Vaismedžiai, vaiskrūmiai

Pirmiausia nusala ziedai. Nebent tuomet dar nezydejo... Bet kuriuo atveju idemiai stebekite ar ne truputelio nesipleca, ar nepradeda juoduoti kiti lapai, ziedai, sakeliu virsunes, gretimi medziai ir krumai...

O sulapojusius vaismedzius juk irgi galima nupurkšti kokiu nors insekticidu nuo visokių gyvių? Gal koks Decis tiktų ar Actara?
Ir iš vis, manau būtų idealu, jei koks specas (pvz. MRD ) čia tokiom menkai išmanančiom padarytų kokį sąrašiuką, kada, ir nuo ko ir kuo profilaktiškai reikėtų purkšti vaismedžius...

Čia būtų super gerai,mūms žiopliukėms.MRD nors kažkiek ,laiko turėdami negalėtumėte aprašyti?Ir kur tuos fungicitus įsigyti?Ar prekiauja tokiais dalykais specializuotos sodininkų parduotuvės?

Kodėl sedulos jau keli metai neduoda vaisių?Iš pradžių vieną auginau,medelyne pasakė,kad turi būti dvi.Pernai pasodinau antrą,šiemet apgenėjau.Kažkas ne taip.
MRD vynuogių neauginate?Žinau,kad yra tema vynuogių,bet niekaip nesuprantu kaip jas genėti?

Aš ir jau klausiau, bet niekas neatsakė

Is patirties nuomone Profilaktikai purksti nuo ligu butina kriauses.Daugybe metu nevede vaisiu del raupliu,nezinojom ne skonio (Score) Dabar ,krentant ziedlapiams,pursim slyvas nuo kenkeju...Krumus ir vysnias Topu,kuris tiks ir augalam dekoratyviniams bei agurkams....O kai pirksit visada patars pagal jusu poreikius ir sezona...Jei nemeluoju,purksti netinka tik zydint

Stai cia siek tiek apie purskima,patiko,kad apie viska-ir ligas,ir kenkejus,vienoje vietoje..
http://www.sodaityte.../purskimai.html

Speju, kad kokomikoze ir mano kieme buvo apsilankiusi (ar vis dar lankosi?)
Pries 2 metus pasisodinome 2 vysnias, pernai vasara jos abi draugiskai numete lapus, nors ir buvo purkstos (kazkuo... nebepamenu pavadinimo). Si pavasari abi jos vis dar be lapu... Nulauziau pora pumpuru - viduje ruda.. Genint sakutes neatrode visiskai sausos, bet jau pradedu abejoti ju gyvybingumu... Siemet pries zydejima nupurskiau Melynuoju (ar tai zaliuoju) muilu. Ar dar kazkuo bandyt purkst jas po zydejimo (salia yra zydinciu vaismedziu) ar jau pjauti?
Aciu

Šiandien nusipirkau 15 tujų po 1.5m dar dvi gavau magaryčių.Kainos-pasaka po 6 litus ir kalninę didelę pušį po 13 litų.Liepė tujoms nukirpti viršūnes pardavėjas,bet šiandien nieko nedariau,tegu dar apsipranta šeštadienį nukirpsiu.Ir liepė šiemet jokių trąšų,o aš vos nepapyliau paukščių mėšlo. Tai nors ant viršaus užpyliau komposto.

Visada prasom... kad tik padetu...
Nuskenavau dali seminaro medziagos... Nepykit del klaidu - neturejau laiko istaisyti...

