Viskas yra įmanoma, jei yra noro. Tik kol neįsikurs-vaikų vežtis nereikia.
Aš prisimenu kaip aš važiavau į Ispaniją prieš 10 metų - dabar turbūt bijočiau
Važiavau su 3 vaikinais, su mažyte mašinyte, kurios pusė buvo užgriozdinta daiktais, mašinoj praleidom savaitę

Kojos buvo sutinę kaip rąstai.
Miegojau palapinėj su tais 3 vyrais kalnuose, o maudžiausi duše prie jūros. Radom darbą apelsinuose - rankos buvo kaip katės nubraižytos, plius žvėriškas karštis, plius į medžius lipti
Valgyti darėmės kalnuose uoloj, o rūbus skalbiau jūroj. Taip gyvenau daugiau nei 2 mėnesius.
Po to radom darbą laukuose rinkti paprikos-tai jau buvo rojus po apelsinų. Po to-sekė darbas šiltnamy. Susipažinau su lietuviais, tai jie atvažiavę ir pamatę kaip gyvenu-pasiūlė lovą bute. 2 kambarių su holu, be virtuvės(mini virtuvė buvo balkone) gyveno 11 žmonių - aš buvau 12. Vonia viena. Visi dirbo laukuose. Bet gyvenom draugiškai.
Tai va-laisvalaikiu intensyviai skaičiau ispanų gramatiką ir mokiausi. Po pusmečio radau darbą viešbuty ir tt...
Reikia žinoti, kad emigracijoj niekas tau nieko neduos, viską pats.
QUOTE(Joltoma @ 2011 03 25, 00:08)
Pabandykim isivaizduot supervaizorius aiskina kad reikia siandien priskinti 5 dezes braskiu dzemui (t.y specialus skynimo budas):
a. sypsosies ir kartosi ok ok
b. purtysi galva ir sakysi no no
c. sakysi viena ismokta fraze I do not understand English (cia jai anglakalbeje salyje)
bet cia darbas dar smulkmena, bet pats gyvenimas, kaip integruotis i visuomene, kaip vaikus pradzioje pamokyti, paaiskinti..................man tai misija neimanoma