QUOTE(Gorada @ 2011 06 02, 10:30)
kaip tik vakar, einam su suniu, jis su a la apynasriu, prasilenkiam su seimyna, as jau stoju ties pereja, kai ju vaika spasileidzia staigiai prie musu ir sukisa pirstus mano suniui i burna. liezuvi pciupinet gal sumane.
Ir kaip susivaldei nesukišus rankos mamytei į burną?

Brač, tikrai pabandyčiau, pažiūrėtumėm, kas čia pavojingesnis
QUOTE(tati @ 2011 06 02, 23:02)
Logiska. Juk Lietuvoje suns seimininkas isejes i miesta turi akylai stebeti visomis 8 akimis aplinka, is anksto numatyti visus galimus nesmagius incidentus, tad jis bemaz nuolatineje itampoje, kai vedzioja suni. O suo seimininko stresa labai gerai jaucia, tad ir sunys nervingiau reaguoja i dirgiklius. O kur dar antsnukiai, kuriu sunys nemegsta.
Žinai, man tai padeda teigiamas nusistatymas prieš einant į miestą

Mano šuo tvarkingas, mandagus ir draugiškas, dar ir labai gražus be to

, socializacijos testas išlaikytas, pavadėlis trumpas. Eini, šypsaisi, pasiūlai susidomėjusių pyplių tėvams prieiti iš arčiau su šuniuku padraugauti. Kaip bebūtų, tų agresyvių žmonių pasitaiko kur kas rečiau, nei draugiškų (kaip zay minėjo, kontingentas agresyviųjų toks irgi labai konkretus

). Jau kartojuos, bet su šunimi vaikščiodama praktiškai kasdien sulaukiu pagyrų, pozityvaus susidomėjimo, žavėjimosi, klausinėjimo, kas čia pas jus per šuo ir pan., nei tų surauktų snukių. O vaikai išvis būna faini, ypač mergaitės (berniukams vis tiek paerzint norisi), kartą autobusu važiuojant viena tokia visą kelią slinko link mūsų, kol galiausiai pati pasiūliau prieit paglostyt šuns, tai tada kalbos apturėjom, ir Bruknė nubučiuota buvo
Vakar štai vakare einu aš viena (apie 21 val), išsišiepus visa nešu maišelį su krevetukėmis akvariumui

, telefonu su mama kalbu. Jaučiu mane kažkas iš už nugaros čiumpa, atsisuku, diedas girtutėlis, snukis intelekto nesužalotas, treningučiai, dvokia visas. Draugelis šalia toks pats. Nu jie tipo pasikabinėt norėjo, gi nieko nedaro, ale malonu tai mažiau, nei svetimas šuo užšoktų pasibučiuot. Praėjimas siauras, nubėgt nuo jų nėra kur, išsigandau - netikėtumas, ir šiaip nemalonu labai. Tai puoliau rėkt, tipo, ko lendi, policiją iškviesiu. Parėjau namo tokia dar visa sugadinta nuotaika. Gal reiktų reikalauti, jog visi tam tikros amžiaus grupės vyriškiams bent jau komendanto valanda būtų įvesta?