Fotografijos pradžiamokslis

Labas rytas,

Atsikėliau ir prie kompo jūsų skaityt...paskutiniu metu vien fotkinu ir redaguoju, šeima, gamta ir psio... tik va šią savaitę žadu jau pailsėti truputėlį, planuoju tik vieną ilgai derintą sesiją just for fun

Perskaičiau temą ir laukinės gimdymo aprašymą desertui pasilikau...jau vien jos postai ašaras kaupia...čia dar ir mano nėštumas prisideda

Labai norėjau pagirti Akashą, nuostabi dvynukų sesija nuostabūs mezginukai.

vienintele, sužavėjo sesija su žirgu, mergina labai graži, patiko veido išraiškos ir pozos ir čia man sunku būti objektyviai....nes kas gali būti gražiau už gražią merginą ir gracingą žirgą, super

Ievuki, iš kristuko sesijos labiausiai įstrigo ta foto, kur ji ant žolės guli, su tuo senu fotoaparatu...kojų man negaila...ir be to faina foto...dar juosta savo šarmo prideda.

Kristuk, aš balsuoju už tą foto, kur modelis su balta skrybėle modelis tikrai šaunus. man tik gal užkliuvo makiažas...gražios tos padūmavusios akys, bet kitose foto veidui kažkokio purvinumo priduoda bet gal čia tik man, o šiaip tai matosi tavo pažanga, va


aš neturiu...nors mažai ten ir dedu...bent jau kol kas...reiktų grįžt

Kikirike, visai nieko tie tavo švytuojantys plaukučiai nuotraukose, dinamika tokia..



labai ačiū tau gera girdėti tokį žodį... dažnas fotografavimas vis tik atneša naudą...jau pati jaučiu... bet kuo toliau, tuo labiau lieku nepatenkinta...kažkoks užburtas ratas

rG, man tos besiraitančios gėlės labai super, aš priėmiau visą bendrą koliažą neskirdama vienos kurios foto tokie raitūzai kirmėliūzai... Džiazai gražu, jei norėjai koliažą padaryt iš to, tai man nea, bet viena foto palikus, tai liuks, emocijos geros nu ir grojikas toks ach

Kad negrįžti tuščiai, tai va:





Kažkaip pradėjau visur centruoti

Daugiau flickre: ČIA

labos,

kam norisi helioso:
http://fotokudra.lt/...p?p=62812#62812
veiksmas Kaune, kitą savaitę žmogus bus ir Vilniuje

gotte, tikrai turi ką rodyti, tai rodyk kūdroje..

Labas rytas...,
po krikstynu as jau...vakar visa nusikalusi dar permeciau foto, maciau,kad teveliams tikrai bus ka paduoti...
Visu pirma, sunku su savo dviems vaikais, tasem ir fotiku ant kaklo teko vis tik derintis prie ju. Lauke, pievoje...kankinau maziuka...laiko turejau mazai, nes mazutis akyse tiesiog migdėsi...tuo metu ejau su teveliais, kazkiek kitus svecius fotkinau...aisku, kaip i tikejausi, buvo staigmena ir didelis dziugesys, kad jie tures foto...svente buvo labai miela...oras superinis, sveciai gaus bent po viena seimos savo foto tikrai

Dziszai, nerealus...
Laukines bloga paskaityt pasilikau desertui

Klasusimas, jau man buvo kazkada taip, perkelus foto i flikr, man nuvagia spalvas, foto pasidaro pilkos...tik FB jos islieka tokios,kokias matau as kompe...ka daryti, labai prasau...help

Gotte, grazi FS...

gotte, aciu tau uz teigiama komentara.

Perskaičiau gimdymo istoriją, na nerealu..............................

Kaip džiaugiuosi, kad Jūs galit skaityti, pradėjau, bet aš negaliu, man šiurpą kelia prisiminimai apie gimdymą, jokio grožio, jokio stebuklo, o vaiko jau nebelaikau gimdymu. Čia toks nukrypimas, kad Laukinė neįsižeistų, nes ignoruoju
Ir pastebėjau, kuo tolyn tuo baisyn, iš pat pradžių tai normaliai visai, net pasakojau ne kartą kaip ten viskas ir su kuo O dabar niekaip.

