Aš ir mano mylimas autistas

Gyvenimas yra nuotykis. Kiekviena diena yra nuotykis. Šiandiena yra nuotykis. Rytoj prasidės kitas. Mūsų gyvenimai yra neatrasti kontinentai. Kiekvienas žmogus yra nenutrūkstamas pasakojimas.
S. Casta

Truputis teorijos

Autizmas - vystymosi raidos sutrikimas, išryškėjantys iki 3m. amžiaus, ir pasireiškiantis 3 veiklos srityse - socialinio bendravimo, komunikacijos bei elgesio.

Sutrikusio socialinio elgesio požymiai:

1. Savęs stimuliavimas
Stereotipinis arba save stimuliuojantis elgesys
pasireiškia pasikartojančiais kūno judesiais ar nuolat
atliekamais veiksmais su daiktais. Vieni nuolat žiūri į
šviesą, kiti purto rankas prieš savo akis, dar kiti
vokalizuoja ir klausosi savo garsų, muša stiprius
garsus skleidžiančius daiktus ir priešingai –
užsidengia ausis nors garsas nestiprus.
Kiti vaikai stimuliuoja save linguodami į šonus bei
sukdami daiktus. Viena iš savęs stimuliavimo ir
stereotipinio elgesio formų, gali būti agresija.

2. II. Agresija ir saviagresija
Savęs žalojimas dažniausiai pasireiškia galvos daužymu, rankų kandžiojimu,
draskymusi. Dėl negebėjimo suvokti aplinkos vaikas negeba prie jos
prisitaikyti, todėl būna agresyvus. Manoma, kad savęs žalojimas gali vykti,
kai:
– smegenyse trūksta betaendorfino. Jei vartojama šios medžiagos, savęs
žalojimas sumažėja;
– vaikai bando atkreipti kitų žmonių dėmesį. Tokiais atvejais siūloma vaiką
ignoruoti tuo momentu, kai pradeda save žaloti. Jis turi suprasti, kad
negali tokiu elgesiu atkreipti į save dėmesio.;
– kai vengiama atlikti užduotį;
– priešinimasis pasikeitimams;
– per didelė ar per maža stimuliacija (lietimas, per ilga pratybų veikla);
– baimė;
– kito žmogaus nesupratimas ir kt.

Polinkį į agresiją ir saviagresiją reikia pradėti slopinti kiek galima anksčiau.


Komunikacija

Neverbalinės ir verbalinės komunikacijos sutrikimai yra vienas
iš autizmo identifikavimo kriterijų. Jau pirmaisiais gyvenimo
metais stokojamo emocinio kontakto. Lengvesniais sutrikimų
atvejais įmanomas pakankamai efektyvus kontaktas (vaikas
supranta ir vykdo užduotis, atsako į klausimus). Kai kurie
bendrauja tik įprastoje aplinkoje, svetimoje – užsisklendžia.
Neretai teigiama,kad asmenys pasižymintys
autizmu , vengia akių kontakto.
Bendraudami pirmenybę teikia negyviems
daiktams, bet ne žmonėms.
Kartais prisiriša prie vieno iš artimųjų ir sunkiai išgyvena kai
jo nėra.
Bendravimą sunkina negebėjimas kontroliuoti savo elgesio.
Elgesys ir emocijos keičiasi nemotyvuotai – euforiją keičia
negatyvizmas, agresyvumas, išsiblaškymas ar saviagresija.
Bendravimą sunkina baimės – bijo gyvūnų, triukšmo, tam tikros spalvos, būti vieni, netekti mamos ir pan. Tačiau gali nebijoti to, kas iš tikrųjų pavojinga
Galbūt prieš pradėdamas pokalbį jis būtinai turi atlikti kažkokį ritualą, pvz., susidėti pieštukus į vieną liniją, kad save nuramintų.


Viso to norėdami išvengti renkasi keistus bendravimo būdus ar visai nebendrauja.

