Knygų skaitytojų klubas, 75 tema

Kaip čia nepasigyrus

http://www.lrt.lt/ra...8...2&sid=26500

O as ties ja sustojau,keistai nebesiskaito,nepaimu jau i rankas kelinta savaite,ar cia silti orai kalti,ar siaip jau atsibodo,negaliu suprast...neisivaizduoju kada ja iveiksiu,tokia stora

Šauniai

Nu fainai

saunuoliai tik "zvaigzdziu liga" nesusirk



o tu ka cia veiki? mars lagaminu pakuot

Tai ką ten kraut? Sakė gi, kad skudurų jai nereikia, tik penkias knygas vešis.

Forget, o kaip apskritai jautiesi?..

Brūkšniuk, šaunuolė.

Sveikos


O dabar apie knygas jau senokai perskaitytas, kai kurias jau spėjusias ir priblėsti,išsigaruoti
Carlos ruiz Zafon „Angelo žaidimas“.
Knyga visgi patiko, įtraukianti, lengvai skaitoma. Kažko ypatingo nėra, langvas laisvalaikio skaitinys ir tiek.Joje vėl kaip ir Vėjo šešėlyje vyraujanti knygų, mistikos, paslapčių, nerimo aura. Vėl Barselona, knygynas, knygos, paslaptinga biblioteka,Bokšto namas,mirtys, knygų leidėjas, meilė.Visa tai įtraukia, nepaleidžia ir tik pabaiga, tiksliau epilogas mane gal kiek ir nuvylė, kažkokia pritemta pasirodė, nors giliau pakapsčius ir meilės linija irgi nebuvo labai įtikinanti. Nepaisant to man ši knyga sakyčiau , kad gal labiau patiko už Vėjo šešėlį, nes įžvelgiau šmaikštumo ypač Martino ir knygų prekeivio Semperės dialoguose.Na pav kad ir šis.
„Senatvė- lengvabūdiškumo tepalas,vazelinas, alyva.Kai į duris beldžiasi mirtis, skepticizmas išskrenda pro langą.Geras širdies priepoliukas ir imi tikėti raudonkepuraite.“
„Ką sako gydytojas apie kofeino poveikį širdžiai?- paklausiau
Manasis nesugeba rasti užpakalio net su anatomijos atlasu.Tai ką gali išmanyti apie širdį“
„Lovoje verta gulėti tik tada,kai esi jaunas ir geroje draugijoje.
-Jeigu jums reikia draugijos aš surasiu jums tą draugiją, bet nemanau, kad jūsų širdis nusiteikusi tokiems dalykams.
-Martinai sulaukus tokio amžiaus didžiausia erotika – valgyti saldų krema ir spoksoti į našlių iškirptes.


Fernado Pessoa „Poezijos rinktinė“.
Seniai perskaičiau, nesu poezijos mėgėja, bet labai patiko ta jo poezija. Vistik gerai rašo. Paprastai, gražiai, nebanaliai, nesaldžiai. Skaičiau su pasimėgavimu. Manau tame paprastume, taiklume ir slypi poezijos grožis. Jo poezijoje jaučiamas nerimas, liūdesys, blaškymasis, gamtos pojūtis ir jos vaizdai. Labiausiai patiko „Piemuo ir jo banda“ .“Odė jūrai“ gal kiek mažiau.
O čia vieną iš patikusių gabaliuka parašysiu iš „Piemuo ir banda“

„Bet liūdesys man teikia ramybę,
Nes jis tikras ir nuoširdus,
Todėl, kad liūdesys sieloje kaupias,
Kai ji galvoja apie savo buvimą,
O rankos skina gėles, jai to nepastebint.
Lyg varpelio skambėjimas,
Sklindantis nuo kelio posūkio,
Visos mano mintys laimingos.
Bet man skaudu žinoti, kad jos vien laimingos.
Aš to nenoriu.
Noriu, kad,užuot buvusios laimingos ir liūdnos,
Jos būtų tik laimingos ir džiugios“

Arba dar:

