QUOTE(cukraus_vata @ 2011 05 07, 23:33)
Na aš pilnai suprantu jei nieko nežadi ir pan, tai tada ir nervina tie klausimai ir rašymas, bet va, kai žmogus tau pasiperša... Na suprantu, nerašyčiau, neklausinėčiau, jei nebūtų buve tada to pokalbio, bet nesuprantu jo, jei jau jis buvo nusprendęs, kad tikrai viskas, tai kam aiškint telefonu, kad myliu ir mylesiu, ir visas kitas nesamones. Na negali į akis pasakyti, tai kas telefonu neleido pasakyt, kad nenoriu? dar juk pats sako parašyk ir t.t, o paskui dingau. Net galų gale, jei jau taip nusprendęs, tai tada neatrašyk išvis, net į laiškus ar sms nesusijusius su jausmais
gal aš šioj situacijoj kvailai elgiuos, bet kažkaip nesijaučiu per daug žemindamasi jei tiesiog noriu išsiaiškint kas ir kaip , kai santykiai kvepėjo vestuvėm, o ne buvo tiesiog keli pasimatymai ir tiek ir kai iki paskutinės dienos sakė myliu ir t.t. aš juk neketinu šliaužiot keliais ir prašyt, kad nepalik, bet norisi tik žinot 


Darai vieną klaidą, mano nuomone (žinoma, tai yra natūralu, bet gal kažkiek išvengiama). Daug, labai daug analizuoji, svarstai jo žodžius, bet tai yra bandančio pabėgti ir pasislėpti žmogaus žodžiai. Jis sako viena, o galvoja kita. Prisimink, kad jis nesakė tau tiesos ir dabar nesako.
Siūlau priimti griežtą sprendimą: arba dabar nustoji jam rašinėti arba paskiri artimiausią datą, kada su juo galutinai aiškiniesi, ir tada nutrauki bendravimą.
Patikėk, išaiškėjo, kad tai "netikras" žmogus laiku. Vėliau būtų blogiau.