Sveiki.
Auginame 2 vaikus. Beveik dviejų sūnų ir 6 su puse metų dukrą.
Net nežinau kada, neužfiksavau bet šiuo metu mūsų panelės jautrumas perdėtas.
Stengiuosi reaguoti į jos ašaras, pašnekėti, išsiaiškinti kas gali įtakoti tai.
Toks jausmas, kad vaikui negalime pasakyti jokio griežtesnio žodžio, jokios pastabos. Nesu iš tų kuri rėkauja progai pasitaikius, diržo irgi nesiimame.
Tiesa, kai ji augo viena, tai buvo tokių atvejų kai gaudavo diržiuko. (Dabar labai gailiuosi, pažadėjau jai ir sau, kad to daugiau nebus!!!)
Kažkaip galėčiau susieti viską su broliuko gimimu, bet kad po jo gimimo aš kaip tik tapau ramesnė, kantrybės daugiau atsirado. Savaime aišku mažesniam gal dėmesio daugiau skirdavau ...
Todėl man tiesiog įdomu ką jūs veikiat su savo šešiamečiais?
Ar užsiimat su jais vis dar kažką?
Aš tai manau nebebūtina užimti jos, ji jau moka skaityti, gražiai su broliuku sutaria, žaidžia, piešia, ji savo žaislus mielai jam duoda ir pan.
Bet kodėl tokia jautri?
Tiesa, ryt bandysiu su pediatre aptarti tą klausimą, bet man įdomu ar jūsų vaikai nejautrūs?
Nes dabar viskame jai kyla problemų. Valgyti nenori - verkia, miego nenori - verkia, jei ko neleidžiame irgi verkia. Bet juk turi būti rėžimas vaiko gyvenime, negalime jai visko leisti.
Atrodo nesame blogi tėvai, bet vis dažniau kaltinu save, gal aš kažką netaip padariau per tuos šešis metus. Nenoriu, kad kažkokios bėdos vėliau trukdytų jai mokykloje ir asmeniniame gyvenime.
O gal per giliai kapstau? Gal toks jos charakteris ...
O kaip pas jus? Papasakokit.
Manau, tai ne charakteris, o toks jos bendravimo būdas su jumis. Galbūt ją išgirstate/ atsižvelgiate į jos norus tik kai paverkia? Turbūt jai tai tapo įpročiu 
Gali būt ir tai, kad šiuo metu jos nervinė sistema pasilpus, užtai ir ašaroja vis. Manoji sugeba tą daryt ir visai be jokio preteksto. Bet čia jau nuo pat mažens su jos nervukais netvarkoj buvo. Kas padeda - vitaminų kursai pakaitomis su žolelinėmis raminančiomis arbatėlėmis ir sirupiukais. Stengiamės, kad pamiegot gautų daugiau. Taip pat aiškios taisyklės, pokalbiai, aiškinantis, kodėl reikia ar nereikia daryti tą ar aną ir pan.
QUOTE(carramele @ 2011 06 30, 21:03)
Gali būt ir tai, kad šiuo metu jos nervinė sistema pasilpus, užtai ir ašaroja vis. Manoji sugeba tą daryt ir visai be jokio preteksto. Bet čia jau nuo pat mažens su jos nervukais netvarkoj buvo. Kas padeda - vitaminų kursai pakaitomis su žolelinėmis raminančiomis arbatėlėmis ir sirupiukais. Stengiamės, kad pamiegot gautų daugiau. Taip pat aiškios taisyklės, pokalbiai, aiškinantis, kodėl reikia ar nereikia daryti tą ar aną ir pan.
Ar negali būti, kad vaikas pervargsta būtent nuo tų pokalbių ir aiškinimų?
Vaiko nervinė sistema turbūt apkraunama ir nesuvirškina informacijos, o jūs - "nuo mažens su nervukais netvarkoj"... Vaikams užtenka rodyti pavyzdį, daug aiškinti nereikia. 
QUOTE(Noriu_padovanoti @ 2011 06 30, 20:09)
Ar negali būti, kad vaikas pervargsta būtent nuo tų pokalbių ir aiškinimų? Vaiko nervinė sistema turbūt apkraunama ir nesuvirškina informacijos, o jūs - "nuo mažens su nervukais netvarkoj"... Vaikams užtenka rodyti pavyzdį, daug aiškinti nereikia.
Vaiko nervinė sistema turbūt apkraunama ir nesuvirškina informacijos, o jūs - "nuo mažens su nervukais netvarkoj"... Vaikams užtenka rodyti pavyzdį, daug aiškinti nereikia. "Nuo mažens", tai turėjau omeny nuo naujagimystės. O jūs atmetate, kad kūdikio-vaiko nervinė sistema gali būti pernelyg dirgli dėl kitų priežasčių, nei netinkamas tėvų auklėjimas?
