Ar nepavargstat kasdien tvarkytis?

Ot lodorius -- patraukt ta puoduka kitur pats nesugeba?

Tvarkausi ir as kasdien, na gerai, dulkes ne kasdien valau, bet grindis sluoju-siurbiu po kelis kartus i diena, mat mes dar ir suni turim, tai pagrinde del jo plauku... bet ka darysi, tokia musu tu mamyciu dalia

Mes irgi vargstam kasdien, siurbliaujant, plaunant grindis, nes mažasis ką randa ant žemės tą į burną kemša
Jau pavargstu ir pykstu ant namiškių, kad nepadeda, bet suprantu, kad kitaip nieko nebus
Kariaujam su dičke, bet tai tas pats kaip su vėjo malūnais

As irgi jauciuos pavargusi nuo to tvarkymo... Mazoji viska is eiles vercia O ir siaip, nesinori, kad voliotusi po nesvarias grindis, tai ir tvarkau viska kasdien Vyrui bordakas nelabai trukdo, jam uztenka susitvarkyt karta i pora savaiciu o as negaliu pakest bordako

Na, kasdien būtinai siurbiu grindis, būna kasdien plaunu. Gali būt išmėtyti daiktai, neplauti indai, bet grindys man turi būt švarios.
Žaislai aišku išmėtyti, nueima miegot aprenku, vieną virtuvinę spintelę leidžiu kraustyt, tai dar tą tenka tvarkyt.
Kai pavargstu, tiesiog netvarkau nieko, juk atsikėlęs vėl viską išvers

Aš siurbiu kasdien ir ne po vieną kartą. Dažniausiai po kiekvieno valgymo. Grindis plaunu vieną kartą, dažniausiai kol mažius miega pietų miego. Indus visad plaunu gamindama, todėl pavalgius lieka tik kelias lėkštes išplauti. Niekad nekaupiu lėkščių kalno.
Žaislus tvarkau dažnai, nes kai mažius juos išverčia, jam pasidaro neįdomu, o kai pamato, kad tvarkau, tada vėl puola žaisti tokiu būdu ilgiau būna užsiėmęs taip pat sėkmingau krausto kai kurias spinteles virtuvėje ir savo rūbus komodoje. Juos taip pat dažnai tvarkau.
Tvarkytis nepavargstu nes tai neatima daug laiko, kai tą darai kasdien, tiesiog išmoksti viską daryti greitai.

Pavargstu, nespėju, tvarkausi minimaliai, tik tai, kas būtiniausia. Mažajam dar nėra metukų, bet įtariu, po poros mėn ne kažkas pasikeis.

Pavargstu juodai ir įgrįsę iki gyvo kaulo Kasdien dvi pilnos skalbimo mašinos skalbinių (rūbų kabinimai, džiovinimai, lankstymai, sudėjimai (lygiagrečiai vyksta "iškraustymas" kur mama nepasiekia, nes užimta ). Kasdien n kartų šluoju visas grindis (plaunu max 2 kartus per sav., nes kitaip nespėju. Bet jau kai plaunu, tai pagalbininkę irgi reik nusiteikti visą perrengt), kasdien gaminimas pusryčių, pietų ir atskirų vakarienių (nes visi valgo skirtingai, tik vyras su sūnum vienodai). Savaitgaliais - visi trys valgymai kiekvienam skirtingi.
Dar gyvūnai: šuo nelaiko šlapimo, tai ištisai, visądien su skuduru ir spec.tirpalu iš paskos, jei tik nemiega; žiurkių narvas l.didelis, vos telpa pro vonios duris, per visą vonią, tai viską tampau ir šveičiu šepečiais kas 2 d, kad nedvoktų. Aišku tuo tarpu pagalbininkė sutvarko viską savaip - kraiką, šieną, šuns guolį ir t.t.
Vonią, klozetus šveičiu kas 3 d iš pagrindų. Dulkes porąkart per savaitę nuvalau, tada ir gėlėm užsiimu (och, nemėgstu). Virtuvę tvarkausi iškart ir kai tik yra reikalas (ten kokias sienas ar garų surinkėjus bent 1-2 k/mėn prasieinu).

