Jei pasiilgsti, tai stengiesi, o ne kalbi, kalbi...Važiuosiu ryt į tėviškę, tikiuos neišskysiu, nepasiliksiu Vilniuje vien tam, kad laukti jo atvažiavimo...
Ir kodėl atsiliepiu kai jis skambina ir taip susinervinu, kad sėdėdama darbe vos neverkiu, drebu visa. Vėl gyvenimas pilkas. Pažadėjo atvažiuot, dabar sako - nespėjau padaryt darbų, ryt. Tie jo žodžiai "Pasiilgau....." skamba kaip keiksmažodis. Jei pasiilgsti, tai stengiesi, o ne kalbi, kalbi...
Važiuosiu ryt į tėviškę, tikiuos neišskysiu, nepasiliksiu Vilniuje vien tam, kad laukti jo atvažiavimo...
Jei pasiilgsti, tai stengiesi, o ne kalbi, kalbi...Važiuosiu ryt į tėviškę, tikiuos neišskysiu, nepasiliksiu Vilniuje vien tam, kad laukti jo atvažiavimo...
QUOTE(virga @ 2011 07 28, 08:46)
cukriuk, suprantu tave, tai labai nemaloni savijauta. Matau domiesi psichologija, tai gal teko skaityti, apie santykius valdovas-vergas. Manau, pas jus yra tai. Tik jus pasikeitet "rolem" ir dabar jau jis vadovauja "paradui". Mano nuomone, jei nori isaugoti santykius, atsitrauk. Bet, ne su "fanfarais", bet taip naturaliai pasakyk, del skubiu reikalu turi isvykti. Jokiu budu, ne del nezinomybes jusu santykiuose. Jis neturi jausti, kad tu bijai ji prarasti. Man kazkada padejo panasi taktika. Sekmes! 
Siek tiek domiuosi, bet tos knygos neskaiciau
Turbut taip ir yra pas mus. Visokiu minciu buvo, atrodo paimty ir pasakyt , kad arba arba ir viskas, bet paskui pagalvoju, kad spaudimu nieko gero nepasieksiu. Tai nusprendziau dabar savaitei nuskrist pas sese, o kai grisiu pas ji bus likusios dvi savaites ir i Lietuva. Meginsiu nesipykstant, ramiai isskrist ir tada bus matyt kaip viskas vyks, kai bus atstumas. Arba issiskirsim arba sulauksim sekancio susitikimo ir kazkas gal keistis prades. Tiesa sakant jau pavargau nuo tokios situacijos, kai reikia prasytis meiles. Zinau, kad padarius esu daug klaidu ir as, bet uz jas jau atsiprasyta ir ju nebekartoju, jis man uz tai buvo atleides, tad jau pavargau ir save kaltint. Per prievarta mielas nebusi...
QUOTE(Viltis miršta paskutinė @ 2011 07 28, 15:47)
Ir kodėl atsiliepiu kai jis skambina ir taip susinervinu, kad sėdėdama darbe vos neverkiu, drebu visa. Vėl gyvenimas pilkas. Pažadėjo atvažiuot, dabar sako - nespėjau padaryt darbų, ryt. Tie jo žodžiai "Pasiilgau....." skamba kaip keiksmažodis. Jei pasiilgsti, tai stengiesi, o ne kalbi, kalbi...
Važiuosiu ryt į tėviškę, tikiuos neišskysiu, nepasiliksiu Vilniuje vien tam, kad laukti jo atvažiavimo...
Jei pasiilgsti, tai stengiesi, o ne kalbi, kalbi...Važiuosiu ryt į tėviškę, tikiuos neišskysiu, nepasiliksiu Vilniuje vien tam, kad laukti jo atvažiavimo...
Saunuole, turite vadinasi dar stiprybes, jei isvaziuosite, kad jo nelaukti...
