Ačiū už puikius patarimus

. Pasirodo auklėjime pridariau nemažai klaidų

.
O dabar apie problemas.
Auginu 5.5 metų Tajų/tradicinę Siamo veislės katę (nesterilizuotą). Visą laiką buvo labai prisirišusi prie manęs, na tokia "šuniška", kaip ir dera tokiai katei

. Kartais pasikandžiodavo (čia jau auklėjimo spragos

), bet buvo meili ir rami, tiesa - labai balsinga

.
Situacija iš esmės pasikeitė prieš tris savaites namuose atsiradus naujam gyventojui - 2 mėnesių priglaustam kačiukui (patinėliui). Blogai padariau,kad kates suleidau iš karto, mano numylėtinei sukėliau baisų stresą

. Pradžioje ji puolė kačiuką,šnypštė, uostė visur, juos skyriau. Visą tą laiką stengiausi daugiau dėmesio skirti pirmąjai katei: glosčiau, gyriau, imdavau ant rankų. Tačiau situacija blogėjo

.
Dabar mano senoji numylėtoji katė beveik visai manęs nebeprisileidžia, pradėjo smarkiai kandžiotis ir keletą kartų netgi puolė mane

. Visą laiką laikosi atokiai, tik nakčiai prigula ant kojų (ką darydavo ir seniau), atsimena mane tada, kai nori ėsti. Beje, pradėjo kandžioti ir mano dukrą, stengiasi kąsti krūminiais dantimis, kuo skaudžiau. Taip pat prasidėjo nesibaigianti ruja

.
Naujasis gyventojas labai "naglas"

Visą laika lenda prie manęs, guli prie kaklo, prašosi ant rankų, žaidžia. Jis smarkiai puola senąją katę, šioji dažniausiai jį aptalžo letenomis ir ignoruoja, nenori jo draugijos.
Nebežinau, kaip viską sustyguoti. Norėčiau, kad katės susidraugautų, taip pat kažkaip susigrąžinti pirmosios katės prieraišumą, nes dabar jau pradedu jos bijoti

. Nežinau, ką daryti su mažuoju padauža: ginti senąją katę ar palikti santykius aiškintis patiems? Rodyti mažyliui mažiau dėmesio? Atskirti abi kates? Jos naudojasi vienu tualetu, ėda iš vieno dubenėlio, bet nedraugauja visai.
Vienu žodžiu namuose - visiškas chaosas

.