Cia puslapis kitas atgal VAri labai vykusiai parase, kad tai, ko tikiesi is haskio ir kas tai realiai yra labai skiriasi.
As turbut jokio suns nepirkciau tik is interneto pasiskaiciusi apie ji. Tik gyvai pabendravusi ir pamaciusi, ir ne trumpa laika, nes va po tokio gyvo pabendravimo ir ne su vienu veisles atstovu suprantu, kad sunku butu pakesti viena ar kita salia saves, savo namuose.
O parasyti galima ivairiai, viena vakara va romantiska nuotaika ir ziuri i tuos savo sunis, ir galvoji, kokie jie tavo partneriai, nuostabus, nepriklausomi, puikiai dresuojami, ten kinkiniai nuolatiniai pasivaiksciojimai, su vaiku sutaria puikiai, svetimam zmogui vezimo stumt neleidzia be prieziuros, pats geriausias dalykas mano gyvenime ir t.t. ir panasiai.
Is kitos puses, pasirodo, jokiu kitu gyvunu laikyt kartu nebegali (po 4 metus kartu gyvenusiu papugu sumedziojimo, tikrai nebelaikysiu su jais nieko, viskas gera, grazu ir stai instinktai atsibudo viena nakti), dauginimosi instinktai isreiksti ziauriai, hierarchiniai dalykeliai, kurie kartais uzknisa, uzsispyrimas ir toks savo nuomones turejimas, daug daug jegos, didziulis poreikis tempti, jei negauna kruvio - pabandyk susirgt keletui dienu - iskart danciukai kliuna uz visu pasiekiamu daiktu (daug kas sako, vaje vaje, kaip tu cia laukeisi, su tik gimusiu kudikiu ir va su sunimis vis, ten neapleidai ir vis uzsiimi, as taip negaleciau.. tai man aisku malonu, bet realybeje negaliu su jais neuzsiimti, kitaip jie tiesiog viska nusiaubs
) eini, viskas gerai, susikalbi zvilgsniu, dresura ideali, eina greta kojos, bet tik demesi atitrauk, tik telefonu pakalbet pabandyk - pajaucia, kad nebera kontroles, vado demesys uzimtas - dresura pamirsta
o kiek kartu kariauta del padeties gaujoje - rujoja madam, ir vel bando atsargiai lapce man ant nugaros uzsideti, ir juokinga, ir graudu, ir jau atrodo na kiek galima, kaip ir aisku viskas, kiek sunu ateina i svecius ar susitinkam, is pradziu reikia visaip kaip juos isgasdinti vampyriskom israiskom, paskui jau zaidzia, zaidimai specifiniai, kitos veises irgi daznai nesupranta, na, arba suhaskeja
tai cia ledkalnio virsunele.
Paziuriu daznai va i ta pati VA, mamos, ar drauges - pasako, kad pabusi namie, ir suo ramiai sedi ir nuolankiai ziuri, kaip seimininkas iseina. Pabandau as iseiti viena, tai vis tiek daugumoj atveju bando itikinti, kad jiems labai reikia eiti kartu
mama serga, dirba, dar kazkas, ir buna tas suo kaip suo normalus. O cia susisodini 4 sunius masinon, vaika keliu menesiu, ir miskan, pramogauti.
Zodziu, kam tai netarodo zavu, ir kam ta veisle nepriimtina del tam tikru savo bruozu, o tu bruozu daug, tai su tokiu suniu ir isproteti galima. Kam veisle tinka, tai visa tai tiesiog savotiskai zavu, tiesiog toks gyvenimas, naturalu. Pas mane i svecius ateje zmones daznai nesuskaiciuoja, kiek sunu namie, arba klausia, kur tavo sunys, arba labai stebisi pamate einant kelis mus per miesta, su tuo paciu vezimuku, ir keletu kulturingu haskiu
sveciuose maniskiai elgiasi graziai, ir mane gasdina, kai zmones siaip gatveje sako, va, matai, visai normalus sunys, ir protingi, kokia protinga veisle, seniai tokio noriu ir t.t. Nes joks suo protingu (zmoniu supratimu) nepasidaro savaime, reikia labai daug darbo, ir sunys sakyciau specifiniai. Cia mano nuomone. Vel gi, kai jie gyvena gaujoje, jie kitokie, nei gyvenantys visa gyvenima po viena.
Musu seima gyvenimo be ju neisivaizduoja, ir as labai linkiu, kad kiekvienas haskis ir jo seimininkas jaustu ta pati pasitenkinima gyvendami kartu.
Nezinau, ar kas tures kantrybes visa tai perskaityti, kas perskaitys ir dar supras, tam linkejimai, o mes ruosiames sodintis visi i masina ir vaziuot pravesti vaikams pamoka ant sniego