QUOTE(Ajste @ 2011 07 28, 13:06)
Cukraus Vata,
Ar teisingai suprantu - jus kartu 10 menesiu, per ta laika susizadejot, susipykot, jis atsidure kitoj saly, susitaiket, bet ir po pasipirsimo ir dabar jis skiria maziau demesio ir net nebezino ar myli, bet tas nezinojimas netrukdo apkabinti, buciuoti ir pan, aiskinti, kad vistiek busit kartu ir ziedas galioja tau?
Aisku tai tik mano nuomone, bet nesirizciau su zmogum kuris taip elgiasi ir kelia man tokias emocijas kurti seimos. Nori draugaut-draugauk, o kam suzadetuves? Juk tai yra pazadas, tam tikras santykiu iforminimas, kuris nesikeicia. Tai kaip cia dabar gaunasi-nezinau ar myliu, bet vesiu, nes apakes nuo isimylejimo po keliu dienu draugystes pasipirsau ziu tuoj ir uz sita atsiprasyts "uoj, as is ipratimo" 
Ar teisingai suprantu - jus kartu 10 menesiu, per ta laika susizadejot, susipykot, jis atsidure kitoj saly, susitaiket, bet ir po pasipirsimo ir dabar jis skiria maziau demesio ir net nebezino ar myli, bet tas nezinojimas netrukdo apkabinti, buciuoti ir pan, aiskinti, kad vistiek busit kartu ir ziedas galioja tau?
Aisku tai tik mano nuomone, bet nesirizciau su zmogum kuris taip elgiasi ir kelia man tokias emocijas kurti seimos. Nori draugaut-draugauk, o kam suzadetuves? Juk tai yra pazadas, tam tikras santykiu iforminimas, kuris nesikeicia. Tai kaip cia dabar gaunasi-nezinau ar myliu, bet vesiu, nes apakes nuo isimylejimo po keliu dienu draugystes pasipirsau ziu tuoj ir uz sita atsiprasyts "uoj, as is ipratimo" Ne visai taip
Jis uzsieny gyvena jau 6 metus , pries 6 metus mes truputi bendravom, bet tai netruko ilgai ir paskui man bunant Lietuvoje , o jam ten susirasem internetu ir pradejom vel bendrauti, as skraidydavau pas ji, o jis i LT grizdavo ir viena karta grizes pasipirso. Paskui ta pacia diena jis isskrido ir gal po poros savaiciu mes pradejom daznai pyktis, kadangi buvau ipratus prie didelio jo demesio ir jo sumazejo, o tas atstumas dadejo savo. Na jis man lyg ir uzsimindavo, kad jam tam tikras mano elgesys nepatinka, bet nebuvo kazkokio rimto pokalbio. Pasipykdavom-susitaikydavom, taciau viena diena pasake, kad jam visa tai atsibodo ir jis nori skirtis. As jauciausi kalta, meginau atsiprasyti telefonu, bet buvo kaip i siena, tai gi surizikavau pati pas ji nuskrist ir atsiprasyt uz tuom momentus kai neteisingai elgiaus, nezinodama susitaikysim ar ne. Kai nuskridau, tai jo elgesys buvo tarsi nieko nebuvo ivyke. Susitaikem, pasake, kad myli bet pyko ir pan ir uzmove antra karta ta pati zieda. Taciau jau tada to demesio buvo maziau, bet jis teige tarsi negali iskart elgtis kaip niekur nieko. Po to, kai grizau i LT to demesio ir toliau buvo mazai, kartais elgdavos tikrai kaip elgtis nederetu, bet as nepratrukau ir savo oziu nepradejau, o dabar kai atvaziavau pirma savaite buvo viskas grazu, o paskui kelis kartus apsipykom, as ji apsaukiau ir gavos, kad anot jo priremiau prie senos ir teko pasakyt, kad nebezino ar myli. Va ir viskas
QUOTE(sbo @ 2011 07 28, 16:12)
Saunuole, turite vadinasi dar stiprybes, jei isvaziuosite, kad jo nelaukti...
Bet taip sunku, net pradejau kurt planus, o gal jam parašyt, jei savaitgalį praleis visą su manim, tai nevažiuot? Susilaikau. Dieve apsaugok, gal neparašysiu taip jam, gal užteks sveiko proto išvažiuot ryt namo. Tegul jis sau tarnauja ex, na kaip sako dėl vaiko gerovės... Kažkaip nepanašu...
