QUOTE(Merguzele @ 2006 03 04, 16:02)
Atsitiko neseniai toks dalykas: svečiavomės pas draugus ir ten vietoj tradicinio stalo šeimininkai padarė švedišką. Aš atsistojau, nuėjau iki stalo ir įsidėjau maisto davynį, tada atsistojo ir maisto pasiimti nuėjo mano vyras. Šalia mūsų sėdėjęs vyriškis puolė mane gėdinti - kodėl aš pati neaptarnavau savo vyro? Kodėl jis pats turėjo keltis ir pasiimti? Prisipažinsiu, po tokios pastabos buvau šokiruota, nes apie tai net nepagalvojau. Juk mano vyras - ne vaikas! Jis - per 30 metų perkopęs, sveikas rankas ir kojas, bei savo nuomonę ir skonį turintis individas! Bet apsidairiau aplinkui ir pastebėjau, kad kitos mergičkos kaip niekur nieko šokinėjo aplink savo tranus, kol šie tesė savo VYRIŠKAS diskusijas.
Mes neseniais susituokę, tačiau iki to 3 metus pragyvenom kartu ir niekada dėl tokių dalykų nesam turėję konfliktų. Aš manau, šeimoje tiek vyras, tiek moteris turi būti lygiaverčiai partneriai, kaip sakant 50/50. Tam neprieštarauja ir mano antra pusė.
Tačiau mūsų aplinkoje yra žmonių niekaip nesuprantančiu, kaip aš savo vyrui leidžiu bulves skusti ar šiaip padėti man buityje. Girdžiu, kaip moterys skundžiasi, kad tenka vyrui viską paduoti, o pats nei piršto nepajudins. Bet kas juos prie tokio gero pripratino? Dar neseniai susidūriau su atveju, kur moteris vyrui visus rūbus perka, nes pastarasis net savo dydžių nežino. KODĖL!?!
Bet šiandien pradėjau mąstyti, gal aš darau didelę klaidą mūsų santykiuose, gal vyrams patinka jaustis vaikais ir mūsų santuokai gręsia liūdna baigtis?
Ką manot, mielosios, ir kaip su vyrais elgiatės jūs?
Mes neseniais susituokę, tačiau iki to 3 metus pragyvenom kartu ir niekada dėl tokių dalykų nesam turėję konfliktų. Aš manau, šeimoje tiek vyras, tiek moteris turi būti lygiaverčiai partneriai, kaip sakant 50/50. Tam neprieštarauja ir mano antra pusė.
Tačiau mūsų aplinkoje yra žmonių niekaip nesuprantančiu, kaip aš savo vyrui leidžiu bulves skusti ar šiaip padėti man buityje. Girdžiu, kaip moterys skundžiasi, kad tenka vyrui viską paduoti, o pats nei piršto nepajudins. Bet kas juos prie tokio gero pripratino? Dar neseniai susidūriau su atveju, kur moteris vyrui visus rūbus perka, nes pastarasis net savo dydžių nežino. KODĖL!?!
Bet šiandien pradėjau mąstyti, gal aš darau didelę klaidą mūsų santykiuose, gal vyrams patinka jaustis vaikais ir mūsų santuokai gręsia liūdna baigtis?
Ką manot, mielosios, ir kaip su vyrais elgiatės jūs?
as tau galiu tik pavydeti, nes kai su mumis apsigyveno vyro tevai, vat ten tai dabar probleme, ka anscaiu darem kartu, tai dabar jo mama tik sokineja aplink, lyg jis mazass vaikas, ir nori kad as taip elgciausi, ir jis jau opradeda lyg keistis, jam jau to sokinejimo rekia, NEZINAU KA MAN DARYTI.
