Dori, parašyk man až savo el. paštą, pakalbėt noriu
Labas rytas
Ne klubo nariams puslapyje buvo 30 Lt kaina
,dabar 26.25,tai as kai ne klubo nare,tai man,turbut nuo sios kainos ir numete 20proc.
QUOTE(Vessta @ 2011 04 19, 18:13)
o 20% nuolaidos nera? Paziurejau leidyklos puslapy, tai raso kaina 21 lt. Tai cia su nuolaida ar ne sita kaina?
Ne klubo nariams puslapyje buvo 30 Lt kaina
,dabar 26.25,tai as kai ne klubo nare,tai man,turbut nuo sios kainos ir numete 20proc.
Sveikutės. Vakar užbaigiau Jack Kerouac "Kelyje",tikrai patiko jo šėlionės,tas toks šelmiškas gyvenimas. Db negaliu naujos pradėt skaityt,nes mažiukas ausų uždegimu susirgo,tai naktys bemiegės.
QUOTE(Forget @ 2011 04 14, 23:19)
"Kepurininko pilis", man patikoo. Stilius primityvokas, bet turint omeny laikmetį, situacijos beviltiškumas atskleistas puikiai.
Kaip tik dabar skaitau, ir man keista prisiminus jusu kalbas apie primityvoka stiliu
Kaip tik kalba man pasirode labai vaizdinga, turtinga -juk tiek graziu gamtos, aplinkos aprasymu Ar cia tureta omeny, kad pati istorija primityvokai papasakota?
QUOTE(Masako @ 2011 04 19, 14:48)
Viljamas Somersetas Moemas "Skustuvo ašmenys"
Trumpai: apie 20 amziaus 3 desimtmecio viena "grietineles" rateli. Paprastai, taciau kartu vaizdziai, gyvai ir itikinamai kuriami ivairiapusiski charakteriai, aprasoma ano meto aplinka, palieciamos gyvenimo prasmes paieskos, dievoieskos problemos etc.
Aistru nasta patiko, paliete ir suzavejo kur kas labiau, bet ir si knyga gera. Ieskosiu ir toliau Moemo kuriniu
Trumpai: apie 20 amziaus 3 desimtmecio viena "grietineles" rateli. Paprastai, taciau kartu vaizdziai, gyvai ir itikinamai kuriami ivairiapusiski charakteriai, aprasoma ano meto aplinka, palieciamos gyvenimo prasmes paieskos, dievoieskos problemos etc.
Aistru nasta patiko, paliete ir suzavejo kur kas labiau, bet ir si knyga gera. Ieskosiu ir toliau Moemo kuriniu
turiu "Teatrą" ir "Mėnulį ir skatiką". po "Dažyto vualio" baną dėjau Moemui
)
na ką pupos, iš lietuvių įskaitos 19/20 balų vadinasi gavau 10-tuką
vadinasi gavau 10-tuką
Labas
Na man asmeniškai knygos kalba tai tikrai nepasirodė nei vaizdinga, nei turtinga, tokia gan paprasta Galbūt mano susidariusį įspūdį įtakojo ir tai, kad šią knygą skaičiau po prieš tai neseniai skaitytų Peter Høeg, Jose Saramago, Arto Paasilinna, Jeffrey Eugenides, Julio Cortazar knygų. Kai skaitai tikrai kokybišką literatūrą, paėmus po jos silpnesnę knygą skirtumas labai jaučiasi ir krenta į akis. Jeigu prieš Kepurininką būtų skaityta krūvelė detektyvų ar šiaip kokios neypatingos knygos, galbūt ir aš nesikabinėčiau prie išraiškos priemonių.
O šiaip tai man peršasi tokia mintis, kad net ir primityvumą mes kiekviena kitaip suprantam
O kas blogai su "Dažytu vualiu"?
Filmas labai patiko, daug tikiuosi ir iš knygos. Nors šiaip ta istorija, kiek pamenu, "pro liubov", tai tikiu, kad gali būti ir nusivažiuota į lankas.
Šaunuolė
, sveikinu
QUOTE(Masako @ 2011 04 20, 10:06)
Kaip tik dabar skaitau, ir man keista prisiminus jusu kalbas apie primityvoka stiliu Kaip tik kalba man pasirode labai vaizdinga, turtinga -juk tiek graziu gamtos, aplinkos aprasymu Ar cia tureta omeny, kad pati istorija primityvokai papasakota?
