Aš ir mano autistukas - 7

As kartais panasiai pagalvoju. Kai vyras iseina is kantrybes, tai sakau: dziaukis, nes musu atvejis nera blogas
Papildyta:

Mums butent stringa eiliskumas. Jis zino kas ir kur, bet pvz. paveiksleliu is eiles nesudeda. O siaip pripazista tvarka, grieztuma. Jei pradesi su juo "ar galesi ir jei noresi", tai tada mano vaikas pasimes. Su juo treikia tiesiai: rasai, eini, imi ir t.t.
Keiciasi jie labai greitai. Man vis atrodydavo, kad kuri laika pazangos lyg ir nera, bet staiga atsirando visko daug.

Sveika, Euphoria. Kaip laikaisi, kaip kleckas gyvuoja, ar jau ramiai tavo širdelėj? Parašyk trumpai, neseku temos Kai turėsiu daugiau laiko atlėksiu papasakoti savo reikalų, bet ne dabar

vojėj kokie žmonės labai tavęs išsiilgau, jau nekartą pamasčiau kur dingus. mes gerai, kaip visada o jūs kaip?

Labas


suprantu Tave ir man dažnai kirminukas suspaudžia širdį....ir priežastys tokios, kurių kitų vaikų tėvai net nepastebėtų...kiti vaikai verkia, kai juos kažkas pastumia ar užgauna, o maniškis nekreipia dėmesio....tiksliau ne nekreipai dėmesio, o juokiasi ir jam tai patinka....ir eina prie didesnių už save peštukų vaikų...jie jį skriaudžia, o jis to net nesupranta....blogiausia, kad bando tai kartoti mušdamas save bijau, kad kai manęs nebus šalia, mano vaikas taps tuo, iš kurio galima visada tyčiotis...o jis nemokės dėl to pasiskųsti, nes to net nesupras... ir šiaip daug galykų pastebiu, kuriais maniškis skiriasi nuo bendraamžių....ypač kalbos suvokimu....na bet mūsų vaikai dar maži ir dar labai keisis...tad belieka tikėti, kad keisis į gera o dabar reikia džiaugtis mažais, bet tokiais širdžiai mielais pasiekimais


primena mano vaiką....bendrauti nori, bet nemoka....bendraamžių nepastebi, o eina prie didesnių vaikų....o dideliems neįdomu su mažiuku ir dar kalbančiu paukščių kalba...tad dažniausiai tik pasišaipo iš jo...


nenusimink, viskam savas laikas maniškis gi gerokai vyresnis, bet neseniai tik pradėjo tai daryti...


Aš suprantu taip, kad autistukai nesaugiai jaučiasi mūsų pasaulyje, tad jiems svarbu žinoti visą dienotvarkę, kas ir kada jo laukia...tada jie tam nusiteikia ir jaučiasi daug ramiau....o saugumo jausmas ir savisauga man atrodo yra visai skirtingi dalykai....
Mano vaikas dar mažas, tad nepastebėjau, kad jam būtų svarbi dienotvarkė....aplamai jam patinka naujos vietos, kažkur važiuoti, keliauti...su juo lengva ir svečiuose, jei tik yra jam įdomių žaislų....tada iš karto pasijunta kaip namuose, nesvarbu, kad tuose namuose svečiuojamės pirmą kartą...
O savisaugos jausmas pamažu stiprėja....jau atsargiau elgiasi ant karstyklių, čiuožyklų, saugosi mašinų....nors kitiems atrodo, kad mano vaikas labai neatsargus, bet aš matau, kad jau pats labiau save saugo ir klauso manęs....

