Kaip apsiginti nuo palaido šuns?

Abi pusės ne visada teisios, bet ir suverst viską šunims negalima. Mūsų teisinė sistema be galo tolima nuo puikios, tai ne paslaptis, bet dažniausiai visgi sprendžiami konfliktai be jos.

Vaikams tikrai dažnai trūksta priežiūros, ką jau čia ir bešnekėt. Jie neretai ir provokuoja šunis. Kaip tik vakar ruošiausi vesti šunis iš kiemo, kai pamačiau ateinančią močiutę su maža anūke. Kadangi ne visus šunis prisirišu vesdama iki pievos 50 metrų tuojau pat juos susikviečiau ir grįžom į kiemą, šunims liepiau eiti į voljerą ir tylėti. Stoviu, laukiu kol nueis. Vaikas paima akmenį nuo kelio ir jau moja mesti į šunis. Pastebėjo močiutė, pasielgė teisingai, gražiai įtikino anūkę mesti akmenį į šalikėlę. Bet laisvai galėjo ir nepastebėti ar nespėti sudrausti. O ir vaikas ne šiaip sau sugalvojo staiga į šunis mesti. Gal kas nors iš tėvų kažkada parodė, kad tai galima daryti. Toliau kaimynų vaikai. Kol mano šunys lakstė palaidi mėgo erzinti per tvorą akivaizdžiai matant tėvams, tai akmenis pamėtyt, tai smėlio į akis pabert, tai kokį skėtį pasukiot į tinklą įbedus. Vaikams smagu kad puola. O kaip paskui tam šuniui paaiškint, kad vaikai nebaisūs?

Apie didelius ir snekejau. Vilniuj dar toks socializacijos testas yra.
Kai paprasai nelist, nulis emociju, tai tenka tiesiog prasibraut ir eit savais keliais. O apie narvus gal visai nebloga mintis

nori pasakyt, kad jeigu pvz. stafordšyras išlaiko socializacijos testą jis gali būti beantsnukio vedžiojamas?? kas kiek laiko testas turi būti laikomas?

Jus teisingai sakote, kad pas mus kolkas be sansu tokiose situacijose, bet problemos vengimas nepadeda ja spresti, o tik nukelia tolimesniam laikui juk toje pacioje Anglijoje iki 12metu vaikas negali pats pareiti is mokyklos ir pats vienas buti namuose, nes taip ir tevystes teises gali prarasti, mano mama buvo liudininke, kai viesbutyje anglu porele po vidurnakcio atejo i bara viesbucio pirmame aukste ir prase mamos niekam neisduoti, kad diena ji juos mate su treju metu vaiku, kuris dabar miega kambaryje, o jie turi mobilia aukle ir gali isgirsti jei vaikutis atsibustu, bet jei kas nors suzinos, kad vaikas paliktas vienas kambaryje, tai iskvies policija... taip, musu istatymai netobuli, bet tai nereiskia, kad tevai gali vengti atsakomybes uz savo vaikus, pradeti reikia visada savam kieme kazka keisti, juk konfliktas kyla tarp sunininku ir ju neturinciu todel, jog truksta mandagumo, galima juk graziai pasakyti, kad as prisibijau sunu, ar jus galetumete prisiristi suni ir nueiti kur kitur? o sunininkas visada galetu atsakyti, kad as jus suprantu, mes iseiname kur kitur, geros dienos suo baimes sunims neisgydys per viena karta, bet gal pameginkim rasti kompromisa, juk mums vistiek reiks kazkaip sugyventi vieniems su kitais, bet konfliktu atsakyti i konflikta nera iseitis, taip tik viskas dar blogeja

Žinoma, Vilniaus mieste gali ir nemažai jau stafų, pitų ir jų mišrūnų išsilaikę testą ir vaikšto ramiai be antsnukių. Testas turi būti perlaikomas kas 3 metus, bandymų skaičius neribojamas.

padovanojo vyras, ginklu parduotuvej speju pirko, sake virs 20lt mokejo pries kelis metus
Papildyta:

jeigu klausimas rimtas, tai atsiradus kazkokiam piktybiniam vaikui, kuriam graziai pasakyt neiseina, aprekit. is viso musuose rekimas ant zmoniu, pasirodo, yra labai veiksminga priemone. jokiu istatymu nepazeisit, pabusit bloga isteriska teta, daugiau nebelis.
lyginti/nelyginti, o zmoniu, ir vaiku yra labai bjauriu. Su bjauriais reikia ir elgtis bjauriai. Tik taip supranta.