„Aš sveikinu visus,kurie skaitys mano eiles,
Jiems nusilenksiu, nukelsiu kepurę,
Kai jie pamatys mane prie namo slenksčio,
Diližanui pakilus ant kalvos keteros.
Aš juos pasveikinsiu ir palinkėsiu saulės šviesos,
Ir lietaus, jeigu jiems reikia lietaus,
Palinkėsiu, kad grįžusiųjų į savo namus
Priešais atvirus langus
Lauktų mėgstamos kėdės,
Ant kurių įsitaisę jie galės skaityti mano eiles
Ir jas skaitydami manyti,
Kad aš tiesiog gamtos dalis-
Pavyzdžiui, senas medis,
Kurio pavėsyje, būdami vaikai,
Jie pargriūdavo, apkvaitę nuo savo žaidimų,
Ir atbrizgusiu skvernu
Nusibraukdavo prakaitą nuo įkaitusių kaktų“

F.Pessoa rinktinėje apie meilę nelabai rasite. Šis bene vienintelis atrodo buvo.

„Meilė- tai buvimas drauge,
Ir aš nebenoriu vaikščioti vieškeliais vienas,
Nes apskritai nebegaliu vaikščioti vienas.
Mintys apie ją mane verčia žingsniuoti greičiau,
Aš matau daug mažiau, ir kartu džiaugiuosi,
kad matau viską.
Net kai jos nėra, kažkas būna su manimi.
Ir aš myliu ją taip, kad nežinau, kaip jos geisti.
Kai jos nėra, ji stovi man prieš akis, ir aš stiprus
kaip aukštas medis.
O kai pamatau ją, suvirpu ir nežinau, kur dingsta viskas,
ką jaučiu jai neesant.
Kai pamatau ją, virstu kažkokia mane paliekančia jėga.
Ir visas pasaulis mene stebi kaip saulėgrąžos žiedas
su jos veidu viduryje.
Man gražu. O jums ?





Niu bet vistiek gi su maudymke nevažiuos.


Foget, geros tau kelionės.Tikiuosi mūsų nepalieki suvisam. Čia laikinai ar ilgam? Tikriausiai bus galimybė čia apsilankyt. Nepaliksi mūsų ,

Merginos, na zinokit geda prisipazint, bet ar man cia vienai Rejaus Bredberio
"Pieniu vynas" kancia ar kaip?
Ar tiesog jis nera skaitomas po Renatos Serelytes "Melynbarzdzio vaiku"?
Katastrofa

Žinau dar vieną knygę, kuri labai kankinosi, knyga nepatiko, kad paskui paskelbė konkursą , kurį aš laimėjau ir dabar ši knyga pas mane Sakė net priešui nelinkėtų perskaityt

žinok labai labai panašiai mažulytis lagaminas ir kuprinė...su keliom knygom ir kompu nieko man nereikia

Jaučiuosi puikiai



Laikinai ilgam Niekur aš nedingsiu, juk su laiku mano neskaitytos 35 knygos atkeliaus

net lengviau pasidare tikrai tikrai....

Taigi pasiskaityk ir mūsų svetainę, ir šią temą - kaip tik prieš kelias dienas apie šitą knygą kalbėjom
Aš būsiu iš tų, kurių ši knyga 'neužkabino', bent jau ne taip, kaip galvojau, prisiklausiusi itin teigiamų įspūdžių.
Tiesa, ją po truputį skaitinėju.
Pastebėjau, kad labai nuo nuotaikos priklauso.
"Normalios būsenos" (jei taip galima pasakyti ) perskaičiau apie 60psl ir net nepatiko. O šią savaitę gavau blogų naujienų - seneliui insultas, kol kas viskas 'pakibę', nors po truputį taisosi, bet jau nebebus taip, kaip buvę - tai tokios būsenos man pats tas "Pienių vyną" skaityti, tuos vaikų ir senyvų žmonių gyvenimus visai per kitokią prizmę mačiau, nei iki tol. Žodžiu, tokiu neaiškiu metu man "Pienių vynas" tinka kaip 'pabėgimo' literatūra, savotiška terapija gal net