Dar priedo reik žaist, užsiimt su vaiku, kad lavėtų, pažintų pasaulį, bent 3 val pabūt lauke, sulakstyt su maže į mokyklėlę ir pačiai susitvarkyt. Grįžus vaikams, kartais padėt su kokiais projektais ir t.t.
Susiūt, sulopyt ką nors bent kartą per savaitę, nes vaikinas nuolat grįžta iš daržo su kokia skyle rūbuose

Vakarais sutvarkyt viską ką šeimyna išmėtė, nusirengė ir susuktą paliko (atsukt, išverst, išrūšiuot, sukraut krūvas skalbt), rankšluosčius sukabint (kad nepelytų, bet kaip palikti), lėkštes surinkt, išėdas visų išmest, indaplovę porąkart pakraut-iškraut.

Eilinė 5 žmonių kasdienybė ir nematyti tiems tcarkymams pabaigos. Ir kas baisiausia - ir tvarkos nematyti!! Kiek einj ir darai - tiek betvarkė, vos visi susirenka. Sutvarkau perdien, pusvalandį pakaifuoju žiūrėdama kaip gerai, tada visi "labas, mama" ir po nakties, visiems išėjus - verkt norisi. Chaosas bute, betvarkių betvarkė..

Bet man padeda: pakeičia vakare šuns patiesaliuką ir išneša šiukšles. Kartais sudeda indus į indaplovę arba paprašius išdžiauna skalbinius (jei jau nespėju). Ai, dar kas 5 d pakeičia visų mūsų patalynę.

Tvarkausi autopilotu, surobotėjus jau ir visad mintyse sau sakau "čia niekis, kaimuose liaudis (seneliai) dar ne taip dirbo".
Ir dar nuolat girdžiu "ko tu nori? Neįmanoma, kad būtų tvarka, kai maži vaikai". Tada norisi ir išsakyt viską nuo dūšios, garsiai, ko noriu

Rasma, bet kaip patempi viską??

Pasus labai panašiai. Vyresnėliai valgo skirtingus meniu. Mažius - dar trečią, košeles. Betvarkė name baisi, iki antro aukšto jau visas mėnuo kaip neprieinu - t.y., visas antras aukštas mėnesį neplautom grindim, nevalytom dulkėm, rūbų krūvos ant žemės mėtosi. Miegamąjį buvau pora kart praplovus, nes gi mažius ten miega, bet tik tiek. Vaikai savo kambarius tvarkosi arba ne - kaip jiems patinka, neturiu nei laiko nei jėgų kištis.
Kasdien - važiuoju pasiimt dukros iš mokyklos, su ja kartu ruošiam muzikines užduotis (reikalinga priežiūra). Kai ateina auklė keturioms val, tai per tą laiką spėju išplauti virtuvės-svetainės zonos grindis, išsiurbti mažiaus žaidimų kilimą, įmest į puodą daržovių, aptvarkyt virtuvę, nulėkt paimt dukros (tada nereikai tąsyt vežimo mokyklos laiptais ). Kartais laukiam valandą-dvi, tąsomės mieste, superku maisto produktus per tą laiką, kad paimčiau ir sūnų, iš kitos mokyklos. Man jau prasidėjo darbai, vakarais ne visada būnu namuose, dienos metu turiu jiems pasiruošti..Vyras grįžta gana vėlai iš darbų..
Dar bandžiau praktikuoti kėlimąsi šeštą ryto, kad palaikyčiau tvarką namuose - bet kadangi naktimis intensyviai žindau ir neišsimiegu, praktika nepaisteisino, paskui vos pastoviu. Keliuosi septintą, ir tai jau riba.


Iš praždių nervinausi, kad nieko nespėju (beje, gal kas norėtumėt bent laikinai priglausti nuostabaus grožio papūginą rozelą? sėdi uždaryta vonioje ištisas dienas...). Paskui pagalvojau - na, o ką dabar, yra kaip yra, iš savęs supermeno neišlaušiu. Sužiūriu esminius momentus - kad vaikai pavalgę būtų, kad daugmaž švariai aprengti, kad laiku eitų gulti, kad mažius nuo grindų kokios smulkmės neprarytų. Viskas. Man dar reikia ruoštis savo darbui, ir bent kažkiek pamiegoti. Visa kita palauks.

