Juokingos situacijos

Sveikos

Ir aš prisiminiau istoriją iš serijos "kai buvau nėščia" Pagaliau atėjo ta diena, kai prasidėjo gimdymas. Šokom su vyru į mašiniuką ir dumiam gimdyti, bet pravažiuojant parduotuvę, sakau, gal negazuoto mineralinio nupirk, bo labai pykina. Sustojo, nuėjo.... Aš sėdžiu mašinoj, po manim paklotėlis (kur vandens nepraleidžia), pamperis ir vis tiek visa šlapia, nes vandenys bėga.... Šalia manęs sustojo mašina su berniukais, visi išlipo, tik vairuotojas ne. Aš truputį pagriuvus ant šono, akys per sarėmį sueina į vieną tašką, sveikai įraudus ir dar bandau taisyklingai kvėpuoti.... nežinau kaip visa tai atrodė tam berniukui, bet turbūt vaizdelis patiko, nes įsigudrino mane mergint.... buvo juokas per ašaras... Jis man mirkt akele, o aš lėkuoju.... jis man vėl mirkt, o aš nuo skausmo net užsimerkiu .... Kažkodėl jam nekilo klausimas, ko ta boba mašinoj viena būdama taip įdomiai elgiasi, o gaila... nereikėjo būti tokiam atkakliam, tikriausiai vaikinukas nusprendė, kad jis čia man tokį įspūdį paliko ir pradėjo belsti į langelį. Jis stovi visas toks savim pasitikintis, matyt pagalvojo, kad šita panička jau gerai įkaušus ir pasiryžusi švęsti toliau...bet čia aš atidarau ne tik langelį, bet ir burnelę ir sakau jam, nepyk, aš truputį užsiėmus, gimdau Va tada, vaikinas sveikai įraudo

Ir dar vieną prisiminiau. Rytas, aš sėdžiu kamštyje, blogai nusiteikusi. Dar tik pradėjus vairuoti ir nieko neišmananti apie mašinų gedimus ar kitas gresiančias blogybes. Kitoje juostoje stovi diiidelė fura. Po kurio laiko ji man pyptelėjo, o aš nekreipiu dėmesio, nes esu įsitikinusi, kad ji nori paprašyti ją praleisti Po to įkyriai pypinėjo dar ilgai, kol man nervai neišlaikė. Tada aš atsisukau ir parodžiau jam špygą Bet žmogus pasirodo geranoriškas buvo. Kadangi važiuot nelabai buvo kur, tai žmogelis išlipo ir man parodė į kapotą (tąsyk galvojau, kad jau turbūt gausiu lupt ). O iš po kapoto, kad varo garai..... aš galvojau, kad žiema, variklis įkaitęs, o metalas šaltas, dėl to ir rūksta....( ot, blondinė ) Neliko nieko kito, kaip gražiai nuleidus akeles palinksėti galva ir čiuožt ieškoti degalinės Negana to, atėjus į degalinę, vyko ilgas aiškinimasis ko gi man iš tikrųjų reikia nes ten buvo 3 ar 4 vyrai, kurie turėjo skirtingas nuomones apie tai kas man nutiko Vienas siūlė išmesti mašiną, nes turbūt užkalė variklis, kitas įtarė netvarkingus laidus, bet galų gale paaiškėjo, kad man pagelbės tasolas
Tokios vat istorijos

O man buvo taip: vieną rudens rytą (buvo tamsoka) pasiskolinau vyro mašiną ir išvažiavau į darbą. Važiuoju - mašina iš priešais mirksi žibintais, nu galvoju gal pažįstami mano, sekanti mašina vėl mirklsi, nu gal vyro pažįstami, toliau policija mirksi - tikrai nieko nepažįstu - o kad važiuoju mieste ilgas šviesas įsijungus supratau tik kai atvažiavau į vietą.

ar teisingai supratau,tau ir policija mirksejo? ir nenubaude? tai sauniai pasiseke, mano mama tai uz ilgas sviesas bauda sumokejo, isivaizduoji? mtyt ne ant tu uztaike...

nu ir man ne vieną kartą bajerių buvo, kai nemato pilvo ir kibina

Žodžiu atvažiuoju aš prie autobusų stoties pasiimti siuntinio iš autobuso. Iki jo atvykimo dar keliolika minučių, laukiu mokamoj aikštelėj. Žiūriu, eina žaliukas ir aš, gražiai nusišypsojus, sakau-laba diena, o galima man nemokėti-aš tik iki autobuso nubėgsiu pasiimti siuntinuko. O ten toks a lia šustriakas, šypsosi ir sako man su jo kolega kalbėti dėl to. Klausiu, ar pats neprižiūri čia tų mašinų, juk su apranga? Sako, kad prižiūri, bet vistiek su kolega kalbėti. Kolega užsiėmęs-plepa telefona ir suka ratus aplink mano mašiną. Žodžiu, susitariau, kad galėsiu nemokėti, TIK "turiu duoti numeriuką" Bet, vyrai, sakau, aš ištekėjus-nu ir ką? Ir ištekėjusios limpa... Nu gerai, sakau, bet dar ir nėščia... Tai matytumėt, kaip abiem akys ant kaktos išlipo, sukišo galvas į mašiną įsitikinti ir su "ai, nu gerai tada", nuėjo


O su tom techniškai netvarkingom mašinom nejuokaukit, aš už tai, kad jų būtų kuo mažiau, nes avaringumas mūsų keliuose ir taip baisuminis

Oj an šitų žodžių tai jau balsu juokiausi. GERAS Taip norėtųsi pamatyti tą vaizdą, kai tu liepi jam išokt.

