Knygų skaitytojų klubas, 76 tema

nori? pakritikuosiu "Layla" iki jos netraukia

Nekritikuok, rėžk atsiliepimą!

Lyla

Dėl vietos..... hmm, man nuo Donelaičio irgi nepasaka.... nuo senamiesčio - gal du ir šiaip - visos ne centre gyvenam.

Tess Gerritsen "Nusidėjėlė".
Patiko ir aptūrėjau labai neblogą poilsį su šia knyga. Ir kuo toliau, tuo labiau man patinka ši serija. Jei "Chirurgas" manęs neprikaustė kaip daugumos čia rašiusiųjų, o "Pameistrys" jau labiau sudomino, tai ši prikaustė. Gal dėl to, kad autorė daugiau pateikia tyrimo smulkmenų, spėjimų, o taip pat atsiranda ir daugiau asmeniškumo, herojų tarpusavio jausmų. Nors šios knygos žudiką atspėjau dar nepriėjus pabaigos, bet tai nei kiek nesugadino pabaigos malonumo

Julio Cortazar "Kronopų ir garsenybių istorijos"
Ne pati stipriausia šio autoriaus knyga, bet vis tik turinti savyje žavesio. Man patiko, žinoma neapžavėjo, kaip jo "Žaidžiame klases" ir "62 Pasidaryk pats". Žinoma, labiausiai patiko paskutinioji dalis apie Kronopų it garsenybių gyvenimus ir subtilybes. Vietomis net privertė nusišypsoti. O jei atvirai, su kiekviena nauja perskaityta šio autoriaus knyga, mane vis labiau įtraukia ir norisi vis daugiau

Philippe Delerm "Tiepolo burbulas"
Pasirodė kiek keistoka knyga. Pradžioje lyg ir įtraukė, vietomis net gi buvo labai įdomu, bet po to siužetas kiek susipynė, ir jau atsirado gana nuobodžių gaidelių. Tačiau pabaiga vis tik nuvylė. Nors nesakau, kad skaityti buvo neįdomu, tačiau kibirkštėlių neįskėlė.

Tik kompozitoriaus bendrapavardis būtų buvęs patenkintas, Brūkšniuk. O kuo - nesakysiu. Bet knyga - jėga. Jau "Užsimerk, atsimerk" be galo patiko, tai ir šita neatsiliko.

Sveikos,

pasuoju su "Sagrenes oda"... Atrodo ir uzkabino, ir visai patiko iki tos "odos" atsiradimo, nuuu beeet paskuiiiiiiii.... Nzn, kaip lietuviskam variante, bet man kolege paskolino pati pirmaji leidima, kuris dar nebuvo koreguotas ir sutrumpintas, tai skaitau, berods, prancuziskai suprantu, bet cia - baigiu puslapi ir vel atgal... Visi tie ju monarchistiniai, filosofiniai ir visi kiti idealistiniai pokalbiai su Balzako zodziu "zaismo" isvedziojimais man tiesiog nelindo i smegenis.... Dar buvau prisedus balkone pries saulute, tai galva patapo tokia tuscia, tusciaaa, jog padejau knyga i sali ir akyse tiesiog prasviesejo. Kazkaip kiti Balzako kuriniai susiskaite zymiai lengviau, nors anuomet buvau paaugle, taciau neatbaide nei "Eugenijos Grande" niurumas, nei "Poniu laimes" storumas, bet tokiame amziuje butent tas ir idomu, kad ieskant patinkamu dalyku, noras eiti toliau yra zymiai stipresnis, net jei reikia "perlipti per save"... Manau, pasikeite prioritetai - gyvenimas pasidare per trumpas, todel tiesiog nebegaliu prisiversti veiklai, kuri nesuteikia malonumo, nes maksimalistinio suvokimo, jog del bendros erudicijos galima "pasikankinti", jau nebeturiu.

Tiesa, pries savaite suzinojau viena gana idomu dalyka, kas galbut pravers skaitysiancioms si romana iki galo - Balzako (taipogi Hugo, Zola ar Diuma) iskalbingumas buvo itakotas pinigu! Ju pragyvenimo saltinis buvo knygos ir jiems mokejo ne uz turini, o uz zodziu skaiciu - todel paprasciausias siuzetas tapdavo apipintas filosofinemis tiradomis, gyvenimiskomis teorijomis su nesibaigianciais palyginimais, moralinemis ditirambomis bei istoriniu faktu rinkiniais... Vnz, gerbiu siuos rasytojus jau vien uz ju grazia bei islavinta iki negalejimo kalba, o pries ta, kuris isverte "Sagrenes oda" tiesiog keliu kepure!

P.s. beje, del tu paciu paskatu senoviniu prancuzu vardu rasyboje yra daug netariamu raidziu, kaip, pvz., Thibault (nors tariasi Tibo) arba Ghislaine (nors tariasi Gilen), nes juos suteikdavusius vienuolius atlygindavo uz kiekviena raide...

1. Man ta vieta irgi pati sunkiausia buvo - nuo "odos" iki pirmosios dalies pabaigos. Va dabar skaitau antrąją dalį ("La femme sans coeur"), tai jau įsivažiavau kaip reikiant.
2. "Ponių laimė" tai Zola
3. Tai čia faktas, gi net sudarydavo išankstines sutartis, kur leidėjai iš anksto žinodavo, kiek bus knygos skyrių ir pan. Mano skaitomame leidime (Maxi Poche, 2001m) pratarmėje taip ir parašyta - Balzakas, norėdamas apmokėti savo skolas, dirbdavo naktimis, rašydavo po penkiolika valandų be pertraukos gerdamas litrus kavos - taip ir sveikatą susigadino, mirė 51m.

2. Na va, graziausia! Rasiau Balzako "Kurtizaniu spindesys ir skurdas", tuo pat metu galvojau apie Zola ir rezultatas...

3. Faktas gal ir aiskus, bet kazkaip susimasciau, kiek ismones bei islavintos grazbylystes turejo but ivalde autoriai, kad kiekviename sakinyje sutalpintu vos viena minti, taciau kaskart ja paversdami besiliejancia nauju zodziu kaskada... Bandau tik isivaizduoti, kas tuomet vykdavo ju galvose...

P.s. mano skaitytas 1972 leidimas su originaliu 1831 metu tekstu.

Bet, tikiuosi, nepyksi, jei įkelsim į diskusijų temą? Arba pati galėsi.

Aš nepasuosiu, jau pusę įveikiau ir žadu baigti, bet iš esmės beveik su visomis Tavo mintimis sutinku.

Sveikos
Skaitymo srityje jau atostogauju pilnu tempu-o tai reiškia, kad nieko doro neskaitau..Aišku skaitinėju bele-kaip visada..Bet nieko funadamentalaus..Dostojevskio "Biesai" ilsisi įpusėti

Na ir prigąsdinot su ta "Šagrene"...Įtariu, kad man irgi bus šakės, jei jau taip sunkiai "veža"...O po tokių anonsų, tai net pradėt tinguma
Ech, vasara...Nesinori įsipareigot, prisirišt...Pasiduodu lengvai gyvenimo tėkmei...Knygose irgi...

Nesigąsdink, nieko ten sunkaus. Jau ne viena čia rašė, kad patiko "Šagrenė".
Manyčiau, bus įdomi diskusija, jei ne vienareikšmiai vertinama.