SODO APSAUGA NUO LIGŲ IR KENKĖJŲ
Mažą mėgėjišką sodą prižiūrėti, apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų su¬dėtingiau negu didelį verslinį. Cia greta augantys vaiskrūmiai, vais¬medžiai, daržovės sudaro mikroklimatą labiau palankų plisti grybi¬nėms ligoms ir peržiemoti kenkėjams. Susiformuoja jų židiniai, kurie išplinta ir naujuose plotuose ne tik šiame, bet ir kaimynų soduose. O pasekmė - sunaikinta dalis derliaus, blogesnė jo kokybė. Taigi mėgė¬jiškuose bei prie gyvenamų namų esančiuose soduose labai svarbu laiku nustatyti plintančių ligų sukėlėjus, kenkėjų rūšis ir sutartinai su kaimynais pasistengti išvengti nuostolių.
Geriausias rezultatas yra taikant įvairias priemones: mechanines, agrotechnines. biologines ir chemines.
Galimybes dirbti apriboja sodo išplanavimas. Jau vien daržovių auginimas tarp vaismedžių ir augalų įvairovė viename plote labai apsunkina bet kokią sodininkų veiklą, todėl vaismedžiai ir daržas tu¬rėtų būti atskiruose plotuose, augalų rūšys atskiromis grupėmis. Ma¬žuose soduose vaismedžiai turėtų būti parinkti atsparesni ligoms, ypač rauplėms ir vėžiui.
Cheminės priemonės (pesticidai ).
Dėl kenksmingumo jas geriau naudoti kraštutiniais atvejais, kai neužteko kitų priemonių arba nesuspėjome ir ligų bei kenkėjų židiniai pasidarė pavojingais.
Fungicidus (pesticidus nuo ligų), priešingai nei insekticidus ( nuo kenkėjų), geriau naudoti kol dar neturime problemų. Jie gali saugoti arba gydyti. Daugelis jų yra geros profilaktinės priemonės, ypač nuo grybinių ligų, todėl purškiant ankstyvą pavasarį ir pasibaigus vegeta¬cijai, gali neįsitvirtinti ligos. Svarbiausia - reikia žinoti kokios ligos gali užpulti jūsų augalus. Vasarą būtina stebėti ir išsiaiškinti.
Fungicidai ir insekticidai naudojami sisteminiai ir kontaktiniai. Pir¬mieji grybus pasiekia per augalų sultis, o antrieji - tiesiogiai. Kontakti¬nius fungicidus lietus nuplauna greičiau, todėl būtinas purškimo laikas iki lietaus turi būti 3-4 valandos. Sisteminiai apsaugo augalus 10 - N parų. o kontaktiniai tik 6-8paras. Kad nenusiviltume savo darbu purškiant, reikia dirbti esam tinkamai oro temperatūrai ir drėgmei Virš I8 - 20 laips. C' šilumos pesticidų reikimas ženkliai ženkliai ma¬žėja, todėl patogiausia purkšti vakarais iki rasos pasirodymo. Kad ir mažas pesticidų atsargas laikykite instrukcijose nurodytose sąlygose Kaip apsaugoti sodų nuo ligų ir kenkėjų ?
Rudenį nuėmus derlių, iki pradedant šalti surgėbli nukritusius lapus, juos kompostuoti arba sudeginti, lokiu būdu sunaikinami žalingiausių ligų sukėlėjai, taip pat po lapais besislepiantys lapsukiai, kandys, bla¬kinės, voratinklinės erkės ir kili.
Jei vasarą buvote užrišę ant kamienų gaudymo juostas, jas nuriški-ic ir sudeginkite Surinkite ir sunaikinkite sukirmijusius ir sukamšlėjusius vaisius pomedžiuose ir nuo medžių.
Dirvoje žiemoja obelinis žiedgraužis. slyvinis ir obuolinis vaisėdžiai. cigarsukiai, pjūkleliai ir kiti kenkėjai. Daug jų sunaikiname rudenį ir anksti pavasarį sukasant dirvą.
l'clmianis graužikams naikinti Į urvus arba drenažo vamzdelius ar Į nupjautus plastmasinius butelius dėkite apnuodytus masalus.