QUOTE(Viltis miršta paskutinė @ 2011 07 28, 07:58)
Labas rytas, galvojau gal reikės vaikščioti pas kokį psichoterapeutą, bet matau, kad ir pati susitvarkysiu. Pamažu nusiraminu, suprantu, kad bus visko - vėl sukils emocijos, gailėsiuos savęs, kalbėsiu kaip jo pasiilgau ir t.t. Vakar paskambino jis, kad pagaliau baigs darbus suplanuotus ir tikriausiai šiandien atvažiuos. Ir žinot - nesukėlė jokio džiaugsmo.
A vot čia jau vadinasi kankinimu!!!!
Sekantį kartą, kai norės atvažiuoti po vėl kokios savaitės, pasakykit, kad būsit užsiėmusi ir negalite jo priimti. Tapkite išdidi, užteks nuolankiai jo laukti ir tupinėti jam. nenori nereikia. O kitas tikrai bus, bet , kaip pati sakote, ateis tada, kai jūs jau būsite pasiruošusi.
QUOTE(Viltis miršta paskutinė @ 2011 07 28, 15:47)
Ir kodėl atsiliepiu kai jis skambina ir taip susinervinu, kad sėdėdama darbe vos neverkiu, drebu visa. Vėl gyvenimas pilkas. Pažadėjo atvažiuot, dabar sako - nespėjau padaryt darbų, ryt. Tie jo žodžiai "Pasiilgau....." skamba kaip keiksmažodis. Jei pasiilgsti, tai stengiesi, o ne kalbi, kalbi...
Važiuosiu ryt į tėviškę, tikiuos neišskysiu, nepasiliksiu Vilniuje vien tam, kad laukti jo atvažiavimo...
Jei pasiilgsti, tai stengiesi, o ne kalbi, kalbi...Važiuosiu ryt į tėviškę, tikiuos neišskysiu, nepasiliksiu Vilniuje vien tam, kad laukti jo atvažiavimo...
ir taip bus pastoviai,nes jis nustatines kada jums susitikt ir kada ne.. labai ziauru.
QUOTE(Viltis miršta paskutinė @ 2011 07 28, 08:13)
Taip tikriausiai ir yra, jei aš nenutrauksiu šio ryšio, tai tęsis iki begalybės, kaip Jūs sakot "kada norės..." Mintyse sau daviau terminą iki kada aš laukiu, kad jis tvarkytų reikalus, jei ledai nepajudės - tada geriau košmariška pabaiga, nei košmariškas visas gyvenimas ir laukimas. Ir tas terminas ne toks jau ilgas.
nezinau kodel, bet man taip atrodo, kad tu nelysk gilau i ta purva, kad nebutu paskui kaip man, uzauginau vaikus ir per borta, del vaiku gyvent jau nebereikia, dabar gyvenam kas sau....as irgi n kartu daviau terminus, aisku jie vis buvo nukalinejami toliau ir toliau...kazkaip kai esu isvykus, zymiai geriau jauciuosi, bet kai grysiu namo, kai matysiu jo patenkinta snuki, tada nervai iskart paslyja, todel ir stengiuosi nkuo maziau namuos but, savo namuos, kurie jau ir lyg nebe mano...kuo greiciau trauksiu tuos supuvusius rysius, nes jo buvimas salia mane tiesiog zudo
QUOTE(cukraus_vata @ 2011 07 28, 14:16)
Ne visai taip Jis uzsieny gyvena jau 6 metus , pries 6 metus mes truputi bendravom, bet tai netruko ilgai ir paskui man bunant Lietuvoje , o jam ten susirasem internetu ir pradejom vel bendrauti, as skraidydavau pas ji, o jis i LT grizdavo ir viena karta grizes pasipirso. Paskui ta pacia diena jis isskrido ir gal po poros savaiciu mes pradejom daznai pyktis, kadangi buvau ipratus prie didelio jo demesio ir jo sumazejo, o tas atstumas dadejo savo. Na jis man lyg ir uzsimindavo, kad jam tam tikras mano elgesys nepatinka, bet nebuvo kazkokio rimto pokalbio. Pasipykdavom-susitaikydavom, taciau viena diena pasake, kad jam visa tai atsibodo ir jis nori skirtis. As jauciausi kalta, meginau atsiprasyti telefonu, bet buvo kaip i siena, tai gi surizikavau pati pas ji nuskrist ir atsiprasyt uz tuom momentus