
vienas auga be jo,o ir antras jam nerupi,antra santuoka jam buvo,o ir metu skirtumas buvo tarp musu 12m.db jau nera sunku,kartais kai matau laimingus draugus su seimomis pavydziu jiems ju laimes,kad jie kartu.taip pavargau buti viena,taip norisi rast zmoguti ir apie atra leliu daznai pagalvoju,bet...

SVEIKOS IR SVEIKAS
negaliu pasakyt kad malonu kad pratesta tema-geriau jau jos nebutu.geriau nereiketu laika leisti cia,o ne kartu su mylimu zmogumi,taip?
as jauciuosi gerai.yra vienas zmogutis kuriam esu labai dekinga kad padejo iseit is uzburto rato-asaros,savigriauza ir vel asaros.daug kas pasakys-nemylejai tu savo vyro,jei taip greitai pamirsai.nepamirsau nieko.tik nebejauciu jam nieko ,visiskai nieko.nei pykcio nei meiles.tiesiog neidomu .bendraujam kas liecia vaikus.
is naujo pradeti yra nelengvas kelias.nes vel kyla baime prarasti kas tau brangu
tik kaip bebutu jau taip blogai ir liudna nebebutu.
linkiu visoms stiprybes ir savo gero zmogucio salia,kad galetumet megautis pavasarine saulute

as jauciuosi gerai.yra vienas zmogutis kuriam esu labai dekinga kad padejo iseit is uzburto rato-asaros,savigriauza ir vel asaros.daug kas pasakys-nemylejai tu savo vyro,jei taip greitai pamirsai.nepamirsau nieko.tik nebejauciu jam nieko ,visiskai nieko.nei pykcio nei meiles.tiesiog neidomu .bendraujam kas liecia vaikus.
is naujo pradeti yra nelengvas kelias.nes vel kyla baime prarasti kas tau brangu

linkiu visoms stiprybes ir savo gero zmogucio salia,kad galetumet megautis pavasarine saulute

QUOTE(beveikrami @ 2011 04 19, 23:07)
Kaip laikotės, merginos?
Matau, kad tylu temelėje, nors atskirų temų apie "sudužimus" atsirado...
Matau, kad tylu temelėje, nors atskirų temų apie "sudužimus" atsirado...
Ex issiveze daiktus, ir gyvenu toliau... Nulis emociju.
QUOTE(BitėParazitė @ 2011 04 02, 09:54)
Man jau daugiau nei metai po skyrybu praejo, bet dar neuzgijo zaizdos... aisku, nebe taip sunku, kaip anksciau, bet 

man irgi antri metai jau eina, bet nera viskas gerai. Skauda dar pakankamai ir nieko nepamirsau. Ir per sventes dar blogiau. Nezinau, kiek tesis ta agonija, bet taip noriu jau naujo etapo

QUOTE(Lucero @ 2011 04 03, 17:45)
Taip labai grazi diena.
taip noretusi salia turet zmoguti su kuriuo galetum ta saulute sedint parkeli pasidziaugti....


