Knygų skaitytojų klubas, 76 tema

Tai faina tada Pasizadet galiu... bet tik pagal lietuviska patarle "pazadejai - patiesijai, netesejai - negriesijai"... Nors turetu pavykti.

Mes labai tikėsimės.

Ta proga gal organizuotume tarptautinius knyginius Žolinės atlaidus?

As tyliu pasislepus po lapais, bet irgi skaitau/klausau po truputi. Ka tik pabaigiau klausytis Dostojevskio "Idiota". Galvojau, kad bus sunkiau ir neidomiau - vis gi, KLASIKAS. Bet kada nors susipazinti gi reikia.... Ir koks buvo mano nustebimas, kai veiksmas isisuko, ivykis vijo ivyki, o dar charakteriu spalvingumas! Ir visokie filosofiniai pamastymai. Aisku, knyga skaudi, be Happyend'o, bet man nebuvo sunki ar slegianti. Skaitysiu Dostojevski ir toliau

Mamce, rytoj būsi?

Gemma, būsi? Atnešt "Zuikio metus" ir "Tuk tuk Indija"?

Jūržole, ačiū. Žinau, žinau Tavo nuomonę apie K. Abdolah, Tik galvojau, kad būtent apie tą knygą kažkokių recenzijų buvo, kurios pakliuvo į Tavo akiratį, todėl ir užklausiau.
Papildyta:



o, liuks. Labai lauksiu. Tik jau nesugriešyk, ateik, nes Tavęs laukia P. Vailis.

F. Dostojevskio kūriniai mane taip žavi (tiek rusų, tiek lietuvių kalba), kad drąsiai sakau, jog tai lygiai toks pats mano mylimas autorius kaip ir kitas mano dievukas H. Hesse
Bet dar ne visus F. Dostojevskio kūrinius perskaičius, dar to malonumo gyvenime turėsiu

Anonimė "Moteris Berlyne": suprantu, kad realiai ta karo patirtis - baisi, bet knygos anotacija neatitiko mano įspūdžių ją perskaičius Manęs nešokiravo, nes juk ir žinojau apie ką skaitysiu, o ir visa knygos kalba tokia, lyg kalbėčiau apie eilnį ėjimą į turgų rinktis bulvių..atsiprašau už tokį sulyginimą, bet nejutau jokio autorės siaubo ar išgyvenimų, vien tik gyvulišką susitaikymą su visais išprievartavimais, tik norą išgyventi ir kuo paprasčiau išgyventi, lyg viską stebint iš šalies Kažkaip tikėjausi daugiau..visos tos 'šiurpinančios' detalės knygoje paverstos tarsi įprastais dalykais, tarsi taip turėjo būti ir buvo

K. Edwards "Atsiminimų saugotojo duktė": visai įtraukianti knyga, kuri leido ir pykti, ir nesuprasti poelgių, ir patarinėti herojams mintyse. Tema pasirinkta skaudi ('saulės' vaiko gimimas), bet knyga sugeba išlaviruoti tarp moralų, pasmerkimo ir pan. Visiškai gyvenimiška knyga, apie paprastus žmonės susidūrusius su nelauktais išgyvenimais, savomis paslaptimis..knyga su ne visai laiminga ir norėta perskaityti pabaiga (bet galėjo autorius išvengti šiokio tokio ir labai staigaus 'nusaldinimo').

L. S. Černiauskaitė "Kambarys jazminų krūme": tęsiu tradiciją periodiškai skaityti 'kažką lietuviško' Šią knygą labai greit perskaičiau, nes įtraukė. Dvi apysakos, pasirinktos temos nelengvos, bet pasakojimo gija lengva ir sklandi, net nepastebi kaip užverti paskutinį puslapį. Jokių sensacijų, jokių intrigų, tiesiog 'vienos dienos' istorijos, bet knyga nenuobodi.

L. Ulickaja "Medėja ir jos vaikai": patiko kaip ir visos kitos šios autorės knygos. Ilgai ir sunkiai skaičiau (bet net neįvardinsiu kodėl), bet džiaugiuosi perskaičiusi ir noriu dar Pagrindinė herojė buvo man tokia 'sava', kad įsitraukiau į knygą tarsi į gyvenimą

R. D. Gonzalez Gallego "Balta ant juodo": autobiografinė, vaikų namuose užaugusio visiškai neįgalaus (kenčiančio nuo cerebrinio paralyžiaus) vaiko istorija parašyta vienu pirštu..tikėjausi daug juodo, bet radau daugiau balta Žaviuosi tokia žmonių savybe po tiek siaubingų išgyvenimų, kenčiant nuo tokios beviltiškos negalios, perėjus ne vienus vaiknamius, gyvenusius vienatvėje, patyrusius badą, skausmą rašyti pozityvius kūrinius..visa gyvenimo istorija persmelkta ironijos, smagūs nutikimai nusveria itin žiaurius. Sako, kad neįgalūs žmonės nepakenčia sveikųjų gailesčio..ši knyga taip parašyta, kad skaitydamas dažniau nusišypsosi ir įžvelgsi daug tiesos įkūnytos žodžiuose (nors suvoksi kiek daug stiprybės reikėjo pakreipti visą kūrinį tokia linkme), nei gailėsi.