kai neteisingai elgiaus, nezinodama susitaikysim ar ne. Kai nuskridau, tai jo elgesys buvo tarsi nieko nebuvo ivyke. Susitaikem, pasake, kad myli bet pyko ir pan ir uzmove antra karta ta pati zieda. Taciau jau tada to demesio buvo maziau, bet jis teige tarsi negali iskart elgtis kaip niekur nieko. Po to, kai grizau i LT to demesio ir toliau buvo mazai, kartais elgdavos tikrai kaip elgtis nederetu, bet as nepratrukau ir savo oziu nepradejau, o dabar kai atvaziavau pirma savaite buvo viskas grazu, o paskui kelis kartus apsipykom, as ji apsaukiau ir gavos, kad anot jo priremiau prie senos ir teko pasakyt, kad nebezino ar myli. Va ir viskas
Jis uzsieny gyvena jau 6 metus , pries 6 metus mes truputi bendravom, bet tai netruko ilgai ir paskui man bunant Lietuvoje , o jam ten susirasem internetu ir pradejom vel bendrauti, as skraidydavau pas ji, o jis i LT grizdavo ir viena karta grizes pasipirso. Paskui ta pacia diena jis isskrido ir gal po poros savaiciu mes pradejom daznai pyktis, kadangi buvau ipratus prie didelio jo demesio ir jo sumazejo, o tas atstumas dadejo savo. Na jis man lyg ir uzsimindavo, kad jam tam tikras mano elgesys nepatinka, bet nebuvo kazkokio rimto pokalbio. Pasipykdavom-susitaikydavom, taciau viena diena pasake, kad jam visa tai atsibodo ir jis nori skirtis. As jauciausi kalta, meginau atsiprasyti telefonu, bet buvo kaip i siena, tai gi surizikavau pati pas ji nuskrist ir atsiprasyt uz tuom momentus kai neteisingai elgiaus, nezinodama susitaikysim ar ne. Kai nuskridau, tai jo elgesys buvo tarsi nieko nebuvo ivyke. Susitaikem, pasake, kad myli bet pyko ir pan ir uzmove antra karta ta pati zieda. Taciau jau tada to demesio buvo maziau, bet jis teige tarsi negali iskart elgtis kaip niekur nieko. Po to, kai grizau i LT to demesio ir toliau buvo mazai, kartais elgdavos tikrai kaip elgtis nederetu, bet as nepratrukau ir savo oziu nepradejau, o dabar kai atvaziavau pirma savaite buvo viskas grazu, o paskui kelis kartus apsipykom, as ji apsaukiau ir gavos, kad anot jo priremiau prie senos ir teko pasakyt, kad nebezino ar myli. Va ir viskas Aisku is sono mak kitaip atrodo, bet pritariu merginoms, kurios sake, kad reiketu susimastyt kodel elgeisi kaip ziezula. Kazin ar cia tik demesio trukumas
Ir vistik tas pasipirsimas "normaliai" nepadraugavus (turiu galvoj esant skirtingose salyse ne tas pats ir pasibuvimai kartu kelias savaites ar per vasara to neatstoja) keistas. mano supratimu net zmogaus normaliai nepazisti, nes nera galimybes viens kitam atsibosti, erzinti ir vistiek myleti Zinojo, kad tu jo zmogus, o dabar nebezino? keli susipykimai nuzude tokia meile, kad buvai pasiruoses gyvenima kartu nugyvent? Kartu gyvenant dar ne tokiu bedu buna, rutina ir t.t, tai ko tiketis jei dabar taip? Bet kaip sakau, cia tik mano nuomone, gi yra zmoniu kurie kelis menesius padraugave susituoke ir sutaria kuo puikiausiai 
QUOTE(Viltis miršta paskutinė @ 2011 07 28, 14:21)
Bet taip sunku, net pradejau kurt planus, o gal jam parašyt, jei savaitgalį praleis visą su manim, tai nevažiuot? Susilaikau. Dieve apsaugok, gal neparašysiu taip jam, gal užteks sveiko proto išvažiuot ryt namo. Tegul jis sau tarnauja ex, na kaip sako dėl vaiko gerovės... Kažkaip nepanašu...
