QUOTE(caralaite @ 2011 05 30, 13:59)
Storų romanų skaitymas tai savotiška kopimo į Everestą versija retai išeinantiems iš namų žmonėms. O žmonės, kurie užkopia į Everestą, džiaugiasi ne todėl, kad kalnas buvo geras, gražus ar įdomus, jie džiaugiasi, nes jiems pavyko atlikti neįtikėtinai sunkų žygį.
---------
O jūs? Lengvai skaitot storas knygas? Ar stengiatės su tokiom rankas svarinančiom neįklimpt?

idomi mintis - apie kopima i everesta. pati niekada apie tai nesusimasciau. knygos apimtis tikrai nera pagrindinis kriterrijus renkantis, ka gi dabar skaityti. storiausia perskaityta turbut Irvingo "Kol tave rasiu", bet joje parastes milziniskos, ir tarpueilis, ir sriftas, tai ir gavosi, kas gavosi

palyginimui amerikietiskas "Ziedu valdovo" leidimas buvo zyyyymiai liesesnis, nors jame visos trys dalys sutalpintos.
dar is didesniu skaiciau, gerai jau, bandziau skaityt M.George "Kleopatra", bet nedamusiau, is pradziu lyg ir buvo idomu, bet kuo toliau tuo labiau tas pedantiškas detalumas, smulkmeniškumas joje erzino. tad numeciau, atseit kada nors...
QUOTE(giluze @ 2011 05 30, 14:24)
Tikrai, skaitydama
C. McCullough "Pirmasis Romoje", taip ir stebėjausi, kaip jai pavyko parašyti TAI.

Medalį reiktų moteriškei duoti už tokį darbą. Ir tikrai skaitysiu "Žolynų vainiką".
o dar reikia tureti omeny, kad serijoje is viso 7 knygos...

tik lietuviskai kol kas tik dvi