Flight, lygiai kaip ir Tu
Pirmiausia irgi sužiūriu esminius momentus (visi sotūs, švarūs, laimingi ir kad nebūtų lengvau pasiekiamos smulkmės, kurią įmanoma praryt), o jei dar nuo to laiko lieka, spėju - padarau daugiau. Bet dažniausiai nelieka, o trūksta Vyresnėliai irgi tvarkosi arba ne - nėra man laiko dar šioje sferoje pastoviai bambėt. Man norisi su jais pakalbėt kaip sekasi, sužinot visas naujienas, pabendraut (kiekvienas vaikas dar lanko būrelius, dukra - 3 (ačiū Dievui pasikeisdami su vyru suvežiojam), sūnus - 2 (bet smagu, kad darželyje), su mažėle irgi einam į mokyklėlę), o ne kaip kokiam cerberiui nuolat priminti ką turi daryti. Aišku, kartais susinervinu, kai atidarius spintą, iškrenta bet kaip susuktas metų garderobas, randu purvinų rūbų netikėčiausiose vietose arba lova apkrauta tiek, kad nėr kur atsisėsti...viskas išmėtyta..nesuprantu, kaip ir kažką dar randa

Jei kažko nespėju ar jaučiu, kad patrūksiu, nebeturiu jėgų/noro galų gale, tai gyvenu ir nesiaukoju, kad griūčiau jau iš nuovargio arba sprogčiau nuo emocijų ir nepasitenkinimo (nors kartais, turiu pripažinti ir sprogstu Tada atskaitau tradicinius moralus, ką galėtų padaryt patys, kad motinai/žmonai nereiktų eit iš paskos nuolat). Palauks.
Juolab, kad man vienai tai ir svarbu (bent taip atrodo ).
Šeimyna nesiparina, jiems betvarkė priimtina

Po operacijos, per vasarą buvo lengviau, nes turėjau pagalbininkę (dėl negalėjimo kelti svorio ir rankos). Auklytė nešiodavo mažąją, su ja žaisdavo, aš tuo tarpu daug nuveikdavau buityje ir į kiemą jau eidavom visos kartu pabūt. Dabar vėl reik įprasti prie gyvenimo be pagalbos, tai jau sunkiau. Vaikas pripratęs prie nuolatinio dėmesio, dažnai ant rankų, tai jau truputį nusitampau perdien..nes reikia laviruoti kaip ir darbus nudirbt, ir kad vaikui gerai būtų. Tai ir nešiojuos po butą..kur einu ir ką darau, kažką šalia leidžiu dirbt. Labai tinka ir patinka, tik man darbai nuo to dauginasi

Irgi turėjau ir dar turėsiu padirbėt, tai plaukai šiaušias prisiminus ir galvojant, kad vėl reiks išlaviruot

Bet man sekasi ir dėl to, kad turiu draugę, kuri augina pametinukus (viso šeimoj 4 vaikai, mažiausias kaip mano pagrandukė) ir dirba nuo pat gimdymo be jokių atostogų ir jokios pagalbos (jokių senelių ir auklių). Na, jei jau ji gali ir namą sutvarkyt, ir 4 vaikais pasirūpint, ir su vyru santykiai tvarkoj, ir dirbt, ir komandiruotes atlakstyt su vaikais po pažasčia į užsienį, tai aš juolab galiu!

Oho, o tai kur mažoji būna, kai ji dirba?

Sakykit,o pas jus seimoj taip vyksta nuo pat pradziu? Ta prasme,jus einat paskui ir renkat visu rubus,atrusiuojat juos,indus irgi nuo pirmu dienu visu sutvarkot?

Aisku,mes ne name gyvenam,zinau,ka reiskia sutvarkyt 2 aukstu nama gali eit kiaura savaitgali ir zymes jau pirmadieni nebus,kad dirbai.
Mes dabar gyvenam nedideliam bute,bet ir tas stebuklingai apsikuicia. Bet esme ta,kad pas mus visi po saves susitvarko,kalbu apie indus-pavalge-susiplove,cia jau vyro nuopelnas buvo ivest ta tvarka.Pavalgei-iskart indu mars plaut Pradzioj nervino mane,dabar pripratau,ir visai nebloga ta praktika.Rubu,aciuD irgi nerenku,nebnt perziuriu ka sudet i skalbenke.
Mazoji,aisku,dar savu indu nesiplauna,rubu nesusideda bet va ziaslus susitvarko,kasdien vyksta karas del to,bet laikausi principo-kol vienu zaislu nesutvarkei,su kitais negausi zaist Gal ir griezta cia,bet kitu atveju per zaislus negalima butu isbristi namie,o ir vaika noriu pripratint,kad namie nera tarnu,kurie lakstys paskui ir tvarkys viska.