Kaip susitaupyti, jei gyvenimas neverčia

klausimelis ir tuo paciu mano pamastymai.
snekant apie tema konkreciai - pasiturinciam, na nestokojanciam sunku taupyt daug sunkiau nei "biednesniam".

spendziu pagal save ir aplinka stebedama.

pzvyzdukai visokie.
dvi drauges, studiju laikai. studijavo magistrinius, vede kalbu kursus. viena gyveno pas mociute - taigi, komunaliniai tik gaudavos uzsimoket, kita -nuomavosi busteli, ar tai barake gyvendavo. isvada: ta, kuri nuomavosi, ilgainiui susitaupe ant savo busto. ana-nieko, ir gale menesio vis trukdavo pinigu. ar cia zmogaus savybes, ar taupumo iprociu neturejimas?

pastebiu tendencija, jog prasigyvenus, ir staigiai kazkuri perioda, jei reikia SUSISPAUSTI-spaustis einasi labai sunkiai.
stai pazistama dejuoja -nera pinigu, nera pinigu.
ka reiskia si fraze?
ogi nieka ir viska.
nes bedejuojanti pradeda vardinti: to, to reikia,(cia einamieji dalykai), plius arteja atostogos, jura, o prie juros-maudymkes, depiliacijoms islaidos, masina butinai taisyti-vel islaidos(siaip be masinos apsieina), kuras, ir tt. dar santechnikos griutys namie. isvardijus visas islaidas - vistiek aisku, kad pingiu joms padengti yra, bet saugumo sumazeja, nes galbut nebera tu "vadinamu laisvuju pinigu."

man tas pats arba bangom. kai pradejau daugiau uzdirbineti, patekau i "aukstesnes kokybes" spastus. juk perku tik sviesta, tai negi vel griziu prie margarino. cia pvz. o taupyt ziauriai reikia. tai vaikstau Nelaiminga, bet vis tas "aukstesnio gyvenimo" poreikis. praeidama pro turgeli visa suirzus vis sausainiu nusiperku. ir vis mintys kankina ner ner pinigu, kaip cia sutaupyt greiciau.
snd vel dvi sukneles nusipirkau, ir vel ner pinigu tai nezinau kaip jau cia gaunasi? ar as save apgaudineju?
o vedu normaliai apskaita.

dar pvz. mano geros drauges mama. kai soktelejo i 'geresni gyvenima" ir eme sau leisti, pajuto malonuma, ir staiga vel prisiejo ziauriai taupyt kuri laika-vai kaip buvo nesaldu. ir netgi neisejo spartesniais tempais taupyt, kaip ji pati lygino -kaip kadaise.
ar jus to nejauciat?
man sis isgverimas ar lepumas labai pasijaucia. nes aplink juk tik ir girdisi: tai kaip cia taupyt, kur pasispaust, juk tu maitini dar, negi taupysi maisto saskaita, juk maistas pabrango o kokybe reik islaikyt. toliau. negi neleisi sua rubo ar bato-juk ne vidurini baigusi.

na gal daug makliu prirasiau.
bet isvada mano gyvenime: KUO daugiau tenka "gero" paragauti, tuo sunkiau einasi taupyt.

klausimas jums: ar esat isgyvene perioda, kur ne siaip savaitelei-o ziauriai turejot pataupyti na kad ir keturis men ar puse metu - staigi liga, nelaime ar avarija (girdejot istorija, kur pvz vaikas kieme su dviratuku rezteljo "sikarnai" masinai ir mamyte 12,000 lt teko paklot)kur ne kalbos nebuvo pikt nepirkt skuduru - ir kaip jums su drausme?ir nekalbu kad yra galimybe paimt is juodai dienai skirtu pinigu. vat tiesiog atsitiko KAZKAS-ir ner dar tu kaupiamu pinigu"juodai dienai".