Dėl aiškinimo, tai taip - metinukui ar dvimetukui dideli aiškinimai tik daugiau painiavos gali įnešt. Bet aš kalbu apie keturmetį/penkiametį vaiką.
QUOTE(Colere @ 2011 06 16, 16:39)
Tiesa, kai ji augo viena, tai buvo tokių atvejų kai gaudavo diržiuko. (Dabar labai gailiuosi, pažadėjau jai ir sau, kad to daugiau nebus!!!)
Nes dabar viskame jai kyla problemų. Valgyti nenori - verkia, miego nenori - verkia, jei ko neleidžiame irgi verkia. Bet juk turi būti rėžimas vaiko gyvenime, negalime jai visko leisti.
Atrodo nesame blogi tėvai, bet vis dažniau kaltinu save, gal aš kažką netaip padariau per tuos šešis metus. Nenoriu, kad kažkokios bėdos vėliau trukdytų jai mokykloje ir asmeniniame gyvenime.
O gal per giliai kapstau? Gal toks jos charakteris ...
O kaip pas jus? Papasakokit.
Nes dabar viskame jai kyla problemų. Valgyti nenori - verkia, miego nenori - verkia, jei ko neleidžiame irgi verkia. Bet juk turi būti rėžimas vaiko gyvenime, negalime jai visko leisti.
Atrodo nesame blogi tėvai, bet vis dažniau kaltinu save, gal aš kažką netaip padariau per tuos šešis metus. Nenoriu, kad kažkokios bėdos vėliau trukdytų jai mokykloje ir asmeniniame gyvenime.
O gal per giliai kapstau? Gal toks jos charakteris ...
O kaip pas jus? Papasakokit.
Aš tai manau, kad nereikia žadėti nei sau, nei jai kad daugiau neduosite diržiuko ir kad tai buvo labai blogai. Jei jau davėte diržiuko, tai tegul supranta, kad tai buvo bausmė už neklausymą, blogą elgesį ar panašiai. Nereikia paskui sakyti, kad blogai padarėte ir kad ten labai blogai, kad davėt diržiuko, taip vaikas tik gali savęs pradėti perdėtai gailėti, galvoti, koks jis vargšas ir kaip tėvai su juo negerai daro, jei ką griežčiau pasako. Nereikia per daug gailėti, pastebėjau, kad dėl to vaikai paskui tokie "jautrūs" gali pasidaryti. Aišku, nežinau, kaip ten pas jus tiksliai yra, kiekvienas atvejis vis kitoks gali būti, bet mano sūnus irgi kai jau labiau pagailiu, pernelyg nuskriaustą ir nelaimingą vaidina. Gal tiesiog toks charakteris kai kurių žmonių, bet reikia mokinti juos būti stipresniais. Aš iš tėvų žinau, kad irgi buvau labai jautri. Manau, tokiems vaikams reikia pasakyti, kad viskas gerai, kad nėra reikalo savęs gailėti, kad reikia įžvelgti visur gera ir būti optimistu, džiaugtis ir per daug neužsiliūdėti. Siūlau taip paaiškinti dukrai ir jei jau be priežasties verkia, nekreipti į tai dėmesio, pasakyti, kad negerai taip daryti. Aišku, prieš tai reiktų įsitikinti, kad nėra nieko, kas ją iš tikrųjų neramina, ko ji bijo, nežino, galbūt ją neramina koks nors klausimas. Maža, kas tai gali būti... gal kas nors pasakė, kad kažkas baisaus įvyks, pvz., tėvai išsiskirs ar mažylį tėvai labiau myli nei ją. Galit pabandyti paklausti, ko ji bijo, kas ją neramina.
Musu situacija tokia, kad nuo mazens turim labai neramia panele, jokiu neurologiniu problemu nebuvo. Na dabar jau ji didesne, 3.5 metuku, nezinau ar tai jautrumas ar tau jau beda. Is daktares jokios naudos, ji tik cedatif pc siulo gerti ( mums jis nepadeda) ar reiktu kreiptis i specialista, ar tiesiog laukti kol tai gal praeis?
Verkia verkia verkia. Rytas... keliames su asarom, miegoti einam su asarosm, esam namie, sveciuose, lauke, parduotuveje, pradeda verkti siaip sau. Paklausta kas yra, sako verkiu, arba, kad noriu apsikabinti. Na apsikabini, bet kai tai tesiasi pastoviai, jau truksta kantrybe. Darzelyje, bedu nera, tik kartais, aukletoja sake, sedi, valgo, zaidzia, ir pradeda verkti, noriu pas mamyte. Miego, bendravimo problemu nera.
