Kas yra moteriškumas?

Jei jau pazeidziamumas tokia teigiama savybe, tai kodel tiems vaikams reikejo daryti tuos pratimus??? Tegu ir butu toliau pazeidziami, jei jau sakot cia toks geris.
Bet tos praktikos ir dave tokiu rezultatu, o ne pats pazeidiamumas....jei su juo nieko nedaryt....ir visa gyvenima bijot ir but pazeidziamai.
Be to...labai jau drastiskas tas metodas....galintis "uzdirbti" kitokio pobudzio pazeidziamuma. Bet kartais veiksmingas (gal tik ne ypac jautriems zmonems). Kiekvienas spaudimas duoda ir atoveiksmi, neigiama prasme.

Nuostabus paprastas būdas kaip susitvarkyti su pažeidžiamumu kiekvienas esame kažkurioje vietoje pažeidžiamas. Dvasios stiprybė yra jėga

Dinazaure, pataisyk mane jei as klystu - ar tu sakai, kad ka mes bedarytume, neverta, nes viskas turi pasekmes ir mes nezinom kokios jos bus? IR kad tokios drastiskos priemones prie gero nepriveda? TAda ziurekim i skito kampo - vaikai augo tam tikroje aplinkoje, kur buvo slopinami (kalbu apie vaikus tik del to, jog bandau suvokti kaip tu matai pazeidziamuma, bet visumoje man aktualu moters pazeidziamumas) ir tapo pazeidizamais, dar kitaip uzslopinti ir del to ju igimti talentai, kas yra ne kas kita kaip ju lemtis, ju gyvenimo kryptis - DIEVO SUTEIKTOS DOVANOS KURYBAI, buvo paprasciausia sugrustos kazkur , kur tunojo iki tam tikros akimirkos ir vylesi buti atskleisti...ar nebus taip, kad baime gyventi del karcios asemnines patirties ( cia velgi nepriimk asmeniskai, rasau bendrai, nes apie tavaja kaip moters patirti nieko nezinau, nes taves nepazystu ) yra didele kliutis jaustis moterimi, atsiskleisti kuryboje, buti cia ir dabar ir gyventi pilnatveje, nes kiekviena karta ikvepus mes netycia galime ikvepti kokia bacila ir nuo to mirti...? Suprantu jog rasau labai apibendrintai, bet supratau viena, kad buti paziedziamu ir to nebijoti yra ne kas kita kaip SITPRYBE

Kalbant apie praktikas, nemanau jog tai praktikos pasekme - praktika tera tik irankis - o va jau pasekmes atsirado rysiumi su vidiniu noru atsiverti, su baimes iveikimu buti pazeidziamu, nes tai labai skausminga - manau jog pats virsmas yra vertesnis nei gyvenimas bunant pazeidziamu:) Ka manai tu?

oooo....jau geriau - atsirado zodziai to nebijoti. kai nera baimes, nera ir pazeidziamumo. Del vaiku..tai vel - tapo pazeidziami, slopinami..del to ju talentai kazkur tunojo - del pazeidziamumo kitaip sakant..Nu tai ar cia geris? Jie gi nebuvo talentingi del to, kad buvo pazeidziami, o del to, kad turejo Dievo dovana, kuriai trukde pasireiksti ju pazeidziamumas.
Del baimiu ir moters..manau tikrai , yra tokia kliutis. Bet tai gal ne tik moteriska problema. Tos nelemtos baimes (gal ne apie bacilas kalbu, o karcia patirti) trukdo ir naujiems santykiams uzsimegsti, vel pamilti ir jaustis pilnatveje. Tai vat..is kur tos stiprybes semtis...aplinkiniai gali tik padeti, bet viskas tuno vidiniuose rezervuose. Reik tik ketinimo - kad taip toliau gyventi negalima...mazos kibirksteles. Juk gimeme ne kanciai, baimei, o dziaugsmui Kita vertus, manau, per didele atsakomybe tenka moteriai..uz vaikus (kuriais nesirupina vyras), uz vyra, kuri kaip rase vaizgante, moteris irgi turi kurti (ar kazkaip panasiai)
O del pasekmiu, tai tikrai manau kiekvienas veiksmas, mintis, zodis turi pasekmes. Bet nieku gyvu tai nereiskia, kad neverta daryti. Tai anaiptol mus vercia pagalvoti pries tariant kitam koki izeidziama zodi ar veiksma. O uz gerus darbus tai ir pasekmes visai neblogos gi
Drastiskos priemones gali kazkam ir tikti.....juk yra zmoniu, kuriems veiksmingas tokios priemones, kai kitos jau nepadeda ir neprikelia is miego.
Esu skaicius, kad siela, pries isikunydama Zemeje, numato tokius "smuginius kontraktus" (jei gerai isverciau)..tai gali buti kazkokia didele nelaime, ar zmogus, sutiktas gyvenimo kelyje....ivykis, kuris sukrestu ir duotu impulsa gyventi, mastyti kitaip ir siketi savo Kelio, igyvendinti ta pilnatve...bet cia jau apie bites
Zodziu, reikia astrias priemones taikyti atsizvelgiant i konkretu zmogu, kad dar labiau nepagadint reikalo.
Rasiau, rasiau....ir issirutuliojo mintis, kad uz pazeidziamuma yra daug blogiau BIJOTI savo pazeidziamumo