Kalba

Kai kurie vaikai kalba ar bando kalbėti, tačiau nejaučia sąryšio tarp kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos. Nesupranta, kad kalba gali naudotis kaip bendravimo priemone.
Bene ženkliausias bruožas, į kurį tėvai atkreipia dėmesį, yra kalbos plėtotės sutrikimai. Manoma, kad apie 50% autistų vaikų nekalba ir nepradės kalbėti.
Kalbos plėtotės sutrikimai lemia galimybes išreikšti savo poreikius, bendrauti, mokytis, kaupti žinias.
Kalbantiems autistams būdinga neįprasta verbalizacija . Dažnos echolalijos (kitų žmonių žodžių kartojimas).Gali būti tiesioginės (kai iškart pakartojamas žodis) ir pavėluotos (kai pasakoma tik po kuri laiko). Kartojimas rodo, kad jie turi pakankamai išsivysčiusią foneminę klausą.
Autistai dažniausiai nevartoja įvardžio „aš” , save įvardija „tu”
(pvz: vietoj „Aš noriu miego” sako „Tu nori miego”). Tai susiję
su negebėjimu asmeniškai komunikuoti ir identifikuoti save
vardu.
Žodžiai neturi apibendrinančios reikšmės ir nevartojami kaip komunikacijos priemonės;
Vengia prašyti pagalbos (nemoka ir nesuvokia, kad gali prašyti);
Jie naudojasi gestais, mimika, greitai išmoksta simbolius, žaidžia žaidimus su daiktais ir žaislais. Žaidimų pobūdis rodo lakią vaizduotę.

Motorika

Savitai formuojasi vaikų, pasižyminčių autizmo sindromu, bendroji ir smulkioji motorika. Daugumai vaikų būdinga raumenų įtampa, nežymus rigidiškumas, diskoordinacijos ir apraksijos požymiai.

Ankstyvojoje vaikystėje dėl raumenų įtampos pasikeitimo diagnozuojama hiperkinezinė parezė. Galimas ir raumenų hipotonusas, nepaslankumas (vaikai labai judrūs, šokinėja, sėdėdami periodiškai svyruoja, beldimas pirštais ar daiktais, sunkumai mėgdžiojant judesius);

Dėl motorikos sutrikimų ilgai neišmoksta apsirengti, praustis ir pan.

Vaikams nesusiformuoja teigimo ir neigimo judesiai galva;

Motorikos savitumai lemia vaikų savitvarkos įgūdžių susidarymą bei įsitraukimą į bendrą veiklą.

Autizmo atpažinimas

Autizmas konstatuojamas tada, kai atitinka 6 (ar daugiau) požymius iš visų keturių grupių, bet iš A grupės turi būti bent du požymiai (iš kitu bent po vieną). Taigi:

A grupė - socialinės sąveikos kokybiniai sutrikimai:

- žymūs neverbalinės komunikacijos sutrikimai(įdėmaus akių žvilgsnio nebuvimas, savita veido išraiška ir kūno poza, gestų nevartojimas socialinei sąveikai reguliuoti).
- negebėjimas ieškoti malonumų ir jais dalintis su kitais.
- socialinės ir emocinės sąveikos stoka (nedalyvavimas žaidimuose, polinkis į vienatvę, neadekvatus kitų įtraukimas į veiklą (žmonių, kaip daiktų naudojimas)).
- socialinio elgesio ir vaiko amžiaus neatitikimas


B grupė - neverbalinės ir verbalinės komunikacijos bei vaizduotės kokybiniai sutrikimai:

- kalbos plėtotės sutrikimai, kurių nesistengiama kompensuoti alternatyviais būdais (gestais, mimika).
- asmenys, kurių kalba pakankamo lygio, nemoka ja naudotis kaip bendravimo priemone.
- echolalija.
- spontaniškų žaidimų ir su jais susijusios kalbos nebuvimas.


C grupė - pasikartojantis įkyrus elgesys ir veikla, bei riboti interesai:

- domisi viena, ar keliomis tomis pačiomis veiklomis.
- nenori keisti rutinos.
- pasikartojančios ir stereotipinės bendrosios bei smulkiosios motorikos manieros (sukimasis ratu, plojimas rankomis, plasnojimas, lingavimas ir kt.).
- dėmesio sutelkimas į kai kurias, smulkias daiktų dalis (gali būti ir kvapas, vibracja, garsas).


D grupė - sutrikimas nėra priskirtinas kitiems įvairiapusiams raidos nenormalumams:
- kalbos suvokimo raidos sutrikimui (lemiančiam socialines ir emocines problemas)
- neslopinamas prieraišumas.
- protinis atsilikimas (kurį lydi emociniai ir elgesio sutrikimai).
- ankstyvoji šizofrenija ir Rett sindromas

Kriiste, dėkui

ner uz ka - kai pamaciau nauja tema - puoliau rinkt - ziuriu gal per placiai gavos - bet bus proga trumpint kitose temose (nespejau taip greit)

Dekui uz nauja tema
Krisste-tau taip pat. Na va kiek geros info, o svarbiausia, kad ji susisteminta. As atradau dar kelis punktus, apie kuriuos nebuvau skaiciusi....

kuriuos? aisku pritaikei ir savo vaikui

Ne..Buvau jau pritaikiusi visus kitus Neber ka taikyt..