O man ivykis vyko ziema,masina apsnigta , nusivaliau tik kas butina ,o ant stogo liko kokiu 15-20 cm.sluoksnis.ir aisku greiciau i miesta ,kol i ta puse vaziavau viskas ciki ,o atgal is centro vaziuojant pries turgaviete (vilnieciai zino)yra teismas na zodziu is jo atbula staigiai isnyra policijos masina(na as suprantu, kad atbulai vaziuojant ten reik iskisti daugiau nei puse masinos ,kad pamatyti)o antroj juostoj dzipas salia ,man nebuvo kur detis ,ir as ant stabdziu ,o nuo stogo sniego lavina ,as nieko nematau ,net valytuvai nelabai pastumia,na galvoju sakes man ,nors sok is masinos ir pavalyk,,bet sniegas nusliuoze per karsta kapota ir as isvydau kelia.adrenalino doze garantuota.viskas baigesi gerai nuo to laiko stogas svarus .beje tai aisku buvo vyro masina,nes savo is garazo patingejau isvaryti

Gerai,kad mane instruktorius išmokė atbula geriau važiuot nei į priekį... tai tokių problemų nebuvo....

man šiandien buvo ne tai kad juokinga bet siaubinga diena po darbo
požeminėje aikštelėje pacaniukai užtatė mašiną, visa laimė, kad kolega vairuotojas kuris statė mašiną man iš dešinės pvažiavo kiek įmanoma į priekį kitaip tikrai tektu kviesti policija kad patrauktų tą drandalėtą.
Išvažiavau tikrai sudėtingai, nes savo mašiną saugoti teko nuo sienos, kaimyno - nuo atsirėmimo ir dar to asylo kad nesubržinčiau savo šono...
išvažiavusi radau - užstatytą išvažiavimą iš požeminės- galvojau pažaliuosiu iš pasiutimo, nu argi sunku išlipti ir pažiūrėti palikai pravažiavimą ar ne....
šonu galima išvažiuoti su kupe ar hedžbeku bet sedanu, universalu - be šansu - nebent per bardiūra, kai maniškė pažeminta gamykliškai, tai aš visą bamperį palikčiau -
žodžiu po gero pusvalandžio stumdymosi išvažiavau pro kitą pusę, kamštis susidarė nerealus nes toje užstatytoje išvažiavimo vietoje džipukas bandė išvažiuoti- šoną į stulpą įrėmė - kamštis. visi apsisukinėja, o mašinų daug... sausakimša - o ir skubančių piemenų pilna kurie vos tik įjungiai atbulinį kad pasisuktum - pypina...

grįžusi namo jaučiausi pikta ant puse svieto ....
P.s ka jūs darot jei randat savo auto požeminėje užstatytas?

Niekada nestatau pozemineje,paprastai pasistengiu kazkur virsuje vieta susirasti,aisku dar ir nemokamai

pora kartu bandziau pastatit pozemineje prie buvusio "vaiku pasaulio" ar prie flagmano. nes neradau vietos virsui. apsispjoviau simta kartu. ivaziuodama ten pasirode kad vietu ner (nors virsui ant tablo svetesi kad vietu yra) ir tokiu kaip as buvo jau ten pakankamai. o apsisukti be sansu. taj visi atbulom i kalniuka, vingiuotu keliu is lieto stumemes visa grandinele i virsu kokius 5 kg numeciau is nervu kita karta norejau pabandyt ten pat laimes, bet jau ir parasyta buvo kad vietu ner. apsisukau is kart. nuo tu laiku net ir neziuriu i tas pozemines, o jei ivaziuociau ir mane uzstatytu kviesciau policija. kad kita karta zinotu. na jau buvo toks kartas kad prie kelio pastacius aikstelei masina, mane visiskai uzstate senis. na ir iskvieciau. nes palaukiau 10 minuciu. neko ner. galvoju cia jau naglumas, nors stebetu ar nekliudo jo masina. na atvaziavo policija, jokiu pretenziju neturejau, nes kai pamaciau jau atbegusi senuka (masinos seimininka) pagailejau. tegu vaziuoja. pamoka jis jau turi

Prisimenu savo siaubą, pirmą kartą sėdus už vairo Tokyo... Vilniaus eismas, kurį visada