Knygų skaitytojų klubas, 74 tema,

M.Pavic "Chazaru zodynas". tai mano pirmoji pazintis su siuo rasytoju. ir ispudis labai stiprus. knygoje pasakojama vienos tautos - chazaru istorija, pateikiamos trys perspektyvos: krikscioniska, zydiska, musulmoniska. didysis klausimas - polemika del chazaru tikejimo. kiekviena religija "savinasi chazarus" ir pateikia savo motyvus, savaja tiesa. skaitytojui belieka paciam nuspresti kuri versija jam priimtiniausia.
idomi pati knygos struktura - zodynas. kai kurie zodziai, asmenys, ivykiai kartojasi visose trijose dalyse, kiti - susije tik su viena is religiju. kiekvienas apibudinimas tarsi atskiras pasakojimas, ir tik artejant prie knygos pabaigos viskas susieina i visuma, tad reikia susikaupimo, tokios knygos nelabai iseis paskaityt autobuse, prekybos centre ar bet kurioj kitoj viesoj vietoj. svarbi kiekviena detale, kiekvienas niuansas.
Aciu Pajautai, turejau galimybe palyginti skirtuma tarp "vyriskos" ir "moteriskos" versijos, bet negaleciau pasakyti, kad kazkuri istrigo labiau.
pabaigiau ja pries pora savaiciu, bet vis dar ji nepalieka mano minciu. butinai skaitysiu kitas M.Pavic'iaus knygas. rekomenduoju visoms intelektualiosios literaturos skaitovems.
S.Oksanen "Valymas". si knyga kiek "nukentejo", nes ja skaiciau po Chazaru, bet kai jau isivaziavau, tiesiog surijau ja. artima tematika: pirmieji nepriklausomybes metai, sovietmetis, kurio paskutiniuju metu paveikslas dar gan ryskus mano atminty, gudus Estijos kaimas (jo vietoje galima isivaizduoti bet kuri Lietuvos kaima). skaudi ir liudna vienos seimos moteru gyvenimo istorija, ka gali padaryti akla "meile", pavydas, baime. vienos is pagrindiniu veikeju Alydes ir gailejau, ir teisinau, ir negalejau suprasti. kita veikeja - Zara - apgauta, suviliota pazadais uzsidirbti daug ir greitai, susidurusi su mineto pasiulymo realybe, isgasdinta. labai sunku objektyviai vertinti si romana, nes jis visu pirma jis turi labai stipru emocini uztaisa.
knygos nauda - beskaitydama suzinojau keleta nauju zodziu: kuzejo, siureno ir keletas kitu.
rekomenduociau toms, kurios nebijo ziaurumu, tikru istoriniu faktu, realaus gyvenimo.
dar viena labai patikusi knyga - T.Shah "Kalifo rumai". labai silta, linksma, nuotaikinga knyga. tikras poilsis pavargusioms smegenims.
afganistanietis, uazauges anglijoj, isigijes nama Kasablankoje, persikelia ten su seima. o tuomet, be abejo, prasideda nuotykiai - kartais juokingi, kartais graudus, kai susiduria dvi skirtingos religijos, gyvensenos. atvykeli stebina viskas: tikejimas dzinais, letas gyvenimo tempas, remontas, kuris regis niekad nesibaigs, vaziavimas i dykuma pirkti vezlio ir daugybe kitu komisku situaciju.
rekomenduociau visoms, pasiilgusioms vasaros

smagu, kiek atsiliepimų užderėjo


jei nepamirši ir jei tau bus patogu pasiimti, antradienį jos lauksiu
(aš būsiu 11 eilėje)

nepamirsiu

man rodos, turiu ir Tavo tel nr.

Dar kartą ačiū, merginos už sveikinimus

Jens Bjorneboe "Jūnas"- atmenat, tai, kad knyga gerokai morališkai pasenusi, labai patiko. Aš ją dėčiau į lentyną prie klasikos. Nemažai politikos, filosofijos, netgi karo metų.
Aštuonmetis Jūnas, labai švelnus ir geras berniukas, tačiau turi didelę bėdą, nemoka skaityti. Švietimo sistemoje, kur blogai besimokančių nėra, nes tai rodytų mokytojų klaidas (ko gink dieve, nebūna!), jam skirtas tik užribis. Salamandrų (taip knygoje vadinami senosios sitemos šalininkai) berniukas žalojamas vis labiau ir labiau. Graudu buvo skaityti, kai kiekvieną dieną mušamas, bei išsityčiojamas, Jūnas vistiek svajoja apie mokyklą ir skaičiuoja kol baigsis vasaros atostogos. Prie visų patyčų prisideda ir mokytojai, nes toks vaikas sumenkina jų didį darbą.
Savu laiku knyga sulaukė labai didelio ažiotažo. Nors mano mokykloje viskas buvo gerokai švelniau, bet prisiminus ją net vidurius susuka. Atrodo jau 50 metų praėjo nuo aprašytų įvykių, bet šiomis dienomis, mokytojai slepia vaikų patyčas, kad nekristų mokyklos prestižas, kitokie labai mikliai sudorojami ir taip toliau ir panašiai. Knygos aktualumas, nors ir perkeltine prasme, išlieka. Ir vis gi, tokiam tamsiam pasaulyje atsiranda ir to laikmečio šviesuolių, norinčių viską pakeisti ir į vaiką žiūrinčių kaip į žmogų.
Knygis stilius gan patosiškas, vietomis pamokslaujantis. Kai kurie skyriai atvirščiai iš šių dienų persikelia į karo metus ir pasakoja kodėl makytojas yra toks, o ne kitoks. nemažai analizės. Ir šiaip knyga tikrai labai "turtinga".
Rekomenduoju visoms pedagogėms

Nesitikėkite lengvo skaitinuko su žiaurumais, nieko panašaus. Parašyta tik tiek kiek reikai atskleisti turinį, nemanipuliuojant skaitytojo jausmais.