Turėjom ir mes bedu su vaikiais, bet kažkaip užtekdavo ant jų surėkti ir eidavo šalin. Dauguma vaiku taip ir padaro, o tik retas lis ir toliau. Tada tikrai nieko nebelieka - reikia brautis toliau nuo jų


Grįžtant prie temos. Kaip pas mus su įstatymais? ar galima kažkur kreiptis, kad konflikto kaltininkas būtu nuteistas, pvz jei jūsų šunį apkandžiojo kaiminų šuo? Ar yra LT istatymų, pagal kuriuos gali būti atlyginta žala (vet. paslaugos, moraline žala), jei dvio pusės nesusitaria gražiuojų?

per daugel metu musu aiksteleje buvo tik vienas ivykis. ateidavo i dresura seima,mama dresuoja,tevelis su 7 metu vaiku vaikstineja ir glosto shunis. mama per dresura po 10 kartu rekia -"neglostyk svetimo shuns"-dukrele neklauso-nes tevelis nedraudzia... na ir ka... vienas suo BAC ir ikando i ranka,veze i santariskes. mama sako"va gerai,kad ikando,gal pasimokysi", o tevelis ziauuuuuuriai uzpyko ant manes as kaltas matai.daugiau dresuroje nemaciau
p.s. as tam vaikui ne viena syki sakiau nelysti prie shunu... bet negi isvarysi "palaikymo komanda" is aiksteles,grazu kai susirenka seimomis i dresura.

Beje, dažnai. Gal dėl to, kad mano šuo "uoj pažiūrėkm koks mažas ir mielas". Bet tas pats tikrai labai mielas šuo dabar vaikų bijo ir net pradeda šiepti dantis, nes kol tėveliai patenkinti žiūri, kaip jų atžala "bendrauja su gamta", realiai koks dviejų metų pyplys tvarkingai vejasi mano šunėką per visą kiemą, nes "žaisliukas". Šunėkas stresuoja, stresuoju ir aš, nes nežinau, kaip tą svetimą vaiką nuvaryt reikėtų, ir kaip šuniui paaiškinti, kad jei tas vaikiukas tiesiog nukris ar tiesiog įspirs (irgi realus atvejis, aš suprantu, kad toks amžius, kad mažam vaikiui nepaaiškinsi, bet tam juk yra tėvai?), tai tiesiog taip reikia, nes nėr čia ko lyginti šunų su vaikais?
Į pirmą pastebėjimą - vaikų greitai turėsiu, šuns neatsisakysiu, greičiau dar vieną įsigysiu, kad mano vaikai nuolat augtų kartu su gyvūnais ir nebijotų įsivaizduojamų "baubų". Dar mąstau, kad gal vertėtų didesnį įsigyt, kad mažąją kalę gintų...

kazkoks keistas poziuris... jeigu as gyvenu miesto centre, kur salia nera sunu aikstelui (tarp kitko kaune zinau tik viena, tai va kas gyvena aplink partizanus sunis gali tureti, visa skitas kaunas - ne), tai ka as suns neglaiu tureti? jeigu as isigijau suni, vadinasi jis dresuojamas ir socializuojamas, todel as nematau reikalo jo laikyti uzdaryto. vakar i kioskeli buvom ilinde ledu nusipirkt, o ir seip nevengiu praeiti pro buri vaiku, jeigu suns nepratinsi buti zmoniu apsuptyje ir i zmones nereaguoti, tai kaip jis to pats ismoks? man suo yra gyvenimo kompanjonas, todel lydi mane visur. jeigu as galiu susitaikyti su lauko kavinej sedincios mamkos klykianciais vaikais, tai visai smagu butu jeigu ir su mumis taikstytusi.


geras klausimas einam saligatviu, prasilenkiu su bobute ir anuku. tas keliu metu, bobute jo nesuvaldo. mes kaip ejom taip ir praejom, vaikas pasileidzia begti paksui mus. as greitindama zingsni beveik pabegau nuo jo.


