QUOTE(Cukraus pudra @ 2011 05 18, 12:03)
*Šiek tiek su tėčiu pabūsit, baigsit be tėčio.
**Yra vaikų kuriem procedūros reikalingos ir atliekamos kasdien. Kelis kartus per dieną.
Tai daro dėl jų pačių, net ir tada,kai jie pavargę....
**Yra vaikų kuriem procedūros reikalingos ir atliekamos kasdien. Kelis kartus per dieną.
Tai daro dėl jų pačių, net ir tada,kai jie pavargę....
*Na taip-taip ir bus matyt. Panašiai ir planuojam, del to klausinejo visko iš eilės..
**Vat del šito šiek tiek bijau, nes dirglus labai mūsų mažius, sunkiai nuraminamas, pervargęs iš viso-piktas būna... Bet matysim.
Papildyta:
QUOTE(-ELI- @ 2011 05 18, 12:19)
Labutis,
Tikiuosi dar prisimenate
Pasipasakosiu apie savo dičkį...Na atėjo gegužės 3d. ir susitikimas su mokyklų psichologu, jau ir aš ir mokykla tikėjomės, kad eis kalba dėl to asistento...Tai pasirodo,kad čia dar tik pradžia
Dabar dar vėl prašys įvertinimo, nes vaikui reikia asistento visai dienai ir tas asistentas tada jau su juo bus per visus likusius metus. Tas guodžia, bet kad jį gausim tai po 6 mėn. anksčiausiai, o gali būti,kad net metai praeis... Na tas psichologas atsiprašinėjo, bet kad eina tie dalykai iš lėto į priekį tai tai tiesa... Čia kažkaip žiūriu ir mokykla suinteresuota, nes jei yra toks vaikas mokykloje tai jie gali gauti papildomų pinigų... Nors pas mus mieste yra speciali mokykla, kur mokosi autistukai. Bet aš kažkaip galvoju ir tas psichologas man pritarė,kad geriau mokytis paprastoj mokykloj,nes vis tiek gyvent tai reikės normalioj visuomenėj
O dar yra, kad Nojus yra linkęs į echolaliją, kuri dabar sumažėjo, kartoja kai būna susinervinęs, bet girdėjau tai jau tikrai žiauriai seniai
Bet ir echopraksija, kai kartoja judesius, na jis pamatęs kitą raišą gali pradėti raišuoti. Na čia mums buvo toks atvejis 2 savaites atgal...Visi žmonės gatvėje atsisukdavo į vaiką, kuris ėjo ištiesęs koją ir ją vilkdamas. bet šį kartą ačiū Dievui tas dalykas išnyko per 3 paras. Kai buvo 1m. 3 mėnesių tai mes su juo lakstėm po ligonines ir jis buvo raišas apie 4 mėnesius. Net ta kojytė buvo šiek tiek plonesnė palikus, bet masažais viską atstatėm. Tai va aš bijau,kad jei ten bus sunkesnių vaikučių,kad maniškis pradės juos kopijuoti ir galim tik viską apsunkint...Nors
kai mokosi toj bendroj mokykloj tai visokių kuriozų yra... šeštadienį gavom laišką,kad mūsiškio prastas lankomumas ir kad galim gauti baudą ir mumis gali susidomėti atitinkamos tarnybos... Na kraujas net užvirė , nes praelsitos pamokos tik
dėl ligų ir lankymų pas gydytojus. Ir mokykla tai viską žino, bet reiškias švietimo skyriaus neperspėjo,kad tas vaikas neįgalus. Na,bet viską sutvarkiau... Kainavo tik daug nervų ir nusivyliau aš ta tvarka čia... Kažkaip tie anglai labai siaurai mąsto, toj pačioj įstaigoj vienas skyrius nesidalina informacija su kitu
Žiūri tik savo siauro profilio.
Na aš vis dar vaikštau pas psichologę tai jinai man padeda... Vis pasiūlo paprastų įdėjų, nes čia buvo toks dalykas,kad niekaip nesisekė vaikui paaiškinti, kas yra rytoj... Nes jis neskyrė rytoj ir vėliau
Tai dabar atrodo išsiaiškinom
Dabar dirbam ties "atostogom", nes irgi jam sakai,kad tau atostogos, o jis nesupranta
Anksčiau čia rašėt apie sunkumus auginant tokį vaiką... Man tai būna tikrai,kad sunku... nepalyginsi su tuo kai augini normalų vaiką... Dabar va turiu namie ir kitą pavyzdį... Aš dar turiu ir miegoti su dičkiu kartu. Na dabar mes jam į kambarį paguldėm ir sesę, tai jau gali miegoti atskiram kambaryje. Bet aš turiu miegoti kartu kol užmiega. Ir paskui kai naktį pabunda turiu vėl bėgti, nes tiek rėkia,kad ir leliuką pažadina. Kartais naktį pribunda ir 5 kartus, o kartais ir 1. Labiausiai sunku,kad negali pasikalbėti... Į savo klausimą niekada negausi atsakymo
O kur tas, kad jei reikia eiti į parduotuvę ar dar kur, o jis atsisako... Klykia, griūva ant grindų... 1,5val. reikia sukaitusiam aiškint, kad reikia eiti ir turi prikalbint...Kartais išgelbsti tik tai,kad važiuosim su taxi. Kirpykla, maudymąsis, valgymas viskas nėra paprasta. Išėjęs į miestą nenueisi bet kur pavalgyt... Į svečius irgi neškis savo maistą
Ir t.t...
Na,bet ir džiaugsmo yra daug... Neįsivaizduoju gyvenimo be jo
Tikiuosi dar prisimenate

