QUOTE(Smurka @ 2006 03 03, 16:33)
Ir nuodėmė, ir laimė. Nuodėmė jau vien dėl to, kad šeštajam Dievo įsakkymui nusižengiama

O laimė... Aistros troškulį numalšint kartais yra sveikiau, nei dėl to kankintis.
O lakstyt kairėn, informuojant apie tai savo antrąją pusę, man atrodo mažų mažiausiai keista

"Žinai, pupuli, aš šį vakarą namo smarkiai vėluosiu, nes su bendradarbio Petro buvusio klasioku Jonu planuojme pasičikibrikinti mažumėlę"

Nu, ir kaip tai atrodytų?
Na, o jei žinai apie saviškio paklydimus, tai reikia imtis priemonių ir padaryti taip, kad nežinotum. Priemonių gali būti net kelios.
pažįstu tokių šeimų, kurios laikosi principo: miegu su kitais, kai tik to noriu... na, nemanau, kad jie vienas kitam pasisako apie tai. ir, ko gero, tokius santykius labiau vadinčiau ne šeima, bet partneryste abiem pusėm priimtinom sąlygom.
Kas dėl saviškio paklydimų, man geriau tikėti, kad jis to nedaro

Tikrai neikad nesekiočiau ir nežtikrinčiau nei jo meilo, nei telefone esančių žinučių. man to nereikia. Užtenka, kad jaučiu, jog jo jausmai man neuvaidinti.