Tikrai nerasyk, kad del jo pasiliksi
gali pasakyt, kad savaitgaliu isvaziuoji i teviske, o jis tegul arba vaziuoja su tavim arba tenkinasi tuo laiku kuri jam skirsi. Nebent nuspres, kad del tiek neverta vaziuot...O kai viska vercia ant to "del vaiku" tai nervina be proto. Geriausia vaikui yra laimingi tevai, kurie sutaria su vaiku susijusiais klausimais ir neapkalba vienas kito, o ar jie kartu ar atskirai nera taip jau svarbu (aisku kartu geriau, bet..)
aš taip pavargau nervuotis, įtarinėt ir verkt. Kartu su MB jau antri metai. Viskas buvo lyg ir neblogai, kaip ir kiekviena fazė, apturėjome tiek šilto, tiek šalto. Pastaruoju metu ( apie mėnesį), jis šaltesnis, ne toks dėmesingas, nuolat sako, kad myli ir kad viską daro, kad ateity būtų geriau nei yra, bet tiesiog noriu, kad puoselėtų ir saugotų jau esamą gėrį. kalbėjau, pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. visos draugės patarinėja, kad duočiau jam savos erdvės, kad kas valandą nerašynėčiau. (ankščiau ir dar dažnesnis bendravimas buvo ir abu tenkindavo, kiekviena šeima - kiekviena bendravimo sistema), dabar vis randa darbų - padėt seneliui ūkyje, darbas, giminėms padedinėja. Gal pernelyg aš viską išpučiu.. tiesiog kai žmogus pratęs prie vieno, ir staiga gauna kitką - skauda.
bjauriuosi kaip atrodau, tiek svajonių. Baimė apėmusi. Žinau, kad reikia keisti ir save, mažiau to įkyrėjimo, daugiau pastangų, kad pamilčiau save.
bjauriuosi kaip atrodau, tiek svajonių. Baimė apėmusi. Žinau, kad reikia keisti ir save, mažiau to įkyrėjimo, daugiau pastangų, kad pamilčiau save.
Ajste, del to tu teisi , kad gyvenime dar ne tokiu bedu buna ir ne del tokiu dalyku zmones susipyksta, tai atrodo , o jei koks rimtesnis pokytis ir viskas? Na tas tapimas zieluza, tai istikro buvo toks, kad gal per daug sureiksmindavau smulkmenas. Na sutariam, kad parasys kai kazkur nuvaziuos, o as zinau kokiu mazdaug laiku jis ten turi buti ir neraso, neiskentus po kokiu keliu valandu pati parasau ar jau esi nuvaziaves, o atsakymas buna, kad taip, jau pries kelias valandas atvaziavau ir supykdavau, kad neparase. Arba ipratino mane, kad kas vakara snekam per skype ir jei as kartais pasakydavau, kad gal snd ne, tai ikalbenedavo, kad nors trumpam ateiciau, o paskui budavo, kad ir jis pavarges ar dar kas, o as to nesuprasdavau ir tiesiog issireikalaudavau. Na va smulkmena po smulkmenos ir jam susidejo viskas. Tai cia as taip isivaizduoju, bet va po to karto susitaikem, o dabar na jutau, kad kitoks tas jo demesys ir del to viena karta apsipykom, antra ir tada kaip pats sake po pykciu ir susimaste ar myli ar ne. Sako nebera viduje TO kazko....
