O dabar kas norit, galėsit mane padorot. Žadėjau kokį nors maisto čekį, tai šiandien dar specialiai apsipirkinėjau netaupydama, kad būtų realus vaizdas, kaip aš apsipirkinėju. Tiksliau, nemažindama išlaidų, nes kainas, kuris produktas tos pačios grupės pigiausias, visada susižiūriu... Tai kaip ir taupymas. Šiaip apskritai, nepaisant to fokuso, kai buvau užsipirkus savaitei, apsiperku kas tris dienas ir išleidžiu vidutiniškai apie 70 lt, aš taip įsivaizduoju - tai gautųsi 700 lt maistui per mėn ir likusieji neaišku kam... Likusieji pas mane, kitoj temoj minėta, būtų 500 lt. Gal jie irgi maistui, tik aš nepastebiu?
tai čia surašau gryn maistą, ir galim imti dorotis, ką aš ten tokio ne tokio įsigyju... dar reik įsidėmėt, kad iš manęs virėja kaip iš meškos čiuožėja ant ledo, todėl kai ką, ką normalūs žmonės pasigamina patys, aš perku pusgaminiais... pvz. cepelinus - puikiai žinau, kad sugadinčiau kalną produktų, kol išmokčiau juos daryt (jei išmokčiau...) tai va, naletaj - varykit ant manęs, žinau, kad su maisto pirkimu pas mane co to nie to
limonadas tarchunas 3,99 (kiek man žinoma, man ir vyrui reikėtų atsisakyti būtent tokių gėralų, ir gerokai susitaupyčiau - jaučiu, kad apie 100 litų per mėn)
dvaro pienas 2,79
obuolių sultys 100 proc. 2,79 (skiedžiu trys su vienu ir duodu gerti vaikui)
lietuviškas varškės sūris 0,254 g - 5,05
natūralus batonas, puselė 1,49
gardi varškė su persikais - 2,99 (vienas iš retų dalykų, kuriuos valgo mano vaikas, išbandžiau kitas, nevalgo, plius dar šita ir "be jokių E", o man kažkodėl tai imponuoja... tai čia nepataupysiu)
lydyto sūrio ir augalinių aliejų mišinys 1,69 (reta vyro užgaida)
lydytas tepamas sūrelis su lašiša 3,29 (mano užgaida patikrint, ar tikrai smarkiai į gerąją pusę skiriasi lydytas sūris su augaliniais aliejais ir 100 proc. lydytas sūris be aliejų)
virtos dešrelės "jokių E" - 3 pakuotės, po 3,60 (su nuolaida, buvo 6,00, sutaupiau 7,20 - dar vienas retas daiktas, kurį valgo mano vaikas)
bananai 1,455 kg - 7,06 ( valgymui ir keksiukams)
tarkuotų bulvių cepelinai, 1 kg - 12,38
natūralus pienas 2,78 (susprogdinom pakelį ir amen - nuostoliai)
dvaro grietinė, 500 g 4,59
rūkyti kalmarai 0,170 g - 2,55 (vyro užgaida paragaut, sakė gyvenime daugiau nepirks)
agurkai 2,06 (su 30 cnt. nuolaida)
viso nuolaidų - 7,50
viso suma - 66,30
viso papirkta nesąmonių + nuostolis - už 9,32
ar užgaida - nesąmonė, dar nesugalvojau (ta su sūreliu... ar reikėjo pasitenkint vyro užgaida su tepiu riebalų mišiniu, ar vistik vertėjo sau tą sveikesnį produktą nusipirkt). Gal jūs už mane sugalvosit
taip pagalvojus, jei per vieną pirkimą kokie 7 lt. nesąmonių (10 proc. nuo sumos) - tai per 10 pirkimų 70 lt nesąmonių... Bet vis tiek per metus daug susitaupytų, nors atrodo, kas tas yra... 840 lt... Normaliai taip. Būtų darželiui kokiam pusmečiui ar trumpesniam laikui, nežinau dabar tiksliai mokesčių, bet vis tiek...
Papildyta:
QUOTE(milaaa @ 2011 03 26, 23:07)
as zinoma suprantu...doncova ir ect labaaai vertingos knygos, kad vertetu jas skaityti daugiau nei viena syki
prarijai, isspjovei ir pamirsai, kad valgei
negaila laiko?