Verkia verkia verkia. Rytas... keliames su asarom, miegoti einam su asarosm, esam namie, sveciuose, lauke, parduotuveje, pradeda verkti siaip sau. Paklausta kas yra, sako verkiu, arba, kad noriu apsikabinti. Na apsikabini, bet kai tai tesiasi pastoviai, jau truksta kantrybe. Darzelyje, bedu nera, tik kartais, aukletoja sake, sedi, valgo, zaidzia, ir pradeda verkti, noriu pas mamyte. Miego, bendravimo problemu nera.
QUOTE(Bacardi @ 2012 03 20, 14:17)
musu panele 3,5 m irgi labai jautri. Na nera taip, kad pastoviai verktu, bet ji i yra nedrasi, kartais net sakyciau baugsti, jei subaram - verkia, neramiai miega. Bet as ta nurasau charakteriui, nes as maza tokia buvau...
As ir maza tokia buvau, tai kazkaip pradzioja ir nepergyvenau, bet db kuo toliau tai tuo labiau erzina, zmoniu ji nebijo, bet bijo filmu ( kazkokiu personazu is vaikam) , pasaku ( raudonkepuraites senele, jai pasirode labai baisi ).
QUOTE(herkkä @ 2011 06 16, 16:39)
Ar užsiimat su jais vis dar kažką?
Aš tai manau nebebūtina užimti jos, ji jau moka skaityti, gražiai su broliuku sutaria, žaidžia, piešia, ji savo žaislus mielai jam duoda ir pan.
As manau butina tureti mamos ir vaiko/dukros laika. Baseinas, jojimas, apsilankimas bibliotekoje ar kaz kas panasaus. Laikas, kur tik jus su dukra galite praleisti kartu.
QUOTE(vikaakiv @ 2012 03 20, 14:17)
Verkia verkia verkia. Rytas... keliames su asarom, miegoti einam su asarosm, esam namie, sveciuose, lauke, parduotuveje, pradeda verkti siaip sau. Paklausta kas yra, sako verkiu, arba, kad noriu apsikabinti. Na apsikabini, bet kai tai tesiasi pastoviai, jau truksta kantrybe. Darzelyje, bedu nera, tik kartais, aukletoja sake, sedi, valgo, zaidzia, ir pradeda verkti, noriu pas mamyte. Miego, bendravimo problemu nera.
Apie mus rašot
3,5metai sūnui.Aktyvus be galo. Kol neišleidom į darželį, galvojau išprotėsiu.Toks nelaimingas vaikas namie, tiesiog gailu žiūrėt.Tik išeinam kur - nuotaika puiki. Darželyje paaiškėjo - auksinis vaikas. Tada supratau, jog bėda mūsų, jei tik mums ašaroja.Dabar sėdim namie savaitę, sirguliuojam. Sėdi, pradeda verkt. Sakau, kas nutiko?Gaunu ats -į Akropolį noriu. Paskui blyno noriu, saulė šviečia į akis ir t.t. Nuo mažens kovojam su tais žliumbimais, nepildom prašymų, jei žliumbia, bandėm ir dėmesio nekreip, ir sakyt, kad liudna mums, nesmagu, kai jis verkia.Ech, gal išaugs..
QUOTE(MUMMY112 @ 2012 03 22, 13:08)
Apie mus rašot 3,5metai sūnui.Aktyvus be galo. Kol neišleidom į darželį, galvojau išprotėsiu.Toks nelaimingas vaikas namie, tiesiog gailu žiūrėt.Tik išeinam kur - nuotaika puiki. Darželyje paaiškėjo - auksinis vaikas. Tada supratau, jog bėda mūsų, jei tik mums ašaroja.Dabar sėdim namie savaitę, sirguliuojam. Sėdi, pradeda verkt. Sakau, kas nutiko?Gaunu ats -į Akropolį noriu. Paskui blyno noriu, saulė šviečia į akis ir t.t. Nuo mažens kovojam su tais žliumbimais, nepildom prašymų, jei žliumbia, bandėm ir dėmesio nekreip, ir sakyt, kad liudna mums, nesmagu, kai jis verkia.
Ech, gal išaugs..
3,5metai sūnui.Aktyvus be galo. Kol neišleidom į darželį, galvojau išprotėsiu.Toks nelaimingas vaikas namie, tiesiog gailu žiūrėt.Tik išeinam kur - nuotaika puiki. Darželyje paaiškėjo - auksinis vaikas. Tada supratau, jog bėda mūsų, jei tik mums ašaroja.Dabar sėdim namie savaitę, sirguliuojam. Sėdi, pradeda verkt. Sakau, kas nutiko?Gaunu ats -į Akropolį noriu. Paskui blyno noriu, saulė šviečia į akis ir t.t. Nuo mažens kovojam su tais žliumbimais, nepildom prašymų, jei žliumbia, bandėm ir dėmesio nekreip, ir sakyt, kad liudna mums, nesmagu, kai jis verkia.Ech, gal išaugs..
o dakteres klausti nebandet?