Pradėjus kristi lapams, sodo augalus nupurškite 5 proc. karbamido tirpalu. Lapams nukritus, vaismedžiams naudokite apie 7 proc. vais¬krūmiams 5 proc. koncentracijos tirpalą. Gerai sudrėkinami vaisme¬džiai ir jų pomedžiai. Karbamidas mažai toksiškas, todėl patogiau ir saugiau negu su fungicidais purkšti aukštus vaismedžius, o nauda ne¬maža. Purškiama kai oro temperatūra nors 4-5 laips. šilumos. Ne-purkškite kelias valandas prieš lietų ir po jo kol medžiai šlapi. Karba-midągalimapakeisti 3proc. Bordo mišiniu arba 0,5proc. čempionu
Rudenį arba anksti pavasarį vaismedžių ramybės metu išpjaustykite ir sudeginkite sausas, ligotas, pažeistas šakas bei metūglius. išraukite sunykusius augalus Kamienų žaizdas reikia išvalyti, dezinfekuoti 3 proc. vario sulfato skiediniu ir užtepti sodo tepalu. Galima aliejiniais dažais arba karvių mėšlo ir molio tyre (1:1), pridedant 1-2 proc. vario sulfa¬to ar ditano. Aprišus maišine medžiaga laikyti per vasarą ir ilgiau.
Nugramdykite žievės atplaišas ant patiestos plėvelės ir jas sudegin¬kite. Kamienų baltinimas nc tik naikina kenkėjus, bet ir apsaugo žie¬vę nuo saulės "smūgių" žiemą. Vėlai pavasarį atšilus, kenkėjai palie¬ka žiemavietes, todėl baltinimas jau bevertis.
Augalų ramybės laiku sodininkai sėkmingai naikina agrastų ir juo¬dųjų serbentų valkčio ir mittligės židinius. Pasitaikius šiltesniam ir drėgnesniam orui, medžio pelenus barsto ant šakų ir žemės arba ap¬taško stipriu pelenų nuoviru
Pavasarį iki pumpurų brinkimo vaismedžius verta purkšti 7 proc. karbamidu, vaiskrūmius 5 proc arba 3 proc Bordo mišiniu, nes vege¬tacijos metu purškimas bus daug sudėtingesnis ir brangesnis.
Prieš žydėjimų žalio kūgio fazėje obelis ir kriaušes galima purkšti efek¬toriumi arba ditanu, čempionu instrukcijose nurodyta koncentracija (jeigu praėjusią vasarą buvo dideli rauplių ir kitų ligų židiniai). Efėktorius padeda sustabdyti ir obelų vežį. Miluku galima naikinti obelų žied-grauŽĮ. Jis. kaip ir kiti insekticidai, maišomas su fungicidais. Netinka su Bordo mišiniu.
Prieš pat žydėjimą nesunku naikinti obelinį žiedgraužį. pjūklelius kai oro temperatūra 6-8 laip. C. Rytais ar vakarais 2-3 kartus kas 3-5 dienas šie kenkėjai nupurtomi nuo medžio ant patiesalo ir sunaikina¬mi. Jeigu oras atšyla, laikas medžiuose kabinti gaudykles (siaurakaklius stiklainius ar plastmasinius butelius su kiauryme šone ). Į jas įpi¬lama per 2 - 3 cm duonos giros ar skiestų prarūgusių sulčių, džiovin¬tų vaisių nuoviro bei kitokio masalo. Gaudykles verta laikyti visą va¬sarą, nes vieni kenkėjai keičia kitus. Kartą per savaitę pakeiskite ma¬salą. Nustebsite kiek kenkėjų turite sode. Atsiradus vapsvoms ir širši-lams, masalą pasaldinkite.
Juodieji serbentai jau purškiami nuo erkutės. Po 10 dienųpakarto-jama tuo pačiu insekticidu. Tinka mitakas ir karate, tik pirmasis ne¬naikina suaugusių erkių, o antrasis naikina tik suaugusias. Aptikus serbentų žiedų pilnavidurę, turite sunaikinti krūmus. Ligos požymiai: vietoj uogų kekių kabo išdžiūvusios išsigimusių žiedų kekės, nes žie¬dai tampa sterilūs. Nuo kitų serbentų ligų tinka efektorius, Bordo mi¬šinys, ditanas.
Tuoj po lydėjimo, jei turite rauplėms lepių obelų ir kriaušių veislių naudokite sisteminį sodųfungicidą skorą. Jis tinka ir nuo vyšnių bei trešnių kokomikozės.
Vasarą, radus agrastų ir juodųjų serbentų valkčio bei miltligės židi¬nių, geriau fungicidus pakeisti kalcionuota soda ir ūkišku muilu po 50 g į 10 1 vandens. Jeigu valktis buvo labai išplitęs, reikėtų purkšti vienu pagrindiniu purškimu tuoj po žydėjimo vienu specifiniu fungi¬cidu, kaip "Topas", "Candi" ir 'Thiovit". Tikėtina, kad gali padėti "Previeur", naudojamas nuo netikrųjų miltligių.