Pasipasakosiu apie savo dičkį...Na atėjo gegužės 3d. ir susitikimas su mokyklų psichologu, jau ir aš ir mokykla tikėjomės, kad eis kalba dėl to asistento...Tai pasirodo,kad čia dar tik pradžia



kai mokosi toj bendroj mokykloj tai visokių kuriozų yra... šeštadienį gavom laišką,kad mūsiškio prastas lankomumas ir kad galim gauti baudą ir mumis gali susidomėti atitinkamos tarnybos... Na kraujas net užvirė , nes praelsitos pamokos tik
dėl ligų ir lankymų pas gydytojus. Ir mokykla tai viską žino, bet reiškias švietimo skyriaus neperspėjo,kad tas vaikas neįgalus. Na,bet viską sutvarkiau... Kainavo tik daug nervų ir nusivyliau aš ta tvarka čia... Kažkaip tie anglai labai siaurai mąsto, toj pačioj įstaigoj vienas skyrius nesidalina informacija su kitu

Na aš vis dar vaikštau pas psichologę tai jinai man padeda... Vis pasiūlo paprastų įdėjų, nes čia buvo toks dalykas,kad niekaip nesisekė vaikui paaiškinti, kas yra rytoj... Nes jis neskyrė rytoj ir vėliau



Anksčiau čia rašėt apie sunkumus auginant tokį vaiką... Man tai būna tikrai,kad sunku... nepalyginsi su tuo kai augini normalų vaiką... Dabar va turiu namie ir kitą pavyzdį... Aš dar turiu ir miegoti su dičkiu kartu. Na dabar mes jam į kambarį paguldėm ir sesę, tai jau gali miegoti atskiram kambaryje. Bet aš turiu miegoti kartu kol užmiega. Ir paskui kai naktį pabunda turiu vėl bėgti, nes tiek rėkia,kad ir leliuką pažadina. Kartais naktį pribunda ir 5 kartus, o kartais ir 1. Labiausiai sunku,kad negali pasikalbėti... Į savo klausimą niekada negausi atsakymo


Na,bet ir džiaugsmo yra daug... Neįsivaizduoju gyvenimo be jo


Bet smagu,kad tokią ilgą istoriją vis delto baigei linkesmesne gaida..
