Labas vakaras.

Štai šiadien pas mus darželio grupėje buvo atvirų durų diena. Vaikas nenorėjo eiti į darželį, nuvedėm po pusryčių jį abu su MB, paskui jis prie įėjimo mus paliko, mes su mažium nuėjom į grupę. Priėjo auklėtoja ir kaip visada pradėjo savo skardžiu ir garsiu balsu kalbėti, pasakė, kur mums reikės eiti su R. Penktadienį kai kalbėjom telefonu, ji sakė, kad 11:00 val. pas logopedę, o po to - 11:30 pas judesio korekcijos trenerį. O dabar pasirodo viskas kitaip - iškart einam pas trenerį, nors iki vienuoliktos val. liko tik penkiolika-dvidešimt minučių, o po to pas logopedę. Na, ką darysi. Vis tiek neblogai. Tačiau tas jos garsus kalbėjimas mano vaikui varo stresą - jis iškart užsidengė ausis ir pradėjo verkti. O aš jai ir sakau:
Raimondui atrodo, kad jūs per garsiai šnekat. O ji negirdi manęs, varo savo ir viskas. Dar ten buvo kitų mamų (jų buvo daugiau, nei tėčių, per visą tą laiką mačiau dar kokias 3-4 kitas mamas ir tik vieną tėtį), taip kad auklėtoja skubėjo viską kuo greičiau ir geriau sureguliuoti.
Man patiko, ką mačiau darželyje - ir judesio korekcijos specialistas atsidavęs savo darbui, ir logopedė.

Parodė vaikas, ką moka, kaip mankštinasi, ir kaip mokosi su logopede.
Tačiau vargšas mano mažius, jis jau bijo tos
skardžiabalsės auklėtojos. Yra dar ir kita auklėtoja, ji švelnesnė, dėmesingesnė. Tačiau jos juk keičiasi, viena būna vieną dieną ryte, paskui po pietų ir t.t., tačiau aš niekaip neįkertu tos jų sistemos, kokiu te grafiku jos dirba.
Na va, o po tų dviejų užsiėmimų ir parsivedžiau vaiką namo, nes jis nenorėjo pasilikti, o ir kam, jei aš šiandien buvau namie, vienu žodžiu, praleidom dieną kartu

. Kai grįžom namo, mažius pažiūrėjo "Hortoną", papietavo, paskui atsigulėm kartu ir ji užmigo pietų miego. Kai įmigo, nukarpiau rankų nagus. Greit jau atsikels.
). Ji aiškiau ir garsiau kalba. O kita - kalba lyg neaiškia greitakalbe, kad net aš kartais nesuprantu