Puoduko reikalai, Dalinkimės patirtimi

Vaikas taip sakė, kad patogiau jaučiasi? Įsivaizduoti galime ką norime. Manoji beveik 3 metų - sauskelnių "nebrokija", nors žino, ką reiškia būti ir su jomis, ir be jų. Rašiau čia nelabai seniai, kad gailiuosi taip vėlai pradėjusi atpratinimo nuo sauskelnių procesą, bet dabar, po kelių savaičių, galiu pasakyti, kad kaip tik nesigailiu. Į trūsus varė keletą dienų, po to vėl kelioms dienoms pilnai perėjom prie sauskelnių, nes susirgo ir gulėjo kaip lapas. Kai pagerėjo - vėl nuėmėm sauskelnes, dėdavom tiktai miegui. Dar apie savaitę truko bėdos su kakojimu - pradėjo bijoti kakoti į puodą, nekakodavo po keletą dienų. Bet tai susitvarkė, kai nustojom užpakalį šluostyti, o vėl pradėjom plauti, kad ir po puoduko. Dabar maniškei 2 m. 11 mėn. - sauskelnės dedamos miegui ir laukui - dėl šventos ramybės, nors paprastai į jas nedaro, tenka išmesti susitrynusias. Manau, nebėra kur skubėti - kol šaltas sezonas, taip ir toliau darysim, o atšilus nebenaudosim visiškai.

Susumavus - galiu pavardinti apčiuopiamą vėlyvo pratinimo prie puodo naudą. Pratinimo procesas truko apie 3 savaites. Iš karto pradėjo netgi ne prašytis, o nueiti, nusimauti kelnes, padaryti, ką reikia, ir netgi išpilti. Paprašo nebent tada, kai reikia įjungti šviesą. Taigi, anksti pradėtas pratinti vaikas pats eina į tualetą nuo 2,2 m., o vėlai - nuo 2,10 m. Skirtumas - 8 mėnesiai, gali būti pusmetis. Anksti pradėto pratinti vaiko mokymo proceso trukmė iki šio rezultato (jei tarsime, kad tvirtai sėdėti pradėjo kokių 8 mėnesių) - pusantrų metų, vėlai pradėto pratinti - trys savaitės. Klausimas, ar verta vargti? Nebent argumentas dėl sauskelnių taupymo - bet mums jis buvo neaktualus.

9 men. vaikas nesake ir negalejo sakyti nieko - tai, neabejoju, suprantante ir jus. Tokia isvada padariau as ir manau, kad elgiausi teisingai. Kita karta elgciausi analogiskai. Man nebuvo sunku keleta kartu per diena pakeisti triusikelius. Negalejau ziureti kaip vaikas karsta vasaros diena buna su neva kvepuojanciom sauskelnem.

Na, aš vieną kartą dariau taip, kaip jūs (vyresnioji buvo sodinama ant puodo nuo 8 mėnesių), o kitą kartą pabandžiau kitaip. Trečio karto, manau, nebebus, bet jeigu būtų - daryčiau taip, kaip dariau antrą kartą. Galutinis rezultatas praktiškai tas pats - tai kurių galų plėšytis, stengtis, nervintis? Na, tik nereikia sakyti, kad nekyla susierzinimas po n-tųjų privarytų kelnių - tai visiškai žmogiška ir suprantama. Kam statyti vaiką į kvailio padėtį, kai jis suvokia, kad daro kažką ne taip, bet ne jo jėgoms suprasti, ką būtent? Vėlgi būtų bandymas apgauti save ir kitus, jeigu sakytumėte, kad per tuos pusantrų metų nė karto nenusprūdo nusivylimo atodūsis, eilinį kartą įvykus "nelaimei". Kam vaiką treniruoti būti lūzeriu, netikėliu, pažinti jausmą, ką reiškia nuvilti mylimiausią žmogų - mamą, ir negalėti nieko pakeisti? Tas keliais mėnesiais anksčiau pasiektas galutinis rezultatas toks vertingas, kad dėl jo galima rizikuoti būsima žmogaus saviverte, pratinti prie muštro (muštras = daryti, ko reikalaujama, nors nesupranti, kam to reikia), kaltės, nesėkmių baimės? Žinoma, jeigu finansinės galimybės neleidžia, tada nėra kito pasirinkimo, kaip tik kuo greičiau atsisakyti sauskelnių.

būtent taip ir turėtų būti - jei jau nuimi sauskelnes, tai "ant visai". jokių kartais. kartą maniškis lauke (žiemą buvo su sauskelnėmis) trumpam stabtelėjo ir "mama, aš su pampersu?" ir, aišku, pasisiojo. supratau, kad jei be jo būtų, prašytųsi į tualetą. viskas. ir jokių sauskelnių daugiau nebuvo.

aišku, tėvams patiems tos sauskelnės patogiau: mažiau skalbimo, mažiau rūpesčio - nusegei ir išmetei. ir aiškini, jog vaikas nepajėgus to suprasti. ir muštruoja ne tėvai, bet vaikai tėvus

Jus turbut juokaujat... Apie koki kaltinima, nusivylima kalbate? Vaikui buvo 9 men, kai emiau ji pratinti pie puoduko. Naturalu, kad neturejau minciu apie baluciu nebuvima. Apskritai as nelinkusi sureiksminti tokiu dalyku kaip triusikeliu pakeitimas ar balutes isvalymas. Gal man pasiseke, bet as nepavargau, man nekele jokiu neigiamu emociju vaiko pratinimas prie puoduko. Vaikas prievartos nepajuto, jokio pasipriesinimo nebuvo, tad kodel turejau liautis ji sodinti ir laikyti su sauskelnemis? Kodel nenorite sutikti su kitokia nuomone, kitokia patirtimi? Juk gali buti tiesiog kitaip nei kalba jusu patirtis. Man keistai skamba, kad metuku sulaukes vaikutis butinai turi nesuprasti kam reikalingas puodukas. Nenuvertinkite vaiku

Nei noriu, nei nenoriu, tiesiog diskutuoju. Tai, ką vadinate "kitokia" patirtimi, yra ir mano patirtis. Turiu du vaikus, vienas augintas anksti pratinant, kitas - vėlai. Galiu lyginti, skirtingai, nei jūs

Per daug savo vyruko nekankinau su puoduku, kai buvo 1m.4mėn pabandžiau pasodinti,bet nepatiko Per preivartą nesodinau ir jam mažiau streso ir man mažiau nervų O dabar va esam 1m.8 mėn ir kelias dienas palaikaiu be pamerso, varydavo i kelnes, bet matyt nelabai koks jausmas, kad noriai sedasi ant puodo ir tik kartas nuo karto buna avariju Pats parodo, kad jau nori sysiuko ir i pampersa nebedaro Dedu tik nakčiai, bet atsikeliame sausu ir padarom viską į puoduką, ir dar kai pietų einam miegoti arba kur važiuojam užsidedame. Žodžiu susidraugavom su puodu per porą savaičių

Kai sakote, kad vaikas pagaliau pradėjo sėsti ant puoduko, ar turite galvoje, kad pradėjo ir šlapintis, ir tuštintis į puoduką? Mums du metukai ir mėnuo. Su sysiu ant puoduko problemų jau nebeturime. Bet va kakoti mokame tik į sauskelnes. Tiesiog matau, kad negali išsedėti tiek ilgai. O su sauskelnėm vaikščiodamas, žaisdamas pakakoja normaliai. Gal ką patartumėte kaip pripratinti vaiką tuštintis į puoduką? Pradėjau jau nerimauti, kad ši stadija gali jam per ilgai užtrukti, nes tiesiog REIKALAUJA sauskelnių ir nededa jokių pastangų pasedėti ilgiau ant puoduko

Na šitoj vietoj norėčiau su junis nesutikti. Viskas priklauso nuo vaiko. Pati abi savo dukras pirmą kart pasodinau ant puodo ~1m, pradžioj tai buvo tiesiog pažaidimai, susipa-inimas su puodu ir kam jo reikia. Vyresnę bandžiau 1.5m pratinti be sauskelnių, tai pamačiau, kad visiškai bergžias reikas. Ji nesuprato, kad padarius kakų į kelnes yra nepatogu, toliau sau varinėjo O jaunesnioji 1.5m buvo nepatogu slapiom kelnėm, o juo labaiu nepatogu, kai kakis kelnėse. Dėl to manau jaunioji anksčiau atsisakė sauskelnių, o ne dėl pratinimo pradžios.
Vyresnioji dieną sauskelnių atsisakė 2.3m, o naktim daug vėliau, netgi ir būdama 3m, kai jau naktim nebedėdavom sauskelnių pasitaikydavo "avarijų". O jaunesnioji nuo 1m ir 11mėn (ir nuo tada nebuvo nė vienos "avarijos" ne tik dienom, bet ir naktim)

Mamos, nusiraminkit Viena raso, mano tada, kita raso, o mano tada. Vaikai visi skirtingi, skirtingai suvokia tuos pacius dalykus. Mergaites galbut greiciau pagauna nei berniukai. Kartais su berniukais tik veliau supranti, kad jie nori daryti atsistoje, o kiek privargta sodinant ... Manau, kiekviena mama geriausiai pazista savo vaika, todel viena sodina tik pradejusi sedeti, kita laukia, kol su juo jau bus galima susitarti. Ir jos abi yra teisios. Ir abi yra geros mamos Manau, kad vieno recepto nera tinkancio visiems.

būtent. net vienoje šeimoje tų pačių tėvų auginti vaikai yra skirtingi, todėl juokinga, kai pažiūrėjus į profilį ir (ne)pamačius jame kažkokio įrašo teigiama, kad neva mano patirtis ypatingesnė, nes auginu antrą...
anksčiau ar vėliau - visi sės ant puodų, nė vienas neis į mokyklą su paku sauskelnių. žinant, iš ko tos sauskelnės gaminamos, formuojasi suvokimas, jog vaikui, aišku, geriau pilnavertį gyvenimą gyventi be jų. todėl ir stengiamės antrus metus įpusėjusį pyplį pratinti prie kitokio gyvenimo. bet jei yra manančių, jog trejų su puse vaikas sauskelnėse yra norma - temano taip ir toliau, tai jų vaikas ir jų pinigai sauskelnėms

Aš taip pat iš patirties su pirmuoju vaiku, kai "pratinimo procesas" mūsų atveju truko porą dienų, rinkčiausi vėlesnį variantą ir vėl. Ta prasme, palikt vaiką ramybėj: supažindint su puodu, leist pabūt su triusikėliais, o ne pampersu, bet ne tykot visą dieną, kada čia jį prispaus reikalas ir greit tupdyt ant puodo. Bet va mūsų mažajam yra kietoki viduriukai, tai puodukas labai pagelbsti šitam reikalui. Matyt, turėsime ir ankstyvojo pratinimo patirties