Kaip tik kalba man pasirode labai vaizdinga, turtinga -juk tiek graziu gamtos, aplinkos aprasymu Ar cia tureta omeny, kad pati istorija primityvokai papasakota? Na man asmeniškai knygos kalba tai tikrai nepasirodė nei vaizdinga, nei turtinga, tokia gan paprasta
Galbūt mano susidariusį įspūdį įtakojo ir tai, kad šią knygą skaičiau po prieš tai neseniai skaitytų Peter Høeg, Jose Saramago, Arto Paasilinna, Jeffrey Eugenides, Julio Cortazar knygų. Kai skaitai tikrai kokybišką literatūrą, paėmus po jos silpnesnę knygą skirtumas labai jaučiasi ir krenta į akis. Jeigu prieš Kepurininką būtų skaityta krūvelė detektyvų ar šiaip kokios neypatingos knygos, galbūt ir aš nesikabinėčiau prie išraiškos priemonių.O šiaip tai man peršasi tokia mintis, kad net ir primityvumą mes kiekviena kitaip suprantam
QUOTE(marakeš @ 2011 04 20, 10:42)
O kas blogai su "Dažytu vualiu"?
Filmas labai patiko, daug tikiuosi ir iš knygos. Nors šiaip ta istorija, kiek pamenu, "pro liubov", tai tikiu, kad gali būti ir nusivažiuota į lankas. QUOTE(Gegytė @ 2011 04 20, 10:45)
Šaunuolė
, sveikinu
QUOTE(Ingėnas @ 2011 04 20, 11:58)
O kas blogai su "Dažytu vualiu"? Filmas labai patiko, daug tikiuosi ir iš knygos. Nors šiaip ta istorija, kiek pamenu, "pro liubov", tai tikiu, kad gali būti ir nusivažiuota į lankas.
Filmas labai patiko, daug tikiuosi ir iš knygos. Nors šiaip ta istorija, kiek pamenu, "pro liubov", tai tikiu, kad gali būti ir nusivažiuota į lankas. leisiu sau Savūnės atsiliepimą pacituoti:
Buvau įsitikinus, kad The Painted Veil neišversta lietuviškai, o pasirodo yra. Tai ir perskaičiau šią savaitę. Labai nustebino, kad knyga visai ne apie tai, apie ką filmas. Filme herojai pamažu artėja vienas prie kito, susitaiko, žmona pamilsta vyrą, vyras jai atleidžia ir mirdamas prašo jos atleisti. Tuo tarpu knygoje ji tik svajoja, kad jis jai atleistų ir taip atgautų sielos ramybę. Jokių meilės scenų, jokių pokalbių po dušam. Jis net neketina jai atleisti, o jo paskutiniai žodžiai prieš mirtį Tai buvo šuo, kurs mirė (iš eilėraščio apie pasiutusį šunį, kuris įkando geram žmogui, bet, nors niekas nesitikėjo, išgyveno ne šuo, o žmogus) tik rodo jį suvokus, kad noras jai atkeršyti pražudė jį patį. Dar daugiau, filme rodoma, kaip sutikusi Čarlį herojė (tuo metu jau tikra herojiška herojė) jį atstumia, o knygoje ji vėl leidžiasi jo suviliojama ir su juo mylisi tokia silpna būtybė. Nors ir manau, kad scenaristo valia rinktis epizodus, kurių jam reikia, ir keisti juos, kaip jam reikia pagal jo sumanymą, bet šis neatitikimas, tiesiog net ne iškraipymas, bet priešingumas knygos tekstui, vis dėlto pribloškė. Ir, beje, manau, kad scenaristas gerai padarė, nes galiausiai išėjo puikus filmas: ir siužetu, ir vaidyba, ir muzika, ir vaizdais, ir režisūra.
QUOTE(Gegytė @ 2011 04 20, 11:45)
Sveikinu.
QUOTE(Ingėnas @ 2011 04 20, 10:58)
Ačiū
Labai savim stebiuosi ir džiaugiuosi šiandien 
Kai bus laiko, parašysiu kalbą savo blog'e, galėsit paskaityti, kokias pievas ten kalbėjau. Vis tiek su knygomis susiję
Ir pagaliau galiu skaityti... pasiilgau skaitymo.
