Sveikos
Vakar pabaigiau Karin Alvtegen "Dingusi". Šiaip neturiu labai ką ir pasakyt apie ją, mažiausiai patiko iš trijų skaitytų Alvtegen knygų ( o skaičiau jau "Šešėlis", "Kaltė" ir Dingusi"). Buvo labai trumpas momentas kai labiau susimąsčiau apie benamius, kas jie per žmonės, iš kur kilę ir kokių likimo vingių atvesti į tą būseną. Tačiau daugiau viskas, niekas neužvedė apmąstymų varikliuko. Neįtikino ir penkiolikmečio super duper drąsa ir ryžtas padėti visiškai nepažįstamai benamei moteriai, trenktis su ja nežinia kur ir iš viso vėl tas principas, kad jau jeigu policija neieško tikrojo žudiko, tai davai pabūkim mes patys broliais kiškiais drąsuoliais ir suraskim tą negerą dėdę patys. Ir atomazga kažkokia nei šiokia, nei tokia. Viskas per greitai, per lengvai ir per gražiai išsirutuliojo. Žodžiu, kol kas ši Alvtegen knyga stovi paskutinėje vietoje.
Ir, dieną, prižiūrėdama vaikutį, vėlgi per pietus pradėjau skaityti kitą knygą - Karin Alvtegen "Gėda". Iš daugelio atsiliepimų sprendžiu, kad ši labiausiai visiems patinka ir laikoma kitokia bei netgi labai neprasta knyga. Kol kas patinka, žiūrėsim kas bus toliau.
QUOTE(Vessta @ 2011 03 22, 13:25)
SS, aciu tau labai, gavau knygute 
Nuostabu 
Skaityk į sveikatą 
