QUOTE(zay @ 2011 06 02, 22:44)
Aš irgi Nidoje su keliais šunimis būnu pliaže, ne dieną-šunims per karšta, niekas neprištarauja, vis maloniai nusiteikę šuns atžvilgiu, o vakarais ten iš vis šunų valandos-susirenka labai daug žmonių su šunimis. Man tai net sudėtingesnis metas nei kai būna daug žmonių

, nes su žmonėmis mano šunims viskas ok, o vat su kitais šunimis problema

. Užtat labai myliu Nidą, ten nesutinku rėkiančių, burbančių panikuojančių žmonių, visi labai draugiški šunims ir džiaugiasi mane pamatę su keliais šunimis. Nėra paniško vaikų dangstymo, piktų veidų ir panašiai. Ten aš labai rami, kaip užsienyje, pamačius ateinant žmogų nepuolu gaudyt rišt jų, trauktis nuo takelio į krūmus kaip nusikaltėlė. Aš galiu su šunimis palaidais sėdėt ant suoliuko, jie guli šalia ramiai, žmonės praeina takučiu, pakalbina, paglosto šunis. Kažkoks normalus pasaulis ten, ne taip kaip miestuose, ypač tokiuose nesenai iš provincijos išlindusiais, kur itin ryškus priešiškumas. Lai nesupyksta tie kuriems netaikau, bet žinokit kai dirbu su šunimis tai labai jaučias kad ta pirma karta nuo žagrės yra pati agresyviausia šunų atžvilgiu, be tolerancijos. Tai labai pasijaučia darbe -oro uoste kai su šunimi palaidu dirbi tarp keleivių ir atskrenda pigieji pooilsiniai reisai-kiekviename yra panikuojančių mamukų dangstančių vaikus, turginių panelių dolce gabana, kurios šlykštis šuniu pareigūnu, kelia skandalus-aš bijau šunų, kaip drystat mane uostyt. Taip liūdna būna matant akivaizdžiai kiek dar mums toli iki Europos
Aukso zodziai, as isvis jau netgi renkuosi Pervalka, salia Nidos, bet dar ramiau, suniui ypac

Zinote, pamasciau kodel uzsienyje tokie ramus gyvunai, ir sunys, ir kates ir ypac arkliai... o gi todel, kad patys zmones ten ramesni nei musiskiai, ne veltui juk sakoma, kad visiems svarbu aplinka kurioje uzaugama...

tai ir gyvunai ten nedirginami aplinkiniu, paciu seimininku, kurie jau kartais bijo iseiti i lauka su sunimi, kad tik nepapukti i koki skandala