Knygos, knygos, knygos...

Kaip įkvepia diskusijai .
WhaRRRever.

Ką tik nuklausiau mintį kuri man "įkrito": "The best writting is absolutely not about the writer. It's about us, the readers." (čia Ben Okri davė interviu CNN, ir paboldino frazę jis ). Tiksliai, jei knygos gerumas būtų kažkas, kas priklauso tik nuo rašytojo, tai galėtume objektyviai jį nusakyt, ir niekam nereikėtų tokių mažų ginčininkių klubelių kaip mūsų. Tai "išgerkim" už tai kad jų reikia

Markesas, Markesas, Markesas, ką čia ir rinktis...

Labas,

Aš irgi paskaičiau šiek tiek.
Minėtas Vladimiras Nabokovas. Karalius, dama, valetas tikrai paliko tikrai gerą įspūdį, priminė, kad Nabokovas parašė ne tik garsiąją „Lolitą“, bet ir va tokį visai neprastą meilės romaną savo dar neprastesniu stiliumi. Labai patiko toks jo savitas požiūris į, rodos, standartinį meilės trikampį, toks žmogiškųjų silpnybių paironizavimas.
Iš tų retų knygų, kai ne ryji lapą po lapo, bet mėgaujiesi lėtai, lėtai, kiekvienu sakiniu.
Tikrai turėsiu dar daug džiaugsmo bibliotekoje prie likusių Nabokovo knygų.

Arto Paasilinna. Zuikio metai. Kažkodėl ilgai bijojau to zuikio. Ai, galvojau, nesąmonės bus, labai jau tas zuikis fantastinis nupieštas... Bet perskaičiau ir tikrai labai patiko, net labiau už „Nuodų virėją“. Labai jautri knyga, sakyčiau. Knygos autorius rašo, kad dažnai mes, skaitytojai, nenorime skaityti rimtų knygų liūdnomis temomis. Todėl jis ir nevengia kvailionių ar kalbančių žvėrelių.
Šį kartą Zuikis nekalbėjo, bet buvo labai vykęs: labai gerai išėjo jam simbolizuoti rimtus dalykus. Per žmonių kvailystes jis kas antrame skyriuje lakstė nuo kulkų, įsiutusių šunų, meškų, girtų medžiotojų, ar išprotėjusių religinių fanatikų. Jo globėjas Vatanenas myli ir rūpinasi augintiniu, su juo keliauja po visą šalį, patirdamas pačių įvairiausių nuotykių.

Mėnulis nusileido. Vatanenas įsidėjo į kuprinę maisto kelioms dienoms, kurpinės kišenėn susibėrė porą dešimčių patronų ir pripildė šautuvo dėtuvę, pasigalando kirvį, dar pasiėmė penkis pakelius cigarečių bei slidžių tepalo. Zuikiui pasakė:
- Turbūt ir tu trauksi. (psl. 125).

Na labai patiko.

Dabar baiginėju Herve Guibert. Draugui, kuris negelbėjo man gyvybės. Na, kažkur perskaičiau, kad tai labai gera knyga, būtina perskaityti. O ir bibliotekoje pavarčius patiko. Na bet ką aš žinau, vietomis tikrai labai šokiruoja... Aš esu tolerantiška visoms seksualinėms pakraipoms, bet vietomis buvo kažkaip per daug atvira ir kažkaip jau buvo šlykštu. Knyga - tai AIDS sergančiojo išgyvenimai, kasdienybė, 100 trumpų reportažų, beveik iki pat paskutinės gyvenimo dienos. Veiksmas vyksta prieš beveik 30 metų, kaip apie AIDS dar nieko/labai mažai buvo žinoma, ir dėl AIDS nelabai kas ir suko galvos ir toliau gyveno savo gyvenimą. Nemažai pateiktą duomenų apie ligą, nes autoriui teko viską pačiam aiškintis, sužinoti, patirti.
Daug yra knygų apie vienokias ar kitokias ligas, bet nieko panašaus tikrai nesu skaičiusi. Labai knieti pabaigti, ir, nors tikrai ne vieną kartą norėjau mesti šalin, nesigailiu, kad perskaičiau.