kaip tik vakar, einam su suniu, jis su a la apynasriu, prasilenkiam su seimyna, as jau stoju ties pereja, kai ju vaika spasileidzia staigiai prie musu ir sukisa pirstus mano suniui i burna. liezuvi pciupinet gal sumane. as net nesitikejau kad jis taip drasiai puls prie suns. as savo suni daboju, bet kodel turiu buti atsakinga uz svetima vaika.... mano suo neagresyvus, pats nustebo del tokio staigaus pribegimo... tarp kitko, berods Prancuzijoje buvau sutikus zmones, kurie vaikus prisirise vedzioja aisku krastutinumas, bet bobutei kuri to vaiko nepagauna gal ir nieko iseitis.

as nepuoliau seimininku aukleti, nors pasakiau kazka kad kitas suniukas gali ir nebuti toks draugiskas...

nesusilaikiau nepakomentavus, bet is esmes diskusija eina visai ne ta kryptimi. turbut noretusi daugiau supratingu ir atsakingu sunu augintoju, svajonese pagalvoju, kad v akaip butu fain, jeigu padarytu pas mus kokia privaloma sunu socializacija ar dresura... taip tada ne kiekvienas pacaniukas galetu vedziotis is pykcio apsiputojusi suni, suns islaikymas brangesnis butu, bet gal ir skausmingu incidentu butu maziau.
bet lygiai taip pat noretusi ir supratingesniu zmoniu, daugiau tolerancijos. daug malames mieste, tai sutinkam visokiausiu zvilgsniu, vienu akys sypsosi, kiti net suprunkscia is nepasitenkinimo...
daugiau stengsiuos nebeoftopint

o i tema, dresuros aisktelej turim kita patina, kuris negali su maniskiu prasilenkti, kartais jis visai netiketai puola, nors abu su pavadeliais, man isgascio pakanka... stengiuosi reaguoti i tai kaip i "terapija" sunu agresijos atzvilgiu kaip nepradeti cypti ir nepasimesti.

Tikrai gerai būtų ir visiems, įskaitant mažus/mažesnius. Nes aš tai dažnai ant kitokio lygio problemėlių užtaikau, kurios vistiek savotiškai nemalonios, gerai, kad nors juokingos. Vaikų nei aš, nei šuo kažkaip labai nepritraukiam ir praktiškai neatsimenu problemų su vaikais, gal porą iš viso. Su agresyviais šunimis dažniausiai ant pavadėlių susidūriame, tai būna putojasi, raunasi, tai pagėdinu šeimininkus, bet per jų šunį, sakydama, kad šuo labai kvailas, neauklėtas. Nors labai norėtųsi ant šeimininko pasakyti, bet tiek to... Daugiau papuolam į perdaug draugiškų ir įkyrių, nepažįstamų ir išties kvailokų, nesocializuotų šunų akiratį, kurie palaidi ir iš tolokai atbėga prie mūsų. Prilimpa kaip musės, malasi aplink kojas, lekia iš paskos, maždaug labai draugoviški. Nu sorry, nereikia mums tokių draugijų. Tai labai sparčiai eidama baudžiu šeimininkus Labai man gražu būna ir juokas ima iš tokių nevėkšlų, kurie nesugeba į save suorientuoti nuosavo šuns Varom ant greičio, iš paskos lekia kvailas šunėkas, o dar iš paskos dar kvailesnis šeimininkas: 'ciu ciu ciu, pas mane, ateik greičiau, švilpt pašvilpt, ponia, palaukite, noriu savo šunį pasigauti, nu palaukite, sustokite, eikš bjaurybe, nes gausi..." Smagu išties būna tokius ignoruoti, apsimesti kurčia Tik įdomu ar tai juos nors kiek paveikia ateičiai

Gorada,ne keistas požiūris,bet apskritai nelabai žmogiškas sakyčiau...
Taip išeina,kad šunis gali turėti tik tie,kas namus nuosavus turi. Ir dar šuo palakstyti gali tik ratais aplink namą nes aikštelės net ne kiekvienam mieste yra..
O va kas butuose gyvena,tai nu nu nu..jokių sobakų
Tada miestuose vos keletas šunų gyventų..ot būtų džiaugsmo kai kurioms personoms
Gal tuomet ir vaikus gimdykite tik tie,kas nuosavus namus turite ir atskiras teritorijas jiems? Nes pvz mane tai labai nervina,kai vaikas iš už sienos naktį klykia . "Dėžutėse" tas puikiai girdisi
Nu nesu aš tokia bloga,nesu nusiteikus prieš vaikus,be galo myliu savo dukterėčią bet kai taip uja mumi,nes vaikučiai neva praeiti ramiai negali....tai aš irgi priekaištų į jų daržą mestelt galiu.