Papildyta:
Suprantu tave del to, kad kai ipranti prie gero ( didelis demesys, sms ir t.t) sunku ir skaudu to netekti, bet nors ir nelabai is kokios savo patirties, bet galiu pasakyt, kad ilgainiui vyrus vargina tie sms kas valanda ar dazniau. Mes irgi taip darydavom, sms po sms ir man tai patiko, maniau ir jam, bet paskui suzinojau, kad ji nervina daugybe sms per diena, kad nebejaucia savo erdves ir pan. Istikro ir man sunku nuo to atprasti ir dabar dar nevisai atpratau, bet dabar parasau viena ir viskas, laukiu kol pats parasys. As manau, kad paklausyk draugiu ir gal tikrai truputi reciau rasyk. O jis pats neuzsimine, kad noretu jog reciau rasytum?
Papildyta:
QUOTE(Desert.map @ 2011 07 28, 20:47)
aš taip pavargau nervuotis, įtarinėt ir verkt. Kartu su MB jau antri metai. Viskas buvo lyg ir neblogai, kaip ir kiekviena fazė, apturėjome tiek šilto, tiek šalto. Pastaruoju metu ( apie mėnesį), jis šaltesnis, ne toks dėmesingas, nuolat sako, kad myli ir kad viską daro, kad ateity būtų geriau nei yra, bet tiesiog noriu, kad puoselėtų ir saugotų jau esamą gėrį. kalbėjau, pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. visos draugės patarinėja, kad duočiau jam savos erdvės, kad kas valandą nerašynėčiau. (ankščiau ir dar dažnesnis bendravimas buvo ir abu tenkindavo, kiekviena šeima - kiekviena bendravimo sistema), dabar vis randa darbų - padėt seneliui ūkyje, darbas, giminėms padedinėja. Gal pernelyg aš viską išpučiu.. tiesiog kai žmogus pratęs prie vieno, ir staiga gauna kitką - skauda.
bjauriuosi kaip atrodau, tiek svajonių. Baimė apėmusi. Žinau, kad reikia keisti ir save, mažiau to įkyrėjimo, daugiau pastangų, kad pamilčiau save.
bjauriuosi kaip atrodau, tiek svajonių. Baimė apėmusi. Žinau, kad reikia keisti ir save, mažiau to įkyrėjimo, daugiau pastangų, kad pamilčiau save.
Suprantu tave del to, kad kai ipranti prie gero ( didelis demesys, sms ir t.t) sunku ir skaudu to netekti, bet nors ir nelabai is kokios savo patirties, bet galiu pasakyt, kad ilgainiui vyrus vargina tie sms kas valanda ar dazniau. Mes irgi taip darydavom, sms po sms ir man tai patiko, maniau ir jam, bet paskui suzinojau, kad ji nervina daugybe sms per diena, kad nebejaucia savo erdves ir pan. Istikro ir man sunku nuo to atprasti ir dabar dar nevisai atpratau, bet dabar parasau viena ir viskas, laukiu kol pats parasys. As manau, kad paklausyk draugiu ir gal tikrai truputi reciau rasyk. O jis pats neuzsimine, kad noretu jog reciau rasytum?
ne, jį viskas tenkina, bet js daug ką sako, kad tik nesipykt. Išeina su draugais į barą kartais, tokios erdvės jam labiausiai reikia. O aš nuolat suirztu/ Kai supranti, kad negalima taip, bet žodžiai patys bėga. Tai taip sunku. Tada nekenti savęs, pradedi dažnai kalbėt apie atšalimus, o tai juk plečia skylę. Bet emocijų sustabdyt.. sunku. Bandau rečiau rašyt. bet nesuvokiu, ar sunku skirt dėmesį savo moteriai,kai žinai, kad ji jausis laimingesnė.. Kai taip myliu, sunku. bandau rečiau rašyt, mažiau zirst. bet tada tiek prisikuri, kad išvis kiekvienas ne toks elgesys, ir kosminis burbulas šoka man iš burnos.