QUOTE(marakeš @ 2011 04 20, 11:01)
leisiu sau Savūnės atsiliepimą pacituoti:
Buvau įsitikinus, kad The Painted Veil neišversta lietuviškai, o pasirodo yra. Tai ir perskaičiau šią savaitę. Labai nustebino, kad knyga visai ne apie tai, apie ką filmas. Filme herojai pamažu artėja vienas prie kito, susitaiko, žmona pamilsta vyrą, vyras jai atleidžia ir mirdamas prašo jos atleisti. Tuo tarpu knygoje ji tik svajoja, kad jis jai atleistų ir taip atgautų sielos ramybę. Jokių meilės scenų, jokių pokalbių po dušam. Jis net neketina jai atleisti, o jo paskutiniai žodžiai prieš mirtį Tai buvo šuo, kurs mirė (iš eilėraščio apie pasiutusį šunį, kuris įkando geram žmogui, bet, nors niekas nesitikėjo, išgyveno ne šuo, o žmogus) tik rodo jį suvokus, kad noras jai atkeršyti pražudė jį patį. Dar daugiau, filme rodoma, kaip sutikusi Čarlį herojė (tuo metu jau tikra herojiška herojė) jį atstumia, o knygoje ji vėl leidžiasi jo suviliojama ir su juo mylisi tokia silpna būtybė. Nors ir manau, kad scenaristo valia rinktis epizodus, kurių jam reikia, ir keisti juos, kaip jam reikia pagal jo sumanymą, bet šis neatitikimas, tiesiog net ne iškraipymas, bet priešingumas knygos tekstui, vis dėlto pribloškė. Ir, beje, manau, kad scenaristas gerai padarė, nes galiausiai išėjo puikus filmas: ir siužetu, ir vaidyba, ir muzika, ir vaizdais, ir režisūra.
Buvau įsitikinus, kad The Painted Veil neišversta lietuviškai, o pasirodo yra. Tai ir perskaičiau šią savaitę. Labai nustebino, kad knyga visai ne apie tai, apie ką filmas. Filme herojai pamažu artėja vienas prie kito, susitaiko, žmona pamilsta vyrą, vyras jai atleidžia ir mirdamas prašo jos atleisti. Tuo tarpu knygoje ji tik svajoja, kad jis jai atleistų ir taip atgautų sielos ramybę. Jokių meilės scenų, jokių pokalbių po dušam. Jis net neketina jai atleisti, o jo paskutiniai žodžiai prieš mirtį Tai buvo šuo, kurs mirė (iš eilėraščio apie pasiutusį šunį, kuris įkando geram žmogui, bet, nors niekas nesitikėjo, išgyveno ne šuo, o žmogus) tik rodo jį suvokus, kad noras jai atkeršyti pražudė jį patį. Dar daugiau, filme rodoma, kaip sutikusi Čarlį herojė (tuo metu jau tikra herojiška herojė) jį atstumia, o knygoje ji vėl leidžiasi jo suviliojama ir su juo mylisi tokia silpna būtybė. Nors ir manau, kad scenaristo valia rinktis epizodus, kurių jam reikia, ir keisti juos, kaip jam reikia pagal jo sumanymą, bet šis neatitikimas, tiesiog net ne iškraipymas, bet priešingumas knygos tekstui, vis dėlto pribloškė. Ir, beje, manau, kad scenaristas gerai padarė, nes galiausiai išėjo puikus filmas: ir siužetu, ir vaidyba, ir muzika, ir vaizdais, ir režisūra.
Mat kaip
Na filmą jau senokai žiūrėjau, detalių tai tikrai nepamenu. Tai nelabai ir lyginčiau.
Tik iš atsiliepimo matau, kad neatitikimas labai didelis.
Kadangi dėl atminties spragų negalėsiu lyginti, man, matyt, tiks ir knyga
QUOTE(Ingėnas @ 2011 04 20, 12:06)
Mat kaip
Na filmą jau senokai žiūrėjau, detalių tai tikrai nepamenu. Tai nelabai ir lyginčiau.
Tik iš atsiliepimo matau, kad neatitikimas labai didelis.
Kadangi dėl atminties spragų negalėsiu lyginti, man, matyt, tiks ir knyga
Na filmą jau senokai žiūrėjau, detalių tai tikrai nepamenu. Tai nelabai ir lyginčiau.
Tik iš atsiliepimo matau, kad neatitikimas labai didelis.
Kadangi dėl atminties spragų negalėsiu lyginti, man, matyt, tiks ir knyga
Filmo nemačiau - knyga man nepatiko ne dėl tų neatitikimų, tiesiog ji (mano skoniui) pernelyg davatkiška. o jau ypač pabaiga labai neskaniai susiskaitė. O filmas turėtų būti labai gražus, tapybiškas taip jį įsivaizduoju. Ne?