Nauja man del agresijos ir saviagresijos siek tiek...
"– smegenyse trūksta betaendorfino. Jei vartojama šios medžiagos, savęs
žalojimas sumažėja;
– vaikai bando atkreipti kitų žmonių dėmesį. Tokiais atvejais siūloma vaiką
ignoruoti tuo momentu, kai pradeda save žaloti. Jis turi suprasti, kad
negali tokiu elgesiu atkreipti į save dėmesio.;"

Tai turetu buti nelengva...

nu jus dar mazi - nesusiduret su tuo . Milda gal 1,5 metu - susikeldavo sau vemima, kai jai neptikdavo demesys kitu
Papildyta:

nu pirmiausia reikia suprasti, nusistatyti priezastis - kodel jis tai daro - jei reikalauja demesio - ignoruoti, antraip jis agresyves kai nores gaut ta demesi... Aisku nelengva, tik as neisivaizduoju jei tarkim vaikas ima galva i siena dauzyt - tai sedet ir ignoruot? Kai kur taikomos metodikos - uzdedami spec salmai - ir tegu dauzo ta galva - bet as galvoju - jei tai uzeina staiga - gi nepulsi vaiko "aprenginet", o visa diena su salmu irgi nelaikysi - nors is ju praktikos - vaikai pamate kad neveiksminga - nebenaudojo tu budu

Krisste-oho, Milda anksti sitaip sumaste-vimdytis? Maniskis dar tokiu fintu tikrai nemoka...
Papildyta:

Vat butent... kaip ignoruot?As nezinau, man kolkas tai kosmosas aplamai..

aciu uz informacija pas mus mazius saves niekad nezaloja,bet jei kazko neleidziu,tada jis pribeges man iznybia i ranka...nezinau kaip tai isgyvendinti,as suprantu,kad jis nemoka pasipriesinti,pasigincyti zodziais,todel pribega ziuri man tiesiai i akis ir iznybia..psichologe sake kad kai jis atras kita buda kaip pareiksti savo jausmus,nepasitenkinima,tarkim prakalbes tada tai turetu liautis nekreipti demesio sunkiai iseina nes tikrai labai skauda,nesuprantu kartais is kur pas maza vaika tiek jegos,jis nesimusa,nesidrasko,nesikandzioja,bet va iznybia
gal kas susidurete mamytes?

nzn kaip ji sumaste - jei ja kalbindavo, ji kisdavos rankas i burna, ir kisdavo kol apsivemdavo Dziaukis kad nemoka

nu kai bus ka ignoruot - sugalvosi ir nebebus kosmosas , as manau kad reikia palikt kaip yra, nekreipt demesio ir jokiais budais nedaryt to, ko jis reikalauja taip (nors jei vaikas teisus su savo norais (tarkim alkanas, pavarges, istroskes) - nemanau kad tai labai jau blogai toks elgesys). Arba nukreipt jo demesi kitur (butent ta mes darydavome nuolat, uzejos jos psichavimams). Arba stipriai apkabint ir laikyt - kad neissprustu, ir nesimaskatuotu - bet cia pavojinga, ypac su vyresniais - nes yra rizika neistureti, tada jis supras kad yra stipresnis, bus daugiau zalos
Papildyta:

ir Milda znybe, dar kai man znybia - dzin, iskesiu, bet kai pusseseres apgnaibo , bandziau znybt atgal - taip pat smarkiai - klyke ne savo balsu, nurimus paaiskinau - kad man taip pat skauda, tai ji sake nebeznybs daugiau - uztat trenkia dabar

Taip. Mums dar anksti apie agresija ir saviagresija galvot. O ir labai tikiuosi,kad is viso neteks...

Klausimas: koks kalbos lygis turetu buti pas standartini pusantru metu vaika? Tai yra kiek zodeliu/zargonu jis turetu moketi ir naudoti?

Kitas: nuo kokio amziaus vaika turtu realiai pardeti dominti jo bendraamziai?