anūkams... 
Tai reiškia, kad mes dar turime ir senelį.  Kuris gali net bandyt vestuves, būdamas svečias, išardyt, nes „piršlys buvo pakartas neteisingai“  Ir jis gali būti visiškai nuoširdžiai... teisėju  . Žodžiu, kai paplaukia, žmogus nebeskiria realaus gyvenimo nuo žaidimo. Viena, jam taip būna nedažnai dėka žmonos. O tai valdinga moteris.

Tai va. Dabar mano „rašliavą“ galima ištrinti. 

Su man žinomomis ligomis lyginau dėl didelės patirties, bet gaila, kad tokia patirtis nemažai daliai žmonių čia yra „kinų kalba“. Pasistengsiu, kiek įmanoma, jos nevartoti. 
Papildyta:

Keista, bet visai nuo šių žodžių neįsiskaudinau.  Matyt, aklimatizavausi. 

Labos
ma apskritai mazai snekantis. O apie save ar savo vidu-niekada. Nepasako nei kur eina, nei kiekai laiko. Apie komandiruote suzinojau tik pries kelias dienas kai kitam sake. Jo darbo grafikas kartais kinta, tai jis nusprende pakabinti savo darbo grafika ant saldytuvo kai dar pykdavu jog nepasako kada kur bus.

Na, jeigu komentavimas bus toks, kad žmogus, neturintis tam tikros kasdieninės patirties, negali suvokt, kas tai yra per liga, tai mes veltui gaišime laiką.
Taip. Šeimoje esame beveik abstinentai.
Mūsų sūnus negeria išvis.
Alkoholis mūsų namuose kartais dėl progų perkamas, bet, progai pasibaigus, dar laikomas kiek, paskui liejamas lauk.

O aš giurzos nelaikau alkoholike ir jei kartais kalbu apie pijokus, jų tarpe nematau giurzos.

Aciu uz siuos zodzius, ZVELSA

Mielos mergaites
Nors ir esu "kieta" ir stipri, turiu prisipazinti: mane labai palaiko jusu geranoriskas poziuris i mane ir tai, kad jus priemete mane i savo draugija

o tavo net girtas neišsipasakoja? Maniškis kartais daug ką pasako girtas.

jis girtas pradeda "teisybes ieskoti", aiskinti, kokia as bjasuri,  bloga ir pan kaltinimai-dazna- visiski isgalvojimai

O aš giurzos nelaikau alkoholike ir jei kartais kalbu apie pijokus, jų tarpe nematau giurzos.

Kodėl? Jei nematai jos girtos, tai reiškia ji ne alkoholikė? Aš manau, kad ji tokia. Ir remiuosi tuo, kad ji pati taip sako, pati pasakoja kaip ir kiek ji geria. Neturiu pagrindo netikėti.

Na ne todėl kad ja aš netikiu, bet ji man atrodo protingas, stiprus, suprantantis savo problemą žmogus. Ko gero man kaip visuomenėje įprasta, alkoholiko etiketę norisi užklijuot visiškam degradui. Na skiriasi ji nuo mūsų pijokų.

Nors ir esu "kieta" ir stipri, turiu prisipazinti: mane labai palaiko jusu geranoriskas poziuris i mane ir tai, kad jus priemete mane i savo draugija

Na, jeigu komentavimas bus toks, kad žmogus, neturintis tam tikros kasdieninės patirties, negali suvokt, kas tai yra per liga, tai mes veltui gaišime laiką. Nes tada išeina, kad žmogus nepajėgus išmanyt, kas yra aukšta temperatūra, jeigu jis sirgęs gripu, o ne angina.