Sveikos visos
Na va, vis paskaitau sudužusių svajonių skyrelį ir nutariau papasakoti savo istoriją. Dar visai nesenai rašiau į skyrelį iki vedybų, o dabar jau čia
Viskas prasidėjo nuo to, kad pradėjau bendrauti su vaikinu, kurį seniau pažinojau, bet nepalaikėm ryšių ir po 6 metų susitikom, ėmem vėl bendrauti. Deje, jis gyvena užsieny, tad susitikdavom kas porą mėnesių, bet praleisdavom kartu po dvi savaites, na ir vasario mėnesį būdamas Lietuvoj, priklaupęs ant vieno kelio man pasipiršo. Meilė tokia didžiulė atrodė, nuolat gėlės, gražūs žodžiai, demesys. Pamenu sakydavo, tik tu manęs niekada nepalik... Supažindino su šeima, draugais. Su mano taip pat. Na žodžiu pasipiršo, baigėsi jo atostogos ir išvažiavo. Kadangi įpratino mane prie didžiulio dėmesio, bet išvažiavus jo dėmesys sumažėjo ir aš paskutinį mėnesį pridariau daug klaidų: ėmiau priekaištaut dėl mažai rodomo dėmesio, kad nekelia telefono ragelio, neatrašo sms. Neslėpsiu, kad priekaištų, mano susiraukimų būdavo daug ir be pagrindo ir tai tęsėsi apie mėnesį laiko. Na jis gal kartais užsimindavo, bet nelabai rimtai. Ir vieną vakarą gavau jo gražią sms, į kurią neatrašiau, nes buvau išėjus.Kitą dieną parašiau sms-tyla, skambinu-tyla. O vakare gaunu sms, kad daug galvojo, jam kaikas nepatinka ir reikia pašnekėti skypu, na, bet per daug nieko blogo neįtariau kadangi sms pilna bučkių
Ir ką gi prisėdu prie interneto ir gaunu-viskas baigta. Bandau aiškintis priežastį, o ji : myliu ir mylėsiu, bet mes negalim būti laimingi, nes gyvendama užsieny tu aukotumeis... mėginu šnekėtis, kad tai ir mano sprendimas, bet tada pasikeičia priežastis: nieko nejaučiu, nes tu mane varžei ir atšaldei jausmus. Na ką gi, baigėsi jo pokalbis su manim ir apsitvėrė tylos siena: jokių atsakymų į sms, ragelio nekėlimai ir visa kitą. Tai gi dvi savaites buvo tyla, o paskui neiškentus aš jam paskambinau , pokalbis atrodė normalus, sakė, kad myliu tave, bet tu mane spauzdavai ir nesimokei iš klaidų, na ka gi aš atsiprašiau , paaiškinau, kad tai dėl atstumo ir nutarėm, kad susirašysim, kad po kiek laiko ir skypu pašnekėsim. Apsidžiaugus tą vakarą nuėjau miegoti, o kitą dieną išsiunčiau jam sms, kur palinkėjau geros dienos-tyla visą dieną, vakare mėginu paskambinti-tyla. Vėl puolu save kaltinti, kad jei šį vakarą nebūčiau jam rašius, skambinus būtų pats parašęs, kad vėl pajuto spaudimą ir mano jog nepasimokiau iš klaidų...Tuomet vėl permainingos mintys, kad jei žmogus myli, juk turėtų būti malonu gauti sms ar skambutį. Na ir prie viso to sužinojau, kad bendrauja vėl su mergina iš praeities... Tai va taip slykščiai ir jaučiuos-savęs kaltinimai, skausmas
jaučiuos sumišus dar tai atsiprašau už neteisingai galbūt išdėstytas mintis







'...bet,jau tada supratau-kazkas ne taip....


bandziau kalbetis,bet nesileido i snekas,pykdavo,prasydavo nelysti ir nenusisneketi nesamoniu...kuo toliau,tuo labiau traukesi nuo manes...

gryzus man i LT,pradzioj-lyg ir viskas gerai,kurem planus abu...
tai buvo tik pora dienu. po to tapo tylus,nebendraudavo,nesisnekedavom,as susirgau sunkia depresija,santykiai dar daugiau paslijo...pinigu is jo negaudavau visiskai,paciai teko rupintis ir vaikais,ir butu,3kamb.vilniuje,kompensaciju negaudavau(kadangi dirbus uzsieni).santaupos-tirpte tirpo...kadangi nedirbau.
galiausiai-susikrove daiktus,pasake-kad viskas baigta,iseina...

supratau,kad yra kita,ji atsirado ,kai as isvykau...ka be dariau-viskas veltui...
jo zodziai buvo,,kuo daugiau bandysi mane susigrazinti-tuo toliau as begsiu nuo taves...)
susitikimai buvo neisvengiami,nes turim sunu,o ir po puses metu,skausmo,asaru,nevilties-niekas nepasikeite,o dar daugiau grimzdau i depresija,nevilti,ir...skolas...

