QUOTE(Soffyyy @ 2011 07 14, 00:01)
*Va būtent tai mane ir domina

Perskaičiau daug literatūros - ir senesnės, ir naujesnės- bet joje labai mažai informacijos apie tai kaip galima įžvelgti šį sutrikimą anksčiau nei 1,5-2m. Pagrinde, kalbant apie 'kūdikystės autizmą', visur akcentuojama, tai jog nėra akių kontakto su mama, nėra artumo noro ir kt. Bet juk yra ir daugiau požymių. Gal jūs galite sava patirtimi pasidalinti?
nu o tai ko noret is tokio mazo vaiko daugiau - jie nekalba, nezaidzia - visa tai ateina su vaiko raidos vystymusi - tokiam mazuliukui gi ir svarbiausia - noret but ant ranku (autistukas paprastai nenori), sypsotis kalbinamam (jie taip bendrauja), guguot, "kalbetis" su mama, teciu ar siaip zmogum, stebet kas ka daro, sekt zaisliuka, dometis kas idomu , zaist. Vieni tai daro daugiau, kiti maziau - bet bendraujant su bendraamziais - galima pastebet kad vaikas kazkaip kitaip elgiasi. Tarkim sunus spurdedavo visas - kai kieme vaikus dukstancius uzmatydavo - dukra nestebejo ju niekad. Naujo maisto neimdavo ne i burna (tad velavo visos koses ir primaitinimai). hiperjautri garsams - klykdavo nuo kudikystes. zaidimas labai monotoniskas - valanda apziurinedavo servetele kokia... Kai jau pradejo normaliau zaist - nesuvokdavo zaislo, kaip esmes - o uzsiciklindavo ant etiketes... Nesiot leisdavo tik kai geros nuotaikos - kai supykdavo, ar kazkas - nuramindavau tik paguldzius i lovyte... Ir ka - blogas vaikas? Kol augo - buvo tobula - nejutau visai kad vaika turiu. vezime galedavo gulet kieme kad ir visa diena (paskui sedet) - iskeli, pamaitini ir vel guli, sedi

Dabar tai vertinu jau visai kitaip....

Žiūriu į save veidrodyje ir galvoju - " ir kam atiteko tokia laimė..." , užlipu ant svarstyklių - "...ir dar tiek jos daug..."