Vaje.. Nu ačiū, nerealu, kad tokia visų reakcija.. Ištiesų, manau, po šios istorijos, gal atsiras daugiau norinčių įamžinti tokį šventą dalyką.. Mano Lina verkia ištisai jau vien Blog'ą atsidariusi, verkia skaitydama komentarus, verkia matydama tokį palaikymą, verkia laukdama nuotraukų Nu labai džiaugiuosi, kad galėsiu jai padaryti tokią dovaną..

O va aš pati- kaip batsiuvys be batų.. vaikų foto turiu labai mažai.. Savaitgalį dalyvavom ropliukų turnyre, tai brolis padarė vos du kadrus kaip mano spirgas ropoja... Kažkaip tik paskutinę minutę pagalvojau, gal kas atvažiuotų iš mūsų pafotkint.. Bet ir neišdrįsau pasisiūlyt.. Na, yra kaip yra. Et, gaila. Bandysiu atsigriebt, reik ir savų nepamiršti, todėl nesisielokite, jei fotografuojat tik savo šeimą- turėsite daug gražių nuotraukų
Papildyta:


Baiktu.. Nepagalvosiu, tikrai kiekvienos gi skirtinga patirtis.. Ne gimdymas svarbiausia- svarbiausia užauginti dorą žmogų.. Bet gimdymas man po šiai minutei yra stebuklas. Mano smegenys neišneša tokios informacijos, kaip tas vaikas ten į pilvą patenka, kaip jis užauga su plaukiukais, nagiukais, akytėm? Kaip jis žino kaip reik gimti? Kaip jis atpažįsta savo mamą, nors jos nėra matęs, bet tik jos prisilietimo dėka tuoj nurimsta.. Kaip jis kovoja už save nuo pat pirmų akimirkų, kaip saugo savo gyvybę ir nori gyvent.. tai absoliutus stebuklas.

P.S. mano pirmas gimdymas truko 30 valandų, tikrai nebuvo lengvas, bet vistiek tai man stebuklas. Antrasis 40 minučių, todėl, rG, gal dar patirsi ir Tu malonumą gimdyti... Po šiai dienai einant pro RK ligoninę man virpa širdis. Noriu kartais atvažiuoti ten ir tiesiog pasėdėt ant suolelio.. Ten baisiai stipri energetika,- ten gimsta žmonės. Man tai absoliučiai nesuvokiama.

nu vat, pas mane atvirkščiai, šeima negyvai užfotografuota vaikui vos daugiau nei pusę metų, o albumų nebesuskaičiuoju kiek turi kiekvienas pirstelėjimas nufotografuotas aišku, ne visos nuotarukos išlaižytos, daug buitiako bet pastebėjau, kad praėjus kuriam laikui, tas buitiakas žymiai mielesnis širdžiai, nei tos nuotraukos, kur vaikas aprengtas, išpustytas, ir specialiai fotografuota.. nėra ten prisiminimo, kažkaip nesukelia didelių emocijų.. o vat tos atsitiktinės, buitinės, tai už širdies tiesiog griebia, prisiminimais gryžti į tą akimirką.. aišku visada stengiuosi, kuo geriau nufotkint, kad ryšku,neišdegę būtų, bet kompozicija tai dzin, per daug nesisieloju dėl jos fotografuodama savus svarbiausia pagauti tą momentą, emociją..

Laukine, mes vis dar laukiam nuotrauku As trecia jei kada nors tureciau noreciau nuotrauku

labai linkiu, kad atsirastų daugiau norinčių.
Aš taip pat turiu Turto gimimo foto, didžiuojuosi vyru ir dėkoju jam, kad fotografavo. Nuostabesnių ir bangesnių Turto foto už tas neturiu.

Na, va, užrašiau viską, kas mane neramina ir kas buvo, pasidarė geriau, ot ta išsikalbėjimo galia, nepaisant to, kad iškart ištryniau Man tikrai reiktų pamėginti rašyti kokį bildungsromaną, kuris padeda išspresti asmenines būties problemas

Aš turiu filmuotą medžiagą.. Vyresnėlio gimdymą išdrysau peržiūrėti praėjus pusantrų metu PO gimimo.. Mažojo sūnaus- dar nežiūrėjau, nedrįstu, laikau kaip stebuklą ir taupau ašaras Visiškai pritariu- stipriau turbūt nėra nieko..