Jaroslavas Melnikas "Rojalio kambarys": tai pirmas mano skaitytas šio autoriaus kūrinys ir panašu, kad atradau dar vieną mėgstamą lietuvių autorių. Istorijos sužavėjo. Daug fantazijos, bet visa tai ne erzina (nemėgstu didelių 'fantastikų' ), o įtraukia ir nepaleidžia. Būtinai reiks dar perskaityti kokį kūrinį, kad suvokt ar autoriaus knygos ir kitos tokios geros (grynai subjektyvi mano nuomonė), ar tiesiog tinkamu laiku, tinkamą knygą paėmiau į rankas.

Marlo Morgan "Dykumos balsai": labai patiko..ilgai gulėjo lentynoje, bet pradėjusi skaityti perskaičiau vienu prisėdimu. Tai buvo knyga, kurios šiuo metu turbūt man reikėjo. Nežinau kiek tikra autorės patirtis, nedrįstu to spręsti, bet šiuo metu Australijos čiabuvių, 'tikrųjų žmonių', išmintis man buvo labai reikalinga ir įdomi

L. Sepulveda "Senis, kuris mėgo skaityti meilės romanus": knyga parašyta pirmokams pritaikytu šriftu, viena nesudėtinga, bet nuosekli istorija..kažkuo man priminė E. Hemingvėjaus "Senis ir jūra". Gal ne tiek senis, kuris mėgo skaityti meilės romanus medžiojo, kiek senis Santjagas žvejojo, bet pati romano fabula panaši: apmąstymai, savotiška empatija medžiojamam gyvūnui ir panaši pabaiga..tiek Santjagas lieka laimingas, tiek senis grįžta skaityti meilės romaną, kur daug kenčiama, bet viskas baigiasi laimingai

Jau kaip pritariu šiai idėjai. Vilnietės, gal ir jūs ir prisijungsite, aplankysite Kauno knyginius Žolinės atlaidus?

"Maorės prakeiksmą" ir aš ką tik užverčiau. Patiko. Graži pasaka. Kaip tik vasarai





O man kaip tik patiko ir užkabino, ir buvo tikra viskas, ir baisu, labai baisu... Na, bet kiek skaitytojų, tiek nuomonių


Kaip aš tau pavydžiu Pasiilgaaau Fraaajaus

Labai aciu uz si atsiliepima Kelis kartus mano akis buvo uzkliuvusi uz sios knygos, bet nebuvau tikra, ar verta ja pirkti ir skaityti. Panasu, kad verta
Papildyta:

Tai kad, matai, is tu svetimu recenziju mazai naudos - vieni giria, kiti peikia, nesuprasi. Vis tiek tenka paciai skaityti, kad suzinotum, ar tau patiks...

Isvis tai siek tiek keistas man tas Abdolah populiarumas - va dabar jau ir Lietuvoj. Viena jo knyga visi skaito ir giria, kita jau isleista... tuo tarpu kitu olandu rasytoju knygu Lietuvos leidykloms niekaip neisiulysi, standartinis atsakymas "nera paklausos". O vat Abdolah opusams paklausa yra kazkodel... gal zmonems patinka istorijos is egzotisku saliu?

Jus nekreipkit i mane demesio, man tiesiog pikta, kad olandu literatura Lietuvoj reprezentuoja iranietis, rasantis vaikisku stiliumi ir visose savo knygose eksploatuojantis ta pacia tematika... bet ai, bala jo nemate, tegu gyvena ir dziaugiasi savo populiarumu. Va, issiliejau...


Ir as jo labai laukiu...

Oooo
Tik kaip čia dabar atostogas persiplanuoti - labai norėčiau sudalyvauti

taip, tikrai taip

Tikrai taip, aš tikrai gavau dalelę autoriaus įdėtos šilumos...
Aš ilgai vengiau bibliotekoje imti šią knygą, bet vis prie jos sustodavau..tai visiškai ne tai, ką įsivaizdavau ( pvz. lyginant su D. Pelzer aprašyta vaikystės patirtimi - kaip diena ir naktis, nors esu tikra, kad Rubenas patyrė ne lengviau ir ne mažiau..).

Geriausiai knygą apibūdina paties autoriaus sakinys:
"Įsitikinęs, jog literatūra jau perpildyta juodu gyvenimu. Taip jau atsitiko, kad man teko matyti per daug žmogiško žiaurumo ir pykčio. Aprašinėti žmogaus nuopuolio šlykštumą ir gyvuliškumą - vadinasi, ilginti ir taip begalinę susijusių blogio krūvių grandinę. Nenoriu. Aš rašau apie gėrį, pergalę, džiaugsmą ir meilę."

Et, nuskilo vakar, kaip aklai vištai grūdas Bibliotekoje užklausiau ir gavau K. Sabaliauskaitės "Silva Rerum" pirmąją dalį. Aš dar neskaičiusi ir privengiau pirkti knygą, nes labai jau visi ją giria