2003 m. Lietuvoje labai plito kriaušių rūdys, todėl jau vasaros pra¬džioje būtų tikslinga du kartus purkšti efėktorių ar kitus aukščiau mi¬nėtus fungicidus. Suvėlavus purškimą - ligos neišgydysim.
Vasarą stebėkite amarų dauginimosi židinius. Sodininkams neblo¬gai pavyksta naikinti amarus kaitaliojant įvairius insekticidinių auga¬lų nuovirus, pridėjus 10 - 20 g ūkiško muilo į 10 l nuoviro. Nepavykus sustabdyti spartų plitimą galima panaudoti efektyviausią sisteminį in¬sekticidą Aktarą. Jo veikimas 10 - 14 dienų, pavojingas bitėms. Jeigu
reikėtų kartoti, insekticidus reikėtų keisti, nes amarai greitai prisitaiko. Bene daugiausiai dėmesio reikėtų skirti paprastajam obelų vėžiui, nes palankiomis (drėgnomis) sąlygomis jis plinta sparčiai, o fungici¬dai veikia tik vegetuojančias sporas. Ligą sukelia sodinis raudonspuogis, patenkantis pro žievės žaizdas, kurios negyja. Nukrentant lapui, likusi maža žaizdelė ties lapkočiu, ar kitoks žievės sužalojimas, ypatingai nuo temperatūros svyravimų sudaro sąlygas vėžio sporoms patekti į augalą. Patekus sporoms, žaizdelės negyja, platėja, pasidaro atviros,
gilios. Vėliau žievė sutrūkinėja koncentriškais ratais. Antroje vasaros pusėje plyšiuose matomi tamsiai raudoni garstyčios grūdo dydžio spuogeliai. Ypač palankios sąlygos ligai plisti susidaro, jei spalio mėn. būna didelis oro drėgnumas arba lietingi orai. Ant kamienų ir storų
šakų iš pradžių gali būti sustorėjimų ir tik vėliau atsiveria žaizdos. Su¬sirgusios jaunos šakutės greitai nudžiūsta. Sergančio vėžiu sodo negali¬ma genėti drėgnu oru.
Jeigu medelius neapžiūrėsime kas 3-4 savaites, žaizda išsiplečia ir dažnokai tenka išrauti medelį. Pamačius nedidelę dėmelę, reikia pei¬liu išpjaustyti pažeistą žievę ir medieną dezinfekuoti 3 proc. vario sul¬fatu ir užtepti sodo tepalu ar aliejiniais , vandens emulsiniais dažais. Ge¬rai gyja užtepus karvės mėšlo ir molio (1:1) mišiniu ir aprišus mai¬šine medžiaga. Tinka žaizdą įtrinti rūgštynėmis, po to užtepti mėšlo -molio košele ar kalcio karbido atliekomis. Gerai gydo nigrolio tepalas. Jį galima sumaišyti su sodo tepalu, tada sušilęs nenubėga. Par¬duotuvėse yra tam paruoštų tepalų su fungicidais.
Taigi, noras turėti sveiką sodą reikalauja didelės kantrybės ir darbštumo.
Siekiant sveiko sodo ir kokybiškų vaisių, pirmenybė turėtų būti geram (teisingam ) tręšimui, aktyviam genėjimui, pomedžių priežiūrai ir kitoms priemonėms. Sode visą vasarą žolė gali būti ne aukštesnė 15 cm. Cheminės priemonės kraštutiniams atvejams.
Pastaba: tekste nenurodyti pesticidų tirpalų koncentracijos ir kiti apie juos reikalingi duomenys, nes jie pateikiami instrukcijose ant preparatų pakuočių.
Pesticidų rekomenduojama įsigyti specializuotose parduotuvėse, kur galite gauti ir kvalifikuoto augalų apsaugos specialisto konsultacijos. Nepatariama pirkti kioskuose, ūkinių prekių parduotuvėse ir kitur, kur nežinoma apie fasavimo, platinimo leidimus, nėra laikymo sąlygų ir panašiai, todėl neretai pirkėjai nusivilia.

Papildyta:
Toje pacioej seminaro medziagoje taip pat radau pacituota straipsni apie .... menuli.
Cia tom, kas dar dairosi i dangu pries atliekant kokius nors darbus sode...

MRD,AČIŪ UŽ KANTRYBĘ.

MRD, dar nieko neperskaičiau, bet iš anksto noriu padėkoti, kol neužmiršau.