Įsirašau į sąrašą, kuris kaip Argija sakė, jau begalinis



Kaip tai ne didi, juk šitiek vargo ir pastangų įdėta Aš prisimenu, kai mano įteikimai buvo (iš šito pasakymo pagalvosit, kad jau esu pensininkė kokia ), kai reikėjo tą himną giedoti, kai visi kalbas sakė, kai pradėjo teikti, net susigraudinau, nors tikrai nesu iš žliumbalių

---

Kad būtų į temą... Pradėjau skaityti S.Brown "Nešvarus žaidimas" ir A.Čekuolio "Šešios progos numirti". Pastarąją nešuosi į darbą- tokioj vietoj gerai skaityti tokią knygą, kur viskas atskirais straipsniukais, nereikia susikaupimo, gali padėt į šalį- vėl paimt po kiek laiko ir nepamesi minties

Skaičiau Parulskio "Miegas ir kitos moterys", patiko. Reikia tikriausiai ir jūsų išgirtą knygą į norų sąrašą įtraukti. Kuris darosi ilgesnis už begalybę
[color=yellow]

Aš S. Parulskio visas esu skaičius, išskyrus pjeses. Man tai jis labai patinka, žino, ką rašyti ir kaip rašyti. Kas irgi labai svarbu. Ir o "Murmanti siena", manrods, geriausias lietuviškas romanas ), na gal po J. Kunčino Tūlos

p.s. nemoku normaliai cituot. sorr.

Registruojuosi su


Labai uzkabino,labai sudomino,nesinori atsitraukti

Labai nustebau dėl tokios nuomonės apie "Skaistujį mėlį". Istorija tikrai įdomi, bet parašyta, mano nuomone, ne itin gerai. Nors panašu, kad čia tik aš viena prie to kabinėjuosi.
Papievio "Eiti" man didelio malonumo nesuteikė (skirtingai nuo kito jo romano- "Vienos vasaros emigrantai"- tas tai labai patiko).
Dėl Kunderos- aš irgi už "Nepakeliamą būties lengvybę", nors "Nežinomybė" man irgi beveik tiek pat patiko, tik ji daug lengvesnė.

Ir aš už tai išgerčiau. Kaip gerai, kad yra skirtingos nuomonės (nors kartais ir sunku jas priimti ).

Apie paryškintą tekstą - pati galvoju, kad kažin ar gerai, jei skaitytojas prisimena tik nuotaiką Bent man norisi prisiminti ir nors vieną kitą detalę. Tačiau gal kitiems ir nuotaikos užtenka , juk kiek žmonių, tiek nuomonių.
Kunderos nieko nesu skaičiusi. Gal kada nors...


O man "Zuikių metai " iš išverstų į lietuvių k. Arto Paasilinna knygų pasirodė pati silpniausia. Galbūt per švelni, mažiau parako, kaip kad kitose Paasilinna knygose. Na bet čia gal labai subjektyvu. Užtai antroje vietoje po "Kaukiančio malūninko" be abejonių statyčiau "Grupinės savižudybės magija" (nors daug kas gal su tuo ir nesutiktų).



Vat jos knygoje "Dama su vienaragiu" man kažkodėl kliuvo stilius. Galbūt kažkiek grubokas pasirodė
Beje tą "Skaistųjį mėlį" šiandien kaip tik varčiau. Manau, kad tikrai pabandyčiau ją skaityt. Tik va 16 Lt jai pirkti tai pagailo....

Na knygoje pagrindinis herojus kastratas Tonijus, o Farinelli lyg ir buvo minėtas knygos pradžioje, dar nebaigiau skaityt, kai baigsiu vistiek žiūrėsiu šitą filmą ir tada jau bus viskas aišku

Tai trauk dienos švieson "šagrenę" ir marš į aną temą.

Panašu, kad būsiu suklydusi, ir filmas visgi ne pagal šią knygą Bet šiaip ar taip bendra atmosfera net labai panaši, tik gal veikėjai kiti.
Dabar kažką lyg bandau atgaminti, kad pasiekti tokią šlovę kaip Farinelli matyt buvo Tonijaus siekiamybė (aišku, jau po to, kai prieš savo valią jis tapo kastratu).
Na tu pati šviežiai perskaičiusi knygą ir pažiūrėjusi filmą galėsi pasakyti, kaip yra iš tiesų

Sveikos


Raso Gegyte is seses vardo, nes per telefona negali prisijungt kitaip. Pasiilgau plepalu su jumis. Skaityt neturiu kada - ryt pradedu dirbti. Skaityt ner kada ;( bet liuks knygynu ir akciju knygoms jau uzmaciau. Dideli visoms linkejimai is skruzdelyno (Manchester).

Ingėnai, jau irgi matei, ania? jaučiu, mėgdžiosiu tave ir šalia vardų žodynų dar ir keliones rinksiu... šiaip kelias jau ir turiu iš tarybinių laikų