- Mokykla iš tiesų yra didelė mesmalė, tik emaliuota ir higieniška iš paviršiaus. Ir aš nenoriu būti mokytojas, ne snenoriu skersti žmonių

Kažkodėl skaitant šitą knygą galvoje sukosi Pink Floyd "Sienos" vaizdai...

Ačiū Kirke

Vakarą pabaigiau su F.G. Lorkos "Bernardos Albos namais"- kažkada teko vaidinti šitoje pjesėje, todėl skaityčiau ir skaityčiau, ne sji man sukelia daug jausmų. Tironės našlės Bernardos Albos namai, kuri uždariusi nuo aplinkinio pasaulio laiko savo dukteris, vien tam, kad nesklistų paskalos. Istorija baigiasi tragiškai. Moralas: kartais aplinkinių nuomonė mums svarbesnė, nei savų žmonių jausmai, ypač aprašomu laikmečiu.

Niūrios knygos, reikia kažko linksmesnio. Netikėtai gavau dovanų "Valgyk melskis ir mylėk" bei trečiają merginą

Stoju eilėn, jei Kirkė neprieštarauja.

Gal ką sudomins, į Vilnių atvažiuoja herta Muller, parašiusi "Amo sūpuokles"

http://www.goethe.de.../lt7280293v.htm

*Tai as is Daivos Vaitkeviciutes pasiulyciau paskaityti "Pasimatymas su zudiku", manau patiktu
**labai cia gera ideja davei, pati nepagalvojau. Gi cia i Airija vazineja mikriukai su siuntom ir 1kg kainuoja 1,50e tai iseina apie 5lt uz 2 knygas - pigiau grybo


aciu labai

Brūkšniuk, kaip baletas? O vyrukui?

Sekmadienį LNOBT'e gavau vieną autografą V. Račicko. Knygelės viršelis simpatiškas, vidus - bijau, kad be vertybių ir moralų ...
" Jos vardas Nippė":
- O į mano tėtį sykį šovė. Bet viso labo tik ranką sužeidė. O paskui automobilį susprogdino. Bet mano tėčiui sekasi. Jis ir vėl liko gyvas. Turėti verslą šiais laikais, žinok, pavojinga.
- Mudvi su mama irgi turime verslą.
- Tikrai?
- Taip. Mes agurkus auginam.
- Argi tai verslas?
- Žinoma. Kai mūsų agurkai užaugs, mama juos parduos, ir mes turėsim daug pinigų.

Dėsiu dar giliai į lentyną

dėkui Jei tik planai nepasikeis, tai būtinai eisiu

Norėjau pasiteirauti kauniečių, ar bus daromas meetas šį ketvirtadienį (nes turiu visą kalną knygų visoms )

Žiūriu , tema miega... Tai parašysiu, bet be didelių euforijų ir kiek pasikartodama: ne viskas š..., kas populiaru.

Susigundžiau Kristinos Sabaliauskaitės SILVA RERUM. Dar neįpusėjus pirmos dalies sakiau, kad antros gal nė neskaitysiu. O dabar jau baiginėju ir antrąją.
Istorija "sukalta" gerai, abi dalys, nežiūrint laiko šuolio, nuoseklios, vienalytės stiliaus atžvilgiu. Manau, autorė šiek tiek stilizuoja aprašomą laikmetį, bet ne iškraipo. Tikrai jaučiuosi skaitanti silvą. Nesiplėsiu girdama, nes visiškai "ne mano" knygos, bet ir nepeiksiu, nekyla rankos į šią medaus statinę įmesti šaukštą deguto. Skaitykit ir mėgaukitės! LL pagal Darių Pocevičių.
Papildyta:
Kol rašiau, atsirado žvitresnių.
Papildyta:
Taip! Lauksim išsižioję!

Šį ketvirtadienį, balandžio 7 d., nuo 16 val., renkamės Bernelių smuklėje, Donelaičio g.!

Mano jausena irgi lygiai tokia pati Nors L gal daugiau duočiau.

Mano skaitymo tempai labai priklausomi nuo neprognozuojamų naktų ir miego kiekio. Todėl į kažkada Pajautos išsakytą paraginimą man lankytis temoje dažniau, atsakysiu - tikrai netyliu, kai turiu ką pasakyti Betgi vaikų peršalimo ligos, dygstantys dantys, kino pavasaris... Bet skaitau, skaitau, ateisiu ir į temą pasisakyti. O dabar atbėgau paknopstom Marakeš, Klopedijai, kitoms Eidrigevičiaus gerbėjoms ape jo parodą Vilniuje pranešti
Džiūgauju, uch, uf, negaliu

gal netycia pardavinesi?

o i tema - skaitau J.O'connor "Juros zvaigzde". patinka. jau ir antra dali is bibles parsitempiau.