Mamukai, o tie visi pozymiai atsirado jusu vaikams jiems augant? Nes dabar skaitau ir suprantu, kad mano vaikas daug tu pozymiu isvis neturi
Pvz. tvarka, eiliskumas, dienotvarke.....pas mus gali but visiskas chaosas, niekas jo neismusa is "veziu". Ir daiktu jis nerusiuoja, ir rengti galiu kaip as noriu, ir einam mes ten kur vedu, bele tik vedu...zodziu, jokio numatomo veiksmu eiliskumo, grieztos dienotvarkes
Saugumas....jau nuo pat mazu dienu laaaaaabai atsargus, nors isdykes Man jis kai pradejo vaiksciot, tai atsistojo ir nuejo....nebuvo jokiu neatsargiu griuvimu, jokiu saugojimu nuo kazkokiu kampu ar slenksciu. Ir dabar sokineja pas mus ant lovos (jau tik kartais), bet niekada nuo jos nera nusivertes....o musu lova laaabai auksta Ir jei koki karta jis "nukencia" (pvz. priliecia orkaites dangti ir pajaucia, kad ten silta) tai jis niekada daugiau ir nelenda prie jos. Arba as ji megstu uzsikelt ant stalvirsio kai darau valgyt ir tada gaminam kartu....jis nukeliauja atsisest ant virykles (pas mus ji suveikia jei prilieti tokius mygtukus), tai karta bunant su teciu jis paliete tuos mygtukus ir jam viena virykles skyle pradejo kaisti ir jis ta pajuto....tai dabar sededamas jei netycia priliecia ir isgirsta isijungimo garsa, iskart traukiasi nuo jos. Arba buvo laikas kai baisiai lipdavo ant sofos atloso, o ji pas mus stovi vidury kambario, tai tetis mokino ji nulipt, tai karta besiprausdama stebeaju kaip jis lipo be tecio pagalbos ir jam nelabai graziai pavyko nulipt ir nuo to karto niekad net nebebando sito daryt Ir dar daug daug tokiu atsargiu dalyku....nereikia man jo akylai stebet, kad ko neprisidirbtu
Ir jei uzsigauna jam visada skauda....verkia ir ateina pas mane , kad paguosciau.
Tik vaiku jam nereikia...nors vel gi : arba jis nekreipia , arba labai nori prie ju prieit, akys ziba, bet lyg nedrysta Ir vaiku piestuku labai nemegsta...ir jis moka kazkaip nuo ju pasisalint ir jie nebeina prie jo Nesuprantu kaip jis ta padaro...ar zvilgsniu ar dar kazkaip, bet piestukai prie jo nebelenda. Gal piestukams neidomu, kad is jo jokios reakcijos nesulaikia...ta prasme niekada neduos atgal, nestums ir t.t...
Ir syspsosi jis man, jei as ziuredama i ji nusisypsau. Aisku neisisypso, jei saukiamas isvis neziuri Tik va emocijomis, dziaugsmu nemoka dalintis su kitais. Jei dziaugiasi, tai dziaugiasi vienas ir niekada neparodo del ko. Aisku jei to dziaugsmo mes patys jam nesuteikiam...pvz. labai megsta dukt su teciu ar manim, tai visada i akis ziuri ir krykstauja
Ir jokiu maniju, ritualu neturi
Vo kokia litanija pripyliau
Pas mus beda su kalba, jos supratimu (nors vel gi, greiciau pasakyciau, kad nori supranta, nenori nesupranta),ir su bendravimu. Neivardija daiktu, nerodo i juos pirstuku....Dar turim stereotipini judesi...rankytes pirstuku sukiojima prie veiduko (ta veiksma atlieka kai jam kazkas patinka ar buna linksma...pvz. begioja, juokias ir taip daro).....

