QUOTE(carela @ 2011 03 16, 20:17)
Sakote tema naudinga.Kuo?Kuo ji jums naudinga?Jus tiesiogiai susiduriate su alkoholizmu kur?Darbe?Gatveje?Jau minejote,kad gimineje yra megstanciu pakilnoti taureles.Jie alkoholikai ar tiesiog zmones kurie isgeria?Jie jus tiesiogiai liecia?Ar jums problema,kad bus sunaus gimtadienis ir bus tu zmoniu,kurie geria?Turite iseiti.Galite nekviesti ju.Arba pakviesti ir perspeti,kad bus "Fresh Party".Galite likti nesuprasti, bet ar jums, jusu sunui tai tiek svarbu,kad del to jus pasiaukosite ir geriau baliu iskelsit, bet patys nesijausit gerai?
Cia aisku kievienam savo.Tiesiog skirtumas yra didelis tada kai ta problema liecia tiesiogiai ir tada, kai liecia is salies.
Tai kad aš tiesiogiai susiduriu. Ne kasdien, bet tiesiogiai. Nes nemanau, kad tik vyras ar savi tėvai tai jau yra tiesiogiai. Bet ir vyro tėvai, manau, irgi yra tiesioginiai? Ar jūs manote, kad tokio kontakto išvengnti galima? Net jeigu gyveni kitame mieste, tai vis tiek lankaisi, nakvoji? Kvieties pas save. Irgi su nakvyne.
O sūnaus gimtadienis, kad ir koks jis svarbus, tiek nejaudina. Juo labiau, kad bus tie patys seneliai. Ir gal nieko daugiau. Tiesiog svarbi data, todėl šiaip jau alkoholis turėtų būti būtinas. Bet čia aš dar turiu variantų, kaip galima daryt. Jau vieną ir sakiau.
Man kur kas svarbiau genetinis paveldimumas. Nors Ada sakė, kad tokio nėra (kad čia tik nusidėjimas), bet aš manau, kad mediciniškai žiūrint vis dėl to jis yra. Ir vienos čia pateiktos nuorodos straipsnyje buvo gydytojo teiginys, kad paveldimumas yra. Tų minčių ir aš anksčiau turėjau. Aišku, stengiausi nekreipt labai į jas dėmesio, nes maniau, kad gali ir nepaveldėti.
Bet dabar man iškilo klausimas o kas, jei vis dėlto paveldės ir priklausomubė pasirekš netikėtai: pavyzdžiui, neteks mylimo darbo ir pan., t. y. susidarys tos aplinkybės, kuriomis pradedama gerti? Taigi tam turiu ruoštis.
O kad pasiruoščiau, turiu gerai pažinti ligą (ar priklausomybę, nesvarbu, kaip pavadintumėm).
Kaip bendrauti su sunkiu ligoniu, kad iš savo pusės neskatinčiau jo ligos ir pati išlikčiau, jau labai daug žinau. Bet tiesiog man čia netikėtai pasitaikė proga sužinoti dar kai ką. Bent jau neužsiliūliuoti, kad ligos gali nebūti vien nuo gerų norų, gero auklėjimo.
Vis dėlto praplautas mano organizmas nėštumo metu ir puikus pavyzdys giminaičio, visiško abstinento iki trisdešimties metų. Taigi joks įdirbis gali nebepadėti.
Taigi ir renku žinias apie pačią ligą ir jos eigą, kad paskui nebūtų per vėlu: nemačiau, nežinau, kur žiūrėjau.
O gal mus ta bėda ir aplenks būtent dėl pasiruošimo. Nes va, su psichikos liga dabar jau mirusiam artimam giminaičiui teko paklaidžioti. Nes tos ligos, kai prasidėjo, dar buvo nepopuliarios, o ir gydymo joms nebuvo. Taigi daug skausmo teko patirt, kol išmokome gyvent kartu su liga ir išlikti patys.
Nežinau, ar bus suprantama, ką išdėsčiau, bet perfrazavus Adą: jei kaimynui gerai, tai jau mums blogai?