Taip, keturiolika valandų sąrėmiavau be vaistukų (esu atspari gana skausmui, o gimdymo skausmas skaitosi yra trissyk mažesnis už dantų skausmą, sakyčiau, gal dvidešimt kartų mažesnis už gręžiamo danties be nuskausminimo, bent man), o paskui padarė spinalinę ir cezarį. Po cezario praėjus dvylikai valandų atsisakiau leidžiamų nuskausminamųjų, praėjus parai jokių nebevartojau.

given444, buvo man tokia situacija, kai su vyru išsikraustėm gyvent atskirai bendro gyvenimo pradžioje, jis sėdėjo be darbo, aš sėdėjau be darbo - pusmetį išvis, ir dar buvom sodybą iš santaupų nusipirkę. Nu ir taupėm juodai. Bet aš kažkaip su malonumu tą dalyką prisimenu. Ir taip, kai uždirbi daugiau, taupyti yra tikrai sunkiau. Nes yra mintis - o vardan ko... Bent aš taip svarstau, kad vardan vaiko pas mus yra esamas nekilnojamas turtas, ir jei bus KAŽKAS, reiks vieną ar kitą nuosavybę parduoti, nemanau, kad kažkokiai ypatingai ekstremaliai situacijai pas mus įmanoma sutaupyti pinigais... Tai tada labai vardan ko ir nelieka, va dantis baigsiu tvarkytis - išvis nebebus vardan ko

o as nesamoningai gimdziau be nuskausminimo (na, prasme be jokio samoningo pasirinkimo, kadangi skausmo nei kiek jokio nepakeliu tiesiog gimdziau be skausmo ir tiek, be skausmo, ne "be nuskausminimo". Man taip ir liko paslaptis viskas kas su gimdymu susije , teks dar gimdyt )



man turejo buti toks periodas, bet as ji kazkaip stebuklingai pramiegojau. O siaip, vis labiau istikinu: duonos duoda lygiai pagal dantis, nei trupiniu daugiau ar maziau.

kad kaip tik racionalistai visi cia forume. rekia, kad netinka ta fraze "dave dievas dantis, duos ir duonos" kad reik planuot, taupyt, kaip skruzdei po sapa. kad baisu baisu tuos vaikus finansiskai suuuuunku augint. jau net vyrui ir zmonai. paziurejau draugu tarpe: statistinis vyras ir zmona sako KARTU budami: turim DU vaikus, viskas, jokio trecio-situos reik ISMOKSLINT iki galo. ir tokie rimtti rimti ju pasakymai, suprask , jau taip sunku ,tokios investicijos i vaikus. ir tie sunkumai rodos apeme rimtus padorius zmones. ir kuo zmogus padoresnis, atsakingesnis, tuo "sunkiau " jam finan augint mokslint vaikus.

mergiona, kaip suprast, pramiegojot---man receptuka pliz juokauju...
Papildyta:
stripuli, o tsai visgi savo busta turet atsisakot, nepersvarstot?

ka reiskia taupet"juodai"? vaiko tada neturejot taip?

na, protu tai pritariu tiems rimtiems zmonems, bet, na, man tai 100% (tikrai, absoliutiskai be isimties) vos pagalvoju apie taupyma ir koki lita sutaupau- is karto islaidos puola neplanotos ir kuriu negali isvengt. Bet kai tik pagalvoju: "o siaube, visai be pinigu likau " ziurek ir ateina tie pinigai (ar pinigu ar galimybes uzsidirbt pavydale)



man is vis ispudis kad iki antros dukros gimimo ( o gal ir truputi po jo) gilioje komoje gyvenau. Labai mazai ka atsimenu Del konkreciai to laikotarpio: gaudavau SoDros pasalpa, sumokedavau paskola bankui, uz buta ir likdavo ant pampersu. Kaip gyvenau? Ka valgem? Kaip isgyvenau? Neprisimenu

mergiona tai ne visada juk viena gyvenai.. matyt buvo is ko jei isgyvenot...

given, kaip pirstu i aki. viska skaiciau su dideliu susidomejimu nes viskas ka paraset- tiesa. taip man lygiai taip viskas. kuo daugiau turiu tuo sunkiau taupyt tuo daugiau "reikalu"

tai kad to metu vyras jau beveik neuzdirbo nieko. Sau cigaretems, pietums mieste ir tiek praktiskai. Dar man melavo kad alimentus pirmai zmonai moka, paskui netycia suzinojau kad jau nemokejo.

o kaip čia taip gimdei be skausmo? cezaris ar kažkoks mistinis būdas?