Nemanau, kad sita teorija visais atvejais tinka.

Kokia butent teorija?

Lenkiu zila galva

Mano irgi jau zila matyt, bet kad dazyta, tai nesimato

Na is tiesu tai labai intymu, taciau bent kazkiek jauciuosi galinti pasidalinti. Pries keleta metu mano gyvenime ivyko didele permaina. Su didele jega mane vel patrauke tikejimas, ir per nepilnus metus as degte uzsidegiau troskimu geriau pazinti Dieva. Isvykau i Ignaco Lojolos rekolekcijas ir tai, kad ten isgyvenau galima sakyti tapo mano naujo gyvenimo pradzios tasku. Pradejus melstis su Sv. Rastu galiu sakyti kad viskas eme keistis, taigi ir supratimas Dievo asmens ir sventuju, ir Svc. Mergeles Marijos. Labai nustebau supratusi, kad ji visiskai kitokia, nei isivaizdavau. Suvokiau ja kaip neitiketinai stiprios dvasios, ryztinga, aistringa moteri.

Toks apibūdinimas man priimtinas.
Bet vis vien... Juk mes žinom tik mitą, o ne kaip kas buvo iš tiesų...

Is tikro nesu teologijos erudite, nei is tolo. Visgi tikedamasi jusu atvirumo truputi galiu tiesiog pasidalinti pradzia savo tikejimo keliones Pirmosios rekolekcijos i kurias isvaziavau, buvo tylos rekolekcijos. Ten buvo darbas su Sv. Rastu, adoracija, Sv. Misios kiekviena diena ir t.t.. Kasdien turejau po 4 valandos trukmes mastymus pagal Sv. Rasto istraukas ir turejusi savo labiau patyrusiu artimuju liudijimu nuogastavau del to, kas manes laukia tu mastymu metu. Zmones pasakojo ivairiu neitiketinu patirciu, taciau mastydama apie tai, galvojau, ar pati pajegsiu atskirti, ar patirtis autentiska vaizduotes sukurta. Klausiau to ir artimuju ir kunigo ir dvasinio palydetojo. Nustebino tai, kad visi kaip vienas del to visiskai nesuko galvos. Atsake "Pamatysi. kai tai patiri, nelieka jokiu abejoniu". Taip ir buvo.

Nuosirdiziausias dekui uz atviruma ir patirti kuria pasidalinai.
"Kai tai patiri, nelieka jokiu abejoniu" butant taip ir suprantu.Todel ir norisi gilintis ten , i kur veda vidinis zinojimas.O moteriskumo ugdymui reikalingi pavyzdziai, i kazka reikia remtis, reikalingas atramos taskas, kitaip labai nesudetinga nuklysti i pievas...Dar sukirbejo jausmas apie pasirinkima - manau jog mes renkames savyje atskleisti moteri...o ka daryti toms , kurios nezino turincios moteriskumo prada savyje?