Ar vaikai jusu "bijo" :)

Sveikos Mamytes

Auginu as va dvi merginas, vienai 4,5m kitai 3 bus. Abi labai skirtingos todel ir aukleti iseina skirtingai tik va, nelabai man jos pasiduoda tam auklejimui. Jos visiskai manes nebijo, jei ko "prisidirba" ir mama supyksta joms nulis emociju. Tarkim piesia su piestukais ir po viso piesimo proceso piestukai buna ismetyti po visa kambary, tad liepiu susirinkti savo daiktus ir pasideti ant stalo, tai man akiplesiskai tiesiog pasako ne ir iseina is kambario uz tai liepiu eit i savo kambary taciau vel isgirstu ta pati ne. Na nezinau ka ne taip darau, kaip reikia vaika isaukleti kad jis klausytu manes ir neatsikalbinetu. Siaip abi geros ne visada taip elgiasi, bet va kai uzeina bizas visai nesusikalbu nei graziuoju nei piktuoju Va tecio tai bijo, jis grieztesnis gal net nezinau. Uztenka jam pasakyti susitvarkykit ir iskarto ima ta daryt, o mane ignoruoja gal?
Taigi mamytes pasidalinkite patirtim kaip jus auklejate savo vaikucius ir kaip sekasi tai daryti labai reikia informacijos ir patarimu aciu is anksto uz ivairias nuomones ir pasisakymus

Del piestuku, patarimas toks - susitvarkote arba piestukai keliauja pas kitus vaikus ar i siuksliu deze/konteineri

Vaikai ir neturi jūsų bijoti, baimė-tai nėra pagarba. Negi jūs norite, kad jūsų klausytų tik iš baimės.

Tėčio gal klauso, nes mažiau jį mato, ar kad vyriškas balsas griežčiau skamba.

Kad neklauso-tokio amžiaus vaikams tai visiškai normalu. Ir kad išmėto normalu. Pabandykit tartis, skatinti, pakviesti rinkti kartu, arba tegu koks mylimas žaisliukas eina rinkti ir pakviečia vaikus tai daryti kartu. Bet kokiu atveju-negąsdinkit vaikų-tai nepadės.

Manęs nebijo.
Tik kai pakeliu balsa supykus, sako "mamyte, tu mane gąsdini"- suveikia, kaip šaltas dušas. Apsikabinu ir atsiprašau.

LINUKSEE , as tave puikiai suprantu pas mane du berniukai vienam liepa 5 , kitam tuoj geguze bus 3 , ir lygiai tas pats manes apsoliuciai nebijo , jei ir dirza i rankas paimi parodo nemusk nemusk , vos uzvuozi visktiek savo daro , o jei iseit i kokia poliklinika isvis neimanoma l visur lenda komnors nepasidalina bliauna ,. kosmaras , kita sak nekenti ju jau uz tai , nor aisku myli , bet tas elgesys veda isproto ,nzn kaip su jeis elgtis ..

Zinokite, neveikia ju pasakymas kad piestukai i siuksline iseis, apsisuka ir vistiek iseina, zodziu supranti daryk ka nori na kai balsa pakeliu tada Didzioji mergina ateina ir susitvarko viska paskui dar prieina apsikabina ir pasako mamyte as tave labai labai myliu. na bet situaciju visokiu buna, cia tik viena pasakiau apie tuos piestukus. Cia kazkuri mamyte klause ar noriu jog manes bijotu. As to nenoriu, tiesiog noriu, jog manes klausytu, suprastu jog pazaidus reikia susitvarkyti. O dabar eina per namus bardakus daro kiekvienam kampe bet nesusitvarko, tai man lieka eit is paskos ir rankioti viska. Taip negerai, pripras paskui teks iki pat paauglystes ta daryti, neismoks tvarkos. kaip ismokyti visada susitvarkyti po saves? Ir siaip mane stebina, kad merginos, tiksliau vyresnioji nebijo i gatve iseiti visur begioja niekada man rankos neduoda,nubega nuo manes tolokai jau ziuriu tuoj i gatve isbegs tai vos uz rankoves paciupti speju. Ir aiskinu jai kad masina tave juk suvazines mamyte nebematys taves daugiau, bet ji nesupranta kad tai negerai yra, ir vistiek savo daro, nesisaugo visiskai dabar jau ismokiau priejus gatve sustoti prie sviesaforo ir laukti manes, visada taip ir daro dabar. Karta parduotuvej pasiklydo mes Londone gyvenam o ji kalbos nemoka, tai nubego ji prie supyniu tokiu kur lauke buvo o as i parduotuve nuejau sustojau prie iejimo ir galvoju eisiu jos atsivesti, girdziu rekia mama mama, ateina manoji visa apsiverkusi, sako pasiklydau, na bet pati strimgalviais nuo manes bego, nors sakiau nepasileisk nuo manes pasiklysi ir kaip tokiam vaikui iaiskinti kad kai kurios situacijos pavojingos, man atrodo kad nepasimoko mano dicke
Papildyta:

Mano abi panasios labai i tavo berniukus, labai smalsios visur lenda viska ima. Erzina mane ziauriai, ypac i parduotuve nuejus, negaliu as ju vestis, ima viska is lentynu, paciumpa koki sausainiu pakeli lupa ir valgo arba koki zaisla paemusios jau pakuoja parduotuveje. Na nesuprantu, nesam mes nei kokie asocialus zmones, atrodo mokau as jas graziu manieru pasakoju kas galima kas ne kaip grazu elgtis ir kaip ne, kol kalbu joms apie tai atrodo viska supranta, bet kai susiduria realybeje su tokia situacija, vel sulaukeja ir daro ka nori ir kaip nori nebezinau zinokit mamytes kaip jas ismokinti, gal galite patarti ka nors prasu, labai reiketu patarimu, gal kas tokios patirties turejote ir pavyko susitvarkyti su tokiu vaiku elgesiu?

ir ka konkreciai tada darote?

Paimu preke is ranku ir sakau kad taip niekas nesielgia, taip daryti negrazu. Jei nori sausainiu paprasyk mamos kai sumokesim pinigelius tada galesi valgyti. Bet tai nepadeda ziuriu kita karta vel tas pats kartojasi...
Papildyta:

Tikrai nemusu ar kitokiu fiziniu bausmiu neskiriu, jei tai norejote isgirsti.

Pabandykyte ne liepti o paprasyti pvz. padeti susitvarkyt.Manes irgi vaikas nebijo, bet as to ir nesiekiu. Ka as baubas koks kad mane bijotu, mane tenkina ir pagarba.As gal ir neteisingai galvoju, bet mano manymu vaikui teks ismokti gyvenyme daryti dalykus kurie jam tikrai nepatiks, bet daug is ju galima tiesiog pateikti kitu kampu, taip kad jie neatrodytu kaip priverstiniai o vaikas pats noretu tai atlikt.Maniskiam dar iki 3 siek tiek truksta, bet kol kas su kambario tvarkymu bedos neturime. Ziuresiu kaip ten bus kai jam bus 5.

Matyt ne taip temos antraste suformulavau Juk bijo kabutese prasiau, turejau omenyje ar klauso jusu ta prasme kazkiek reaguoja i tai ko jus prasote ar liepiate padaryti. Nes maniskes tai visai kaip su siena kalbuosi ne visada bet daznai taip nutinka...

Man atrodo, kad tu arba nepasitiki savim/nesi tikra tuo, ką liepi, arba nesilaikai nuoseklumo, arbe nesilaikai pažadų, arba rodai blogą pavyzdį.


