QUOTE(-Linda- @ 2006 02 27, 18:21)
Ji nevartoja jokių vaistų, kaip suprantu. Jei tai tikrai šizofrenija, nieko gero ir nelaukit, tik aštrės. Kažkiek priklauso nuo to, kokia forma, bet be medikų nemanau kad galima kažkaip padėtį keisti. Pirma- į ligoninę, kur sanitarai nežiūrės, nori medikamentų ar ne, turės suvartoti ir tiek žinių. Gydymas reikalingas, nes jei tik klausinėsit ką daryti, niekas nesikeis. Per paūmėjimus- į stacionarą, nuslūgus- ambulatoriškai.
Piktai gal parašiau, nepyk, bet gerai žinau, kuo skiriasi gydomas psichikos ligonis ir ne, pasiryžkite tam žingsniui.
Pasirodo yra "likimo draugiu"...
Turiu patirties su psichikos ligoniu... Kazkas pansaus su mano mociute. Tik ji neuzmusineja nieko kol kas, bet keiksmu, aibiu visokiu bei sneku apstu. Niekur nieko nepasidesi, nes neberasi, o ji akis isputus paaiskins, kad kaimynas buvo uzejes ir paeme... ji gi viska mate

Dar "smagiausia", kai supykus kur nors ima ir iseina... ir laksto tada visi, kol suranda... Neieskosi tai velniai zino kur nueis ir neiaisku ka pridartys. Visa tai vyksta kokie septyni metai, dabar jai virs 80, bet sveikatos ogo kiek turi, tik protelis neveikia... karta kai subludo lekt vel per laukus, sveciavausi pas tevus, uztveriau savimi tarpduri, na, kad nepraeitu, tai mane kaip plunksna "nunese" i sali, o as 75kg sveriu

gerai kad vyras prileke, kitaip vel butume vijesi... Bega, tai nepagausi... O kiek naktimis ieskota

Svarbiausia, kad isejus pirmiausia lekia kuo toliau nuo namu, o paskui ka susitikusi pasakoja kaip zentas ir dukra ja badu marino, o paskui isvare is namu. Sako mano tevu vardus, pavardes, kur gyvena...

Namuose su ja elgiamasi tikrai gerai, maitinama skaniai, aprengta, priziureta, turi savo kambary, na ar siaip kazko blogo niekas nedaro jai... Kai mama isvede visiskai is kantrybes, mama yra apsaukusi keleta kartu piktai. As tai jauciu kur i siena imurijus buciau... neturiu tiek kantrybes kiek mama... mociutes "darbu" i jokias jaucio odas nesurasysi. Kai pasneki, nekvailai kalba, jokiu ligu jai neitarsi. Bet kai zinai kaip yra is tikro ir ka kalba bei daro... Pradzioj kaimynai tikrai galvojo, kad mano tevai ja kankina... bet paskui perprato visi kame reikalas. Tai visas miestelis zino,kad jei pamatei musu bobule per miesteli kur lekiant reikia skubiai skambint mano tevam...
Su gydymu - liuuuudesys. "Uzdaro" 40-iai dienu i ligonine, kai jau isviso susineket nebeimanoma pasidaro... pripumpuoja vaistu, vaiksto ten jie visi kaip lunatikai... Bet namiskiai pailsi ne tas zodis. Parvaziavus po "gydymo" praeina kelios dienos ir vel viskas is naujo. Per pilnati buna paumejimai... vel smaginasi ir seima ir kaimynai. Israso vaistu gydytojai, visada turi priziuret, kad butinai isgertu (isgere vaistu, kiek priklauso, vel miega ir lunatikuoja... bet tada i tualeta uzmirsta nueit, tai po savim viska daro...), jei neduodi ar maziau duodi vaistu(nu, pagaili mama kai kada...), tada lyg ir i zmogu panasiau.... bet festivaliai istisiniai. Niekur isvaziuot negali kad ir parai... uzrakint galima nebent kur i rusy (nebandyta dar), nes jei durys uzrakintos islipa pro langa...

ir gaudyk veja laukuose. I namus istisai nesa visokias "vertingas" siuksles is siukslynu, savartynu, mazdaug kas diena is jos kambario "iskuopiama" apie kibiras "turto".
Ir i ta ligonine daznai nepapulsi...Kai pradedu triuksma kelt, mamos broli su sese kibint, kad ir jus dabar padekit, mociute pasirupinkit, mano mama pavargo (mociute kvailioja prakstiskai kiaura para, miega tik kai vaistu "pripilta"),mama is darbo lekia jos tramdyt ar nakti isgirdus, kad pabego bega ieskot (tecio neklauso nei is tolo, kolioja, musasi ir t.t.) - pasnekama apie tai, kad galbuuuut i kokia prieglauda reiktu... bet gaunasi tai jau tik vienos mamos rupestis, o jie neturi kada ir... nenori. O prieglaudoj vistiek moket reikia ir nemazai, priedo... kai trys vaikai mama i prieglauda isvezt... kazkokia kataklizma, zmones ne tokius ligonius slaugo...susiderina kazkaip... Taigi, kaip ir ner iseities realios... ir kankinsimes kol numirs, tikimes visi, kad gal nebedaug liko...
Baisu taip galvot, bet, kas zino, gal ir as sitaip senatvej "sudurniuosiu" ir manes mano vaikai purtysis... genai visgi... Galvoju, vistiek... mane jau tegu tada kur i kokia prieglauda ar kokios zarazos i arbata ipila, negu sitaip visiems gyvenima est... tikrai pazadu nesivaident ir sapnuose pirstu negrasyt

Bet kaip nepraziopsot tos ribos, kada stogelis "ant ribos", kad spet "reikalus susitvarkyt". Mociutei irgi per diena nepasidare visa tai, nezinojom kad taip buna, nepamatem... praziopsojom... dabar yra kaip yra.