Knygų skaitytojų klubas, 75 tema

Prisiruošiau parašyti poros neseniai perskaitytų knygų atsiliepimus.

Ray Bradbury "Sudie, vasara". Pasiėmiau tikėdamasi "Pienių vyno" tęsinio (anotacija panašiai ją ir pristatė). Deja, nusivyliau. Paprastai kalbant, "nepagavau kampo". Nesupratau, kam ta knyga skirta. Nėra čia tos nostalgijos, kurios tikėtųsi "Pienių vyno" skaitytojai. Knyga tikrai nėra skirta ir jauniesiems skaitytojams - tai rodo paskutinis knygos skyrelis, kuris mane gerokai nustebino - ir kam čia to reikėjo?

Valdas Papievis "Vienos vasaros emigrantai". Rekomenduoju visoms frankofilėms ir šiaip 'prijaučiančioms' Paryžiui Visiškai sutinku su anotacija, kad pagrindinis šios knygos veikėjas ir yra Paryžius. Sena, jos tiltai - ypač Pont des Arts ir ten susirenkantys meniškos prigimties žmonės (gal galima ir bohema pavadinti?), pakrantės, jų gyventojai - "klošarai" (juos Papievis skiria nuo paprastų valkatų ar 'bomžų').
Pasakotojas - rašytojo alter ego (vienoje vietoje net paminima, kad veikėjo vardas Valdas). Melancholiškas, mažai kalba, daug mąsto. Tvirčiau ant žemės stovintis žmogus turbūt pasakytų, kad visos jo problemos (dažniau susigalvotos nei tikros) - 'iš dyko buvimo', iš to 'nepakeliamo būties lengvumo' - gyvena be didesnių įsipareigojimų, gali sau leisti visą naktį bastytis Paryžiaus gatvėmis... Kaip pusiau ironiškai pats pastebi - tai tokio tipo žmogus (viena "klošarė" sako, kad pagal tai atskiria rytų europiečius), kuris "Negali neideologizuoti tikrovės, viskam būtinas pateisinimas ar pasiteisinimas, aukštesnė arba gilesnė prasmė. Negali atsipalaiduoti, negali užsimiršti, visa be galo svarbu ir reikšminga, taip svarbu ir reikšminga, kad, nors ir ko imtumeisi, iškart klumpi po atsakomybės našta."
Perskaičiusi radau trumpą "Literatūros ir meno" 2004m. interviu su Papieviu
Ir - pabaigai - Paryžiaus Menų tiltas:

Na imsiu aš ir paskaitysiu Papievį, jau antrąkart žadu.
O Pont des Arts tai man pirmiausia asocijuojasi su "Žaidžiame klases", man regis Cortazaro herojai nenulipdavo nuo šito tilto. Aš net truputį nusivyliau pamačius kad tikrovėj jis visai neišvaizdus, tas Menų tiltas .

Gal žaidimą pažaidžiam kokį? Pvz., gal kokia knyga jums asocijuojasi su konkrečiu statiniu (namas, tiltas, nesvarbu) ar kokia aikšte? Tai galėumėt leisti ir kitiems paspėlioti

Na, tarkim, su šituo pastatu siejama knyga lyg ir aiški...


O kokia "giminiuojasi" su šituo (Palais Royal, Paryžius)?..

Kaip tik pradėjau Balzako "Šagrenės odą", tai ten pirmuosiuose puslapiuose (dar nedaug perskaičiau) Palais Royal veiksmas ir vyko

O Julio Cortazar "Žaidžiame klases" dar neskaičiau. Bet noriu.
Dabar skaitinėju (po kąsnelį mėgaujuosi) jo "Kronopų ir garsenybių istorijas" - žavumėlis Vien "Instrukcija, kaip lipti laiptais" ko verta

Kaip tik ją ir turėjau galvoj . O šito pastato reputacija per pora amžių smarkiai pagerėjo, sakyčiau .