Labas

Jei teisingai supratau tai jums tik 2 metukai? Tai dar labai maži
Aš kai mano vaikas buvo tokio amžiaus apie jokį autizmą negalvojau ir maniau,kad auginu labai protingą vaiką Jam buvo echolalija ir viską gražiai pakartodavo ir aš maniau, kad čia viskas gerai Susirūpinau kai jau buvo arti 3 metų,kad nekalba...Apie autizmą aš negalvojau iki 4 metų... Kai mums pasakė,kad jis yra autistiškas man buvo šokas ir aš ilgai tos diagnozės negalėjau priimt. Taip,kad iki 4 metų aš irgi nepastebėjau,kad jam reikia rutinos, jis dėlioja daiktus sinchroniškai ir t.t...
Bet man yra keista,kad diagnozę nustato tokiems mažiukams. Man va praeitą savaitę psichologė sakė,kad tik sulaukus 3 metukų galima nustatyti autizmo diagnozę
O iš kitos pusės tai labai skirtingi tie vaikučiai,kad ir ta pati diagnozė. Ir va UK jie nerašo,kad diagnozė autizmas. O rašo autizmo spektro sutrikimas. Nes sako,kad tie sutrikimai gali būti labai įvairūs ir gali net keistis. Na kiek aš čia matau tai čia visų mamyčių vaikučiai turi lengvą autizmo formą Bet kaip suprantu tai dažnai autizmas dar yra kaip palydimoji liga vaikučiams,sergantiems Dauno sindromu ar celebraliniu paralyžium. O yra atvejų kai vaikas turi ir visas šias 3 ligas... Taip,kad mūsų vaikai turi šansą, jei gaus tinkamą pagalbą gyventi savarankiški vissuomenėje. O yra variantų, kai to gali ir nesulaukti
Aš kartais kai dejuoju,kad sunku- pagalvoju apie mamas auginančias sunkiau sergantį vaiką ir man pasidaro gėda dėl savęs. Gaila,kad visada savos bėdos ir rūpesčiai yra skausmingesni nei kito

O klausą tikrinot? Gal bėdos tame....mano vienos pažįstamos mergytei taip buvo...jau viskokių minčių buvo ir autizmą įtarinėjo....o pasirodo mergaitė girdėdavo tik labai iš arti, dėl to labai vėlavo kalba ir jos suvokimas....
Dėl požymių...kai kurie mano vaikui buvo nuo kūdikystės (akių kontakto vengimas, vėliau pradėjo šypsotis, juoktis, neatsakydavo į kitų žmonių emocijas), kiti požymiai atsirado vėliau...anksčiau nebuvo problemų dėl apsirengimo, o dabar labai nemėgsta guminių batų ir basučių...kai kurie požymiai jau nyksta....jau nebelinguoja atsisėdęs kaip anksčiau...na bet to nebedaro nuo tada, kai atpratinom nuo čiulptuko....

ir aš pagalvoju, kad būna tokių vaikučių, kurie per visą gyvenimą net nenusišypso, kuriems operacijos seka viena po kitos, o mamos ištisai budi prie vaikelių, kad jie neužspringtų, nes jie net nemoka nuryti seilių....tada suprantu, kokios iš tiesų mūsų bėdos yra mažos ir kokie mes laimingi...juk mano vaikas gal ir ne taip suvokia pasaulį kaip dauguma žmonių, bet jis čia yra laimingas...jis dažniausiai būna kaip ir visi vaikai: mielas, smalsus, linksmas ir laaaabai judrus

Dėl rutinos- sūnus penktadienį turėjo laikyti smuiko egzaminą, bet kategoriškai atsisakė eiti į muzikos mokyklą, nes smuiko pamokas jis lanko pirmadieniais ir trečiadieniais. Taigi mokytoja leido egzaminą perkelti į pirmadienį...

Mums jo dar niekas nenustate, tik kai buvom VRC pasake menama diagnoze. Musu psichiatre ir logopedes isrgi sako, kad jis dar labai maziukas O dar stresa patyres, nes dingau jam labai greitai is akiracio.... ligoninej panasiai du menesius gulejau, o is jos grizau su broliu .