Papildyta:
greiciausiai todel, kad nieks dabar neskuba pirkti tokio pobudzio turto, kaip 1k butas palangoje, ar sodyba belekur be patogumu
arba jie tiesiog ne jai priklauso
ne, negaila, nes viena doncova - vienam vakarui
ir taip, tai vertingos knygos, nes pakelia nuotaiką
o ko daugiau reikia? tų vertingųjų irgi skaičiau ne vieną, ne dvi ir ne tris, bet kai esi pavargęs, nusikalęs kaip šuo, ir prieš akis laukia darbo naktis iki šešių ryto, o keltis reikės aštuntą, nes vaikas tapo vyturėliu pastaruoju metu - tai žinokit ta doncova labai ir labai ir labai pagelbsti... Jei kas nori sakyti, kad vietoj doncovos reikia dirbti ir galėsiu eiti miegoti ketvirtą, tai tas neveikia, nes kol vaikas įminga, tol jam trukdo mano barškinimas klaviatūra, per anksti pradėsiu barškint, atsibus ir daina iš pradžių... O kad neužmigčiau, kimbu į knygą. Dar esu bandžiusi kibti į kompiuterinius žaidimėlius, bet jie paskui ima ryti laiką ir stipriai bukinti.
o neparduodu ne todėl, kad neskuba pirkti (beje, už sumą iš jų čia dviejų kambarių butas neišeitų) sodyba pirkta už 13 000 (35 km nuo vilniaus, trys hektarai žemės, be patogumų, sutaupiau 7000, nes prašė 20 000), ir man ji nerealiai patinka, nė už ką jos neatsisakysiu, esu žemės maniakė, gėlytės, daržovytės etc, vyras yra bitininkas, jis ten bites auginasi, bitidę tam reikalui įsigijo, vaikui nerealiai puiku savoj sodyboj vasaras leist...
butas Palangoje yra bendra mano ir tėvo nuosavybė - pirktas už 24 000 litų, laikom, kad sutaupėm daug, nes kai nebuvo dar krizės, tokie patys butukai buvo pradėję kainuoti 240 000 litų
Čia kaip ir su sodyba, bumo metu tokią pačią tam pačiam kaime už milijoną pardavinėjo - bet aš jos ir už tris neparduosiu, jei pradėsim badauti, į ją ir išsikelsiu... Dabar aišku, bumui nuslūgus, ko gero vėl panašios kainos.
kodėl neimu paskolos? labai paprasta. Paimčiau - tektų lankytis temelėse, kaip prasimaitinti už 100 litų, kaip aprengti vaiką metams už 150 lt ir t. t. Tiesiog nenoriu. Jei nebūčiau vienturtė tėvų dukra, ir jie neturėtų keturių kambarių buto, galbūt svarstyčiau apie pirkimą. Dabar tai būtų absurdas - tėvai seni, galbūt netrukus reikės pas juos kraustytis ir niančyt (duok dieve, kad tai būtų kuo vėliau, ne dėl to, kad niančijimo bijočiau, o dėl to, kad jie nepakenčiamų charakterių, jie patys irgi nenori, kad gyventume kartu...)... Jei viskas vyks pagal gamtos dėsnius, tas butas ateity atiteks man... Tai kokio bieso man dabar kišti bankui į nasrus dvigubai daugiau nei vertas koks nors butas?
Kai aš nuomuojuosi, aš žinau, už ką moku. Jei negalėsiu mokėti, galėsiu persikraustyti pas tėvus (neduok dieve, bet buvo pas mus gyvenime toks periodas, abu be darbo sėdėjom, čia buvo ankstesnė krizė už šią, o mes turėjom mažiau darbinės patirties, kad lengvai kitus darbus gautume), ir nieko neprarasiu. Jei norėsiu vaiką leist į kokią kitą mokyklą nei noriu dabar, galėsiu žybt ir persikraustyt į kitą rajoną, galėsiu persikraustyt net į kitą miestą ar į užsienį - be nuostolių ir minčių ką daryt su paskola.
Jei išsiskirsim su vyru - vėl jokių turto dalybų, skubių pardavimų etc...
Kai kuriame užsienyje, kiek man žinoma, 50 proc. žmonių nuomuojasi būstą visą gyvenimą, nes protingai įsivertina savo galimybes ir nenori gyvent visą gyvenimą diržus susiveržę... Draugė va paskolą pasiėmė - ačiū, nenoriu. Vyro alga kaip ir mano vyro tris kartus nukrito, nes darbas susijęs su statybomis - tai ji plėšosi per du darbus, baigia giltine pavirst, dar vaikiuką augina - ir neturi kur dėtis, nes įmokas tai reik mokėt...
o aš dar jei ką ir į pigesnį butą susikraustyt galiu, ir vyro alga kritusi negąsdina, nes vis tiek išsiverčiam, kai niekam neskolingi...
