| QUOTE |
| Laiva, mikciojimas yra neisgydomas, tik siek tiek sumazinamas. Pirmiausia reiketu berniuka parodyti logopedei ir jei ji patvirtins, kad vaikas tikrai mikcioja, tuomet duos patarimu kaip elgtis teveliams, o gal ir pasiims i uzsiemimus. Pirmiausia, teveliai ir aplinkiniai zmones bunantys su vaikuciu, neturetu akcentuoti jo uzsikirtimu, kalbeti ramiai, stengtis, kad vaikutis kuo ramiau kalbetu ir kuo leciau. Mikciojimo atveju, reikalinga ramybe seimoje, ypatingai svarbus vaiko dienos rezimas. Beje, maziukai vaikai, kartais turedami labai daug ispudziu, stengiasi ju kuo daugiau papasakoti, tuomet jie skuba, jiems pritruksta oro ir atrodo, jog jie mikcioja, bet tai nera tikrasis mikciojimas. Siulyciau vaikuti parodyti logopedei, kad butu ramiau patiems teveliams. |
Ačiū, Elvita, už atsakymą
. Mažylis jau pabuvojo pas logopedę. Tik jį vargšiuką dar pasiuntinėjo pas neurologą ir psichologą. Visi kartu nusprendė ir išrašė kažkokių raminančių homeopatinių vaistukų. Turbūt tie užsikirtimai vidury žodžio ar sakinio ir bus tas netikras mikčiojimas, susijęs su oro trūkumu.
