Tai buvo bemiege naktis, bet del skausmu i ligonine dar nesiruosiau, bet kaip bebutu Birzelio 6 d. susitvarkiusi isvaziavau i ligonine, nes buvo akivaizdu kad prasidejo gimdymo veikla. Kai nuvaziavau kaklelis jau buvo prasidares 3 cm.
Buvau apsisprendusi kad jokio nuskausminimo nedarysiu, ir tikrai nepasigailejau.
Zinoma skaudejo, bet tai buvo imanoma iskesti, juk lauke toks ivykis, labai jau norejau pamatyti savo leliuka
Ir pamaciau jau Birzelio 7 d. 00.44 val. Esu labai dekinga savo vyrui, nes jis tikrai padejo man. Kas idomiausia, buvau nusprendusi kad vyras per stangas iseis lauk, nes nenorejau jo psichologiskai traumuoti. Bet prasidejus stangoms pati prasiau jo pasilikti, ir jis nepriestaravo.
Juokinga buvo tai, kad kai pagulde jau ant stalo prasidejus stangoms as taip pradejau saukti, kad apsisik..., bet matyt tie gydytojai yra priprate prie visokiu fraziu, kad net nekreipe jokio demesio, tik gydytojas sake: kakok, kakok
, bet kokia geda pasidaro kai prisimenu ka sakiau.Tik 5 minutes ir mano dukryte jau gulejo ant pilvo. Akyse buvo dziaugsmo asaros, vyras kuris stovejo suemes man uz galvos taip pat buvo jau labai susijaudines. Taip mes tapome tevais.
Gimdymas vyko tikrai be jokiu komplikaciju, be plysimu, matyt man padejo siame forume aprasytas tarpvietes masazas su aliejumi.
Esu tikrai patenkinta ligonines darbuotoju darbu ir labai jiems dekinga. Taip pat mano vyras irgi tikras saunuolis, nes padejo man tokiu svarbiu momentu, pagimdyti tokia nuostabia lelyte.
Mes laimingi!