Labos
Man, kazkodel. Paryzius asocijuojasi labiausiai su "Da Vincio kodu" Ech, beliko 3 savaites iki mano sugrizimo i sita grazu miesta

Man 5 dienos iki pirmos pažinties su juo

Linkiu tau patirti nepakartojamus ispudzius Nesitikek atvaziavus per daug, pavaiksciok jo gatvemis, pajusk atmosfera Tada pamatysi ir pajausi tikraja miesto dvasia Ech... Myliu ta miesta
Kad nebutu visiskas oftopicas Dabar kaip tik skaitau meslo serijos antra knyga ir kikenu is anglo nuotykiu Prancuzijoje Lengva ir nuotaikinga knygele L net nekvepia

Sveikos,

Man Paryžius su Da Vinčio kodu asociuojasi, bet ir su Hugo "Vargdieniais" smarkiai.Nors ir su "Kapinių istorijomis"




nagi, kas čia per knyga?

o dėl žaidimų.... o gal tokį? Man labai patinka įsigilinti į pirmą ir paskutinį knygos sakinius. Kodėl? Todėl, kad yra daugybė juokų apie muzikos kūrinių pradžią ir pabaigą - pvz. Bethovenas turėjo problemų su "amen" - kartais pabaiga (Dominantė - tonika) trunka kelis lapus (jeigu tai simfonija) nusibaigti neišeina.... o šiuolaikinėje dar geriau - vaikšto juokelis, kad kūrinį reikia pradėti garsiu tutti akordu, kad visi pašokti ir bent kažkiek dėmesį išlaikys. O va jeigu tyliai pradėsi - žiū ir užmigs su pabaigom dar geriau - ne veltus juokai vaikšto, kad kai nebežinojo ką rašyti, padėjo dvigubą brūkšnį ir gana. ir tai tikrai girdisi


tai va
štai jums pirmas:
"Ilgai ieškojęs ir dižiausią lobį radęs kitas žmogus nebūtų taip pašėlusiai džiūgavęs, kad džiaugiausi aš, švelniu šepetėliu brakdamas durpingus žemės gurvuolėlius nuo saulėje subolavusių kaulų."

paskutinis:
"nuplasnojo šešėlis, gegute užkukavo, ir ne sesės, o voras įkapes austi pradėjo."


kas dar? (kažkaip paklodę rašau). Aš jau po Danieliaus..... kaip apgailėjau, kad knyga jau pasibaigė - nes jis buvo ta, kurią griebdavau vos grįžsu namo, skaičiau iki išnaktų, apie kurią pasakojau draugams, kurioje mano širdis gėrėjosi, o kraujas vietomis net užvirdavo.... Dėl tematikos artimumo ir simpatijų vienai kultūrai aš negalėjau jos skaityti ramiai. neturiu tokių citatų kaip martux, bet, vis dėlto ......"kas yra žydas? tai asmuo, kuris ne žydams yra žydas", "nesvarbu ar esi tikintis, ar ne, ortodoksas ar komunistas - visada pirmiausia būsi žydas", "tai Dievo dovana ir prakeikimas vienu metu, mūsų nekenčia ir pavydi vienu metu", ir t.t. Ar žinojote, kad mūsų regione gyveno patys tradiciškiausi žydai? Ach... man jos reikia - turėti nuolat.
Ir kaip aš nekenčiu siaurų, bukų it ribotų ortodoksų - kad ir kokioje srityje jie būtų.

Noriu dar Ulickajos

Ir kaip visai trenkta, vis dar mintyse esanti karštoje ir sausoje Haifoje aš pasidaviau į lietingą Lisaboną....
Papildyta:


Dar norėjau pasakyti, kad Martux man labai patinkančias knygas skaito, ir citatas tokias parenka, kad , žodžiu, man skubiai reikia kavos

ir šiandien niekaip negaliu - tuo metu grosiu su sūnum koncerte ir dar keturiomis rankomis, ot
o ledai ten - šiaip sau, jeigu ką. bent jau tie jų originalūs
G. Barylli Sumuštinis - [/quote]

man jos reikia

Taip jau nutiko, kad Gemma šiandien paskolino man "Šešėlių verpėją". Spėjau jau ir pirmąjį puslapį atsiversti O jau tada ir paskutinį skubtelėjau versti

Tai ir neragavom

Įdomi. Galėčiau paskolinti.

"Tada pamačiau švytuoklę."
"Ji tokia graži."

Tarsi ir nebuvo tarp jų tų 706 puslapių .

Gerai! Literatūrinė mįslė:

"Nebeliko jokios vilties, kad tą dieną teks pasivaikščioti. (... visas romanas...) Tegu įvyksta tavo valia, Viešpatie! Amen!"

Gera klasika, tikrai yra skaičiusių.