sustreikavo sveikata,atsirado sirdeles bedos,net nepagydoma sirdies liga susirgau...viskas nuo nervu...supratau-,,viskas""daugiau nebegaliu...
su skaudancia sirdim,isvykau i uzsieni,vel,i ten pat,toli nuo LT,nenorejau matyt,sutikt,nieko,apart savo vaiku...ipac jauniausio sunaus,kuriam dbr ka tik 8-neri suejo,o as sedziu-toli nuo jo,ir nieko,kol kas padaryt negaliu.
gryzau isavo buvusia darboviete uzsieni,bet,jauciu,sveikata nebe ta...nebepadirbu,kaip pernai,griuva planai ir cia...greit galiu netekti darbo,bet,gryzimas iLT-man prazutis...jau nebegaleciau ten gyventi.jausmai-niekur neisnyko mano,nors,ka bedariau,kaip besistengiau
Pilnai suprantu ką tas reiškia
man dabar taip sunku...atrodo būtų dar čia kur netoliese,pašnekėtum išsiaiškintum, gal kiek ramiau būtų bent, kad neliktų nežinomybės, o dabar nieko. žinau leidžia laiką su ta mergina, bet taip skaudu nes kažkuomet apie ją pasakojo, kad nieko jai nejautė, kai bendravo todėl paliko, o dabar man pasipiršęs mane dėl jos paliko
Pasveikinau jį per Velykas ir jo sesę bei mamą, tai niekas nei nepadekojo, visi kažkokias tylos sienas pasistatę



Sveikutes, uzjauciu Jus , pati zinau kaip skaudu kai tave, isduoda, palieka. As su savo vyru skyriausi po beveik 10m. bendro gyvenimo. Jau beveik dveji metai praejo, pirmi buvo visiskas kosmaras, nezinau kaip isgyvenau
bet visa laime, kad laikas tikrai gydo. Nebejauciu nieko, nei pykcio nei skausmo, daznai su buvusiuoju bendraujam, nes turim suneli.
Kazkaip per sventes skaudziau viskas pasidaro taip noretusi tokiomis akimirkomis tureti salia saves artima zmogu, pasidalinti saulute, bet deja....

Kazkaip per sventes skaudziau viskas pasidaro taip noretusi tokiomis akimirkomis tureti salia saves artima zmogu, pasidalinti saulute, bet deja....
QUOTE(cukraus_vata @ 2011 04 24, 14:21)
Labas,
mano istorija kažkiek kitokia, kažkiek panaši. Ir tiesiog noriu tau pasakyti iš savo patirties keletą pasvarstymų, galbūt jie ir neteisingi.
1. Greičiausiai scenarijus buvo toks: jis sutiko seną arba naują meilę ir viską reikėjo kaip nors su tavimi nutraukti. Lengviausias būdas - suversti kaltę tau pačiai ir po to dingti.
2. Jo elgesio pasikeitimą tu pajutai ir pradėjai priekaištauti. Tikriausiai kažkiek priekaištų buvo daug nei reikėtų. Spėju, taip atsitiko todėl, kad esi jauna ir turi mažiau patirties. Žinomas tas jausmas kai norisi dėmesio labai labai ir bet koks "dingimas" yra pragaras.
3. Nežinia žudo. Atrodo, kad jei sužinotumei, pasikalbėtumei, palengvėtų, bet tokios progos greičiausiai nebus. Jam to nereikia, dar tektų ką nors prisipažinti.
Patarimai (vėlgi iš asmeninės patirties):
1. Neberašyk nei jam, nei jo šeimai.
2. Nustok kaltinti save, tai neteisinga savo atžvilgiu.
Širdelė pradės gyti. Reikia laiko, bet pradės gyti. Svarbiausia suprasti - jis nenori su tavimi bendrauti, tavęs nevertina, o svarbiausia - jis tavęs nevertas.
Kai bus liūdna, rašyk čia, kalbėkis su draugėm, mama, sese, jei tokią turi.
Bus kita meilė. Tada bus ir daugiau išminties.
Papildyta:
QUOTE(besika @ 2011 04 24, 16:23)
Sunku, labai sunku, kai išduoda artimiausi žmonės. Tik neįsikibk to skausmo. Visgi turi vaikus, turi galimybę dirbti. Nepasiduok, visi šansai išgyventi, išsigydyti širdies skausmą, susirasti kitą meilę... Juk dar tiek daug liko gyventi.
Laikau kumščius už tave.
Dieve dieve, ikisiu trigrasi, moterys, ziurekite saves, vaiku, sveikatos, tie vyrai ne visas pasaulis juk...