Viskas gerai su jo klausa....jei kazka pasakau ir jis nori, tai ir is kito kambario ateina....arba galiu jam tyliai i ausi kazka sakyt a la kokia paslapti, tai jis irgi iskart tyliai pradeda kalbet
Maniskis tai juoktis pradejo budamas menesio, i emocijas atsakydavo, akiu kontaktas budavo.....tik buvau pastebejus, kad jis neziuri i jam neidomius dalykus (kadangi dabar turiu kita maza vaika, tai matau, kad jam viskas idomu , ka tik beparodyciau )...arba nereikedavo zaislu, megdavo buti vienas (cia kitos mamos man pavydedavo, kaip man gerai ) Pirstuku i daiktus nerodydavo, nors ir as jam pati niekad pirstu nerodziau, bet ir nepagalvojau, kad cia negeras pozymis Jis man tiesiog atnesdavo ta daikta jei paklausdavau kur tas ar anas...arba paemes mane uz rankos nusivesdavo ir rodydavo mano ranka. O dabar nei rodo, nei nesa.... Ir jei as kazka rodau, tai ne visada ziuri...ir labai sunku kazkuom sudomint

na pirštu gal nerodė daiktų, todėl, kad ir jūs jam taip nerodėt....svarbu, kad suprasdavo, kur tas daiktas yra...vadinasi kalbos suvokimas jo geras....o dabar tų daiktų neneša gal todėl, kad tai daryti jam jau nebeįdomu....gal pastebėjo, kad jūs prašot kažko tik kad pamatytumėt, ar jis tai padarys, o ne dėl to, kad jums to daikto tikrai reikia...jei pats norėtų tai padaryti (pvz. pažaisti su jumis kamuoliu), tai manau paprašyas jį ir atneštų....o tai, kad abu vaikučiai skiriasi, nebūtinai reiškia kažką blogo....juk visi vaikai labai skirtingi

Net nezinau, teisybe pasakius, del to kalbos suvokimo Manes ir psichiatre ir logopede to paties klause, o as nelabai net zinau ka atsakyt, nes vaikas elgiasi taip, kad nori supranta, nenori -nesupranta Pvz. jei pasakau einam plautis ranku, vedu ji i vonia, tai jis iskart po kranu rankytes pakisa, o buna, kad nesupranta ko as is jo noriu Arba kai rengiames ir pasakau, kad kisk koja, tai jis dar nepamates koki ruba as rankose turiu, jau stovi pasiremes ir viena kojyte iskeles, o kai paklausiu kur kojyte, ne velnio jis man neparodo Ir isvis savo kuno daliu neivardija, net kur nosis nezino. O gal zino, bet nemato prasmes rodyt Arba dar...labai megsta knygele "Zuikis puikis", tai viena karta per savo gyvenimeli jis man yra parodes kur akytes, kur zuikio nosis, kepure , ausys....daugiau niekad NIEKAD nerodo....toks vaizdas, kad viena karta parodziau, mama jau zino, kad zinau ir uztenka Ir taip su viskuom Pvz. del akiu kontakto...kartais gali saukt ji kiek nori, net nepaziures, net demesio nekreips....o buna taip, kad pats is nugaros ateina, pasuka mane i save, ziuri tiesiai i akis ir sypsosi...neva tai bendraukim Cia neseniai buvom sveciuose pas darugus,o ten ant sekcijos buvo padetas pukuotas tigras, tai priejo, paspaude nosyte, pagloste...vadinas supranta,kad cia gyvunas, kad ji reikia mylet Ir namuose kelis kartus pastebejau, kad pasiemes suniuka a la vedzioja ji Arba elgesys su broliu....jo jam kaip nebuta, tik beprotiskas pavydas kai mes broliui demesi rodom arba maitinam. Nors buvo akimirku, kai ir ca ca broliui dare, ir savo nosyte i brolio nosyte trynesi, ir apkabino.....bet tik kelis kartus O mazajam broliukui taip jo reikia, jis net nurimsta vyresneli pamates Tiesiog akimis ji gaudo kaip nori, kad prie jo prieitu....o kaip neina, taip neina
Kazkoks galvosukis man tas mano vaikas Lyg ir viskas gerai, bet lyg ir negerai