1. Jei tu pati nežinai tiksliai, ar jos turi rinkti tuos pieštukus, ar ne, ir kas konkrečiai bus, jei nerinks - tai niekas ir nerinks, ir čia ne tik vaikai - darbe kokiam irgi būtų tas pats, ir visi sakytų - blogas vadovas.
Jei aš liepiu vaikams susirinkti pieštukus, tai aš tiksliai žinau viską - kas kodėįl, iki kada, kur dėt sutinkus. Pieštuku turi rinkti tie, kas piešė, tai yra vaikai. Jie turi juos rinkti ne kažkada, o dabar todėl, kad tuoj eisim pietauti, o pieštukams ant grindų ne vieta - dar kas užmins ir bus po pieštuko. Jei vaikai pieštukų nerenka, reiškia, jiems nesvarbu, sulūš jie užminti arne, reiškia, juos surinksiu aš pati, bet į šiukšlių dėžę (ir aš TIKRAI taip padarysiu). Ir viskas. Nėra ko namuose laikyti nereikalingų daiktų, man pieštukų irgi nereikia, aš su jais nepaišau. Užuomaršoms primenama 3 kartus, du kartus ramiai, trečia kartą pakeltu tonu (na langai nedūžta, bet užuomarša supranta, kad šitas priminimas yra paskutinis).

2. Jei tu nesilaikai nuoseklumo, tai reiškia, kad vieną kartą liepi rinkti, o kitą kartą ne - pati surenki. Tada irgi niekas nerinks - pereitą kartą mama rinko, kodėl dabar aš turiu? Kažkokia kaprizinga ta mama, pati nežino, ko nori - tai renka, tai nerenka, nesuprasi. Reikia kartą išaiškinti, kur yra mano darbas, o kur vaikų, ir to laikytis visada. Kitaip kiekvieną kartą reiks kovot iš naujo. Įtariu, pas jus taip ir yra.

3. Jei tu nesilaikai pažadų (pvz. surinkus neišmeti nereikalingų pieštukų), tada į tave niekas nežiūrės rimtai, tavo žodis - nulis. Užtai pirmiausia reikia žiūrėt ką žadi - kad neprigrasintum visokių nesąmonių, kokių paskui neįvykdysi, kad nežadėtum isterijos pagauta, nes tada tos bausmės neproporcingos gali išeiti - bet jau pasakei ir viskas, žodis - gipsas. Taip pat negalima burti visokių nesąmonių, kaip kad atplėšus PC sausainius atbėgs policija ir pasodins į kalėjimą - nebus taip, ir tavimi daugiau nebetikės.
Pvz. pabandytų maniškis ėsti PC - būtų aiškiai pasakyta, kad taip nedaroma, mes to prekės dar nepirkome, o galima valgyti tik kai nusipirkome, ir kad tai būtų paskutinis kartas, nes dar prie vieno tokio atsitikimo ji užmirš kelią į PC - ir taip būtų tikrai.

4. Ir paskutinis - blogas pavyzdys. Tie vaikai - garantuoju - kažkur matė, kad PC yra valgoma. Arba kažkas jai tai leido daryti, arba pats darė, pati mačiau - stovi boba prie kasos, pasidėjus duoną - na ji ją perka - bet jau žiaumoja ir vaikui duoda. Arba perka džiovintu vaisiu ir vietoj "ragauja". Tai ir vaikas taip darys. Mes griežtai kategoriškai taip niekada nedarome, taigi ir vaikams net nedaeina, kad taip galima daryti - parduotuvė yra pirkimui, o virtuvė yra valgymui... Kas dėl nerinkimo - o mama savo daiktus visada susirenka? Nepalieka numestų? Palieka - o tai ko iš mūsų reikalauja???

Aš pasisakiau, aišku, iš savo varpinės - taip dariau visada. Todėl tokiu nesusikalbėjimo problemų neturėjau. Aš labai myliu savo vaikus ir daug jiems leidžiu, bet jau kas negalima, tas negalima, ir man pręsti, kas negalima, nes mama esu aš. Galima išsiprašyti čiupą prie kasos, bet negalima griūti ir kojom tabaluoti, galima nevalgyti košės, bet negalima jos terlioti, jei nevalgai, galima nepiešti, bet negalima papiešti ir viską išdraibius nubėgti - mama ne tarnaitė, taškas.

Kilus problemoms dėl autoriteto, visada išsiaiškindavom - kas pas mus yra mama? Tu... O kas pas mus yra vaikas? Aš... Tai tada kas ko turi klausyt??? Ir viska, mano autoritetas stabilus kaip uola... Ogi vyresnėliui jau 14 metų

Noa, nei pridesi, nei atimsi