QUOTE(Limcamca @ 2011 07 29, 14:51)
1. Klausiate, kodėl kitą žmogų reikia gerai skatinti atlikti prievoles? Pati ir atsakote: "jei kitas yra kiaule, nebutinai man virsti kiaule".
Kodėl tikitės iš žmonių blogiausio?
* Mano manymu, taisytojai bus dabartiniai mažamečiai vaikai. Kita vertus, žinant, kad jie auginami mamų, kurios "pasitvarkė" algas, kad gautų didesnes išmokas, vėlgi kyla abejonė
** Oi ne, mes nesinaudojam

Mes kasdieniu darbu ir toliau kuriam tą gerbūvį. Teisingai, šiuo metu kitos šalies, bet ką jūs žinot, gal mes kada nors ir pas jus grįšim
Nu vat, štai ir atsakymas
ATsakymas. Elementaru: žmonės bijo. Nes, tas kas turi daugiau šlamančių, tas galingesnis.
1. Kur yra tai parasyta?
Butent ne as o jus klbate apie abotaza
Zmogus atejo alikti darba tarkim 1000 litu, jis zino salygas, darbo reikalavimus.
Ar alga nera atlygis uz jo ineli, kad ta darba atliktu saziningai, kaip privalo doras zmogus?
*Va cia ir yra baisu. Dar viena visuomenes apgaudinejimo nisa aptikome. Kas pas ka vagia?
** Va tame ir esme, gal tai prasete netyc ia, o gal suveike pasamone. Ne pas mus, o pas save.
*** Absurdas. Tas kuris neva turi pinigus, dazniausiai ju neturi grynais, jie visi investuoti i turta, gamyba, zaliavas ir t.t. Grynas kapitalas prabanga. Kita vertus, ne pingai yra galingumo matas, o itaka, zinoma pingu pagalba gali kazka pakoreaguoti, bet daugiau itakoja pasintis su itakingais. Neretai neturtingi bet turintis geras pazintis "pardavineja" jas turintiems pinigus
Cia ne baime, cia pasiteisinimas, nieko nedaryti. Ar sunku pasigilinti i savo teises ir jomis samoningai naudotis?
Papildyta:
QUOTE(LandL84 @ 2011 07 29, 14:51)
Pasaulio statistikos (kiek atsimenu nemėgstate statistikos

)
Nežinau kokiose šalyse lankėtės. Kažkaip nemėgstu skirstyti kas yra trečiosios, pirmosios ar besivystančios šalys.
Žmonės laimę mautoja skirtingais matais. Jie yra laimingi tiek, kiek tą laimę patys susikuria. Tačiau neabejoju jie būtų daug laimingesni, jei būtų patenkinti pagrindiniai žmogaus poreikiai (pirmiausia fiziologiniai ir antra saugumo), neabejoju, kad jie būtų laimingesni jei jų vaikai būtų pavalgę ir masiškai nemirtų. Ar nešokiruoja faktas, kad kas antras iš visų pasaulio vaikų gyvena skurde? Žmonės gyvena, o ką jiems daryt?
Jei tuos pinigus, kurie išleidžiami karo pramonei būtų skirti skurstantiems, pasaulis būtų kitoks. Bet juk karo pramonė irgi verslas ar ne? Žodžiu, nenoriu lįst giliau, nebent tam būtų atskira tema.. tiesiog norėjau pasakyti, kad gyvename taip kaip galime, keičiame tai kas nuo mūsų priklauso, susitaikome su tuo, kas nepriklauso.
Statistika, nera panaceja. Kad ir statstiniai Lietuvos rinkimu prognoziu rezultatai, tai akivaizdziai parodo.
Siaip mielai as jums irodyciau, kad karai praturtina ir suteikia darba ne vienam zmogui, kelia saliu ekonomika ir t.t. Bet tema ne apie tai.
Papildyta:
QUOTE(Limcamca @ 2011 07 29, 14:59)
Aš, tai įsivaizduoju taip: jei tu nori ko nors iš žmogaus, tai aiškiai jam tai pasakai. Jei tu nieko nesakai, o tik GALVOJI, kad jis pats susipras, na, tai reikia sugalvoti ir tai, kad ne visi skaito kitų mintis
Sioje, mot99 pateiktoje situacijoje, tai yra akivaizdus darbuotojo sabotazas.
Nemanau, kad jei man nukrito sakute, as privalau prasyti jos pakaitalo. Nes budama namu seiminke, sveciui ja pakeisciau neprasant, nes tai yra saveime suprantamas dalykas, nisizengimas higienai. Analogiskai ir pateiktoje situacijoje.