Man identiškai
Yra situacija, kažkaip visada visada yra ir išeitis iš jos bent jau iki šiol taip buvo.
Gal čia turi reikšmės ir požiūris, ir "užsigrūdinimas", nežinau.

O dėl to taupymo, tai pritariu irgi, kad kuo daugiau uždirbi, tuo sunkiau po to būna susiimt, nes poreikiai didėja proporcingai pajamoms, o va grįžti prie tų mažesnių poreikių yra be galo sunku.

Mistinis Na kaip su dantim ir duona man taip pat su skausmu. Visa nestuma is manes visi zvenge kad as su savo jautrumu tai neaisku kaip gimdysiu O as visiems sakiau: "kas tas gimdymas, vat krauja priduot skauda, o gimdymas- as gimdysiu be skausmo" (na, juokesi is manes bet buvau 100% tikra. Pazistu du zmones kurie gimde be skausmo, ir nors mano giminej tokiu atveju nera tikejau kad ir man taip bus). Tai vat ir rezultatas: guledama KMUK vos lovoj nepagimdziau Nes gi visi sako "gimdymo nepramiegosi!" dar ir kaip pramiegosi, zodziu, nei paruosiamuosius saremius jauciau, nei saremius, nei vandienys nubego. Visai netycia paaiskejo kad gimdau, nuveze i gimdykla, atbego gydytoja: "a!!! Pilnas atsidarymas, leidziam vandienis, stumiam, stumiam!" Va taip ir pagimdziau pirma, nuo to, kai man pranese kad gimdau iki vaiko 1,5 val praejo. Saremius jauciau (stumima iskaitant) 20min. Su antra tai didziuojos savim: as supratau kad gimdau! Pagal ka- pati nezinau. Pareikalavau kad tonus rasytu, nenorejo, vis bande paklaust kas negerai kad noriu rasyt, ar skauda? Sakau: "ne, bet gal gimdau?" na, paziurejo kaip i prietranka, liepe eit miegot (10 val vakaro buvo). Sakau: "pagimdysiu per jusu budejima lovoje, jums geda bus!" Zvengdama pagulde tonus rasyt. Ziuri paklaikusiom akim i juosta: "tai kad tikrai gimdot, stiprus saremiai kas minute". Valio. Nuveze i gimdykla, knyga paskaiciau, su akusere pazvengiau. Taip ir antra pagimdziau.



bet kad daugiau uzdirbant objektyviai didesni poreikiai man atrodo

Kodėl netinka. Teisingas tas posakis. Duonos duos. Vandens iš upelio, dar yra neprivatizuotų. Kvėpuoti irgi dar nemokama. Planuoja ir taupo godūs, tie, kuriems duonos su upelio vandeniu mažai.




Man sunku. Labai nenorėčiau, kad mano vaikai iš manęs dantis gavęs, duonos jau turėtų iš dievo ir aplinkinių malonės pelnytis.
O realiai su vaikų lavinimu taip pat kaip ir su dantim ir duona - jei jau gimė, tai kol kas dar mokslus ir net išlaikymą jei bus labai striuka, iš valdžios malonės gaus. Bet jei nori nors kiek daugiau - tada tik spėk mokėti.

Kai vietoj margarinoperku sviestą, ar moku namų tvarkytojai, man nepikta. Nes pati nusprendžiu, kad tų dalykų noriu ir pasiryžtu tiek už juos mokėti. Bet man "suirzimą" kelia, kai išlaidos auga tiesigo didėjant kainoms, o jokios papildomos vertės negaunama. Nes paskutinius pora metų atlyginimai nekyla, o kainos auga kaip ant mielių

tai apie ka ir visa kalba eina


saltmete, mergiona - jus poziuriui irgi pritariu, tiksliau, tokias patirtis turiu. pinigai atsiranda, kai mastau kad ju nebeliko, o kai planuoji panikuoji - rodos, byra pro pirstus, eina sau.

bet pinignes temoj pilna racionaliu zmoniu, jiems lab i patinka planuoti ir sekasi planuoti, ir KONTROLIUOTI PINIGUS (rodos, negi jiems nieko netiketo nenutinka? ),-matyt manoji patirtis i ju patirtis neisipaiso. bent pa kolkas.

Taip taip, ir cukrų rudą (ne baltą) perku, nes sveikiau. Ir druskytė pas mus Himalajų, kur beveik visa Mendelėjėvo lentelė. Sviestas, grietinė- ne mišiniai. Sūris, o ne sūrio produktas. Kalakutiena bent retkarčiais. Gaunam žvėrienos. Kašikais vaisiai, daržovės... Pienas ekologiškas (bent jau taip parašyta). Gaminu namie kuo daugiau. Aliejus alyvuogiu iš brangesnių. Batai odiniai. Na taip.. Geriau gyveni, poreikiai didėja. Po to mėtausi kaip durnelė. Noris kartais susipirkti visa, kas sveikiausia. O po to galvoji, ar čia verta? Gal geriau pataupyt? Taip ir balansuoju.
Visas geriausias, brangiausias prekes susiperku per akcijas. Pvz. aliejus. IkI visada gali rast gero aliejaus su akcija. Brangesnė dantų pasta. Būna kartais, kad pasižiūriu grynai vienos pardos akcijas ir einu tisklingai pirktis tik jų. Daug tokių prekių, kurios visada turi būti su rezervu namie. Jei akcija makaronam-pasiimu kokybiškesnių. Jei geriems ryžiams, pasiimu ju. Žodžiu, atsiranda proga pakelti savo gyvenimo lygį, nors šiek tiek pigiau.
Bet keisti nieko nenoriu. Tikiuosi ir nereiks. Kadangi kažkodėl man atrodo, kad tarp to visai pigaus maito ir to akcijinio geresnio, brangaus... Mhh. Na, nelabai jau ka ten sutaupai. T.y. sutaupai, bet tiek aukojant sveikatą tas vienas-kitas šimtukas litų nelabai vaidina vaidmenį. Vėliau taupymą ant sveikatos pajusi. Be to tiek ardytis, o rezultate nieko blatno negauni.

Ir dar labai svarbus man klausimas. Ar yra turinčių paskolų? Ar niekada nepagalvojot, kad geriausias būdas taupyti yra atidavinėti paskolą į priekį? Visą, ką sutaupai-nešti bankui? Taip sau iš lėto kuriesi saugesnį rytojų.
Kai viliboras buvo pakilęs iki dangaus, mes su MB susiėmėm ir stipriai nešėm į banką viską. Nustojom "dėti į namą" ir viską, viską dengėm. Jokių atostogų. Sutraukėm paskolą. Dabar, kai palūkanos laaaabai ženkliai krito, to nebedarom, nors sakyčiau yra žymiai paprasčiau, nes automatiškai lieka daugiau pinigų. O bet tačiau. Atsipalaidavom. Noris ir namą pabaigt (ten kaip tik viskas ir plaukia), noris ir pagaliau per 10 metų ir išvažiuot kažkur, svietą pamatyt, poilsį turėt.
Nors pastoviai galvoju apie išankstinį dengimą. Neketinu vergauti bankui 40 metų. Noriu paskolas greit išsikuopt.
Vieno draugo ekonomisto patarimas buvo negrąžinti paskolos į priekį. Kadangi tokios pigios paskolos mes niegausim daugiau. O suneštus pinigėlius versti pinigais (čia jau kaip kas sugeba ir supranta). Na, o man vistiek noris nusipurtyti banką, kuo griečiau. Na, jei jau bus kokia žopa gyvenime, tai bent jau tau bankas ant galvos nekabos. O patys prasimaitinsim kaip nors. Ką manot apie tuokius pasvarstymus?
Įlendu aš kartais į paskolubrokeriai.lt. Susivedu į paskolos kaičiuoklę sumas, ir žiūriu kiek susitrauktų mokėjimai, jei įneščiau tokią-ar tokią tai sumą Ir svajoju, svajoju.