QUOTE(GiedrėM @ 2009 05 06, 15:39)
Hepatitu (ir ne tik juo) galima užsikrėsti ir per medicinines intervencijas, pvz.: imant kraują. Žinau keletą atvejų, kai žmonėms (na, ne kūdikiams ir ne vaikams) atsitiktinai rado HVC arba HVB

Taip yra, nes slaugės ar laborantės, ypač vyresnės kartos, patingi prieš kiekvieną pacientą pasikeist pirštines. Kitas pavyzdys (irgi ne vaikam): Santariškių kraujo centre donorų kraujas tiriamas dėl įvairių infekcijų (HVB, HVC, ŽIV, Epštein-Bar, CMV ir tt). Dažnai randa kurių nors žymenų (dažniausiai hepatito viruso), tada skambina tiem donoram, o jie nepatiki

Nes nei atsitiktinių nesaugių santykių turėjo, nei intraveninius narkotikus vartojo. O kada kas ėmė kraują, leido vaistus, statė kateterį, nebesugaudysi. Artimoj giminėj buvo toks HVC atvejis, mačiau, kaip kirto suaugusiam žmogui per sveikatą interferono kursas metams.
Tai nėra agitacija būtinai skiepytis, bet tokią Lietuvos gydymo įstaigų realiją reiktų įvertinti pasirenkant
Žinau apie tokias LT realijas. Jau ne kartą, tame tarpe, šioje temoje apie riziką užsikrėsti Hepatitu b diskutavome.
Tačiau nepritariu tokiam požiūriui, kad kūdikius reikia skiepyti nuo tokios ligos vien todėl, kad medikai nenori patys skiepytis, arba ,,patingi" pasikeisti gumines pirštines, sterelizuoti medicininius instrumentus. Taip galima užkrėsti bet kurį pilietį. Jūsų pavyzdžiai buvo apie infekuotus gydymo įstaigose suaugusius asmenis.
Tai gal visus paskiepyti, revakcinuoti, nes praėjus kuriam laikui, imunitetas tai ligai silpnėja, reikia revakcinuotis.
O jeigu skiepijimo metu buvo nepastebėta infekcija, tai po vakcinacijos ir išvis vakcina nuo hepatito b nesaugo.
http://extranet.vvkt...i...30&Kalba=LT charakteristikų santrauka.
Jei sugeba užpirkti vakcinų visuotiniam kūdikių skiepijimui, turi sugebėti ir palaikyti griežtesnę tvarką gydymo įstaigose ten, kur yra rizika užkrėsti per kraują tiek pacientą, tiek mediką. Gydymo įstaigos skirtos gydyti, o ne papildomai infekuoti pacientus. Ir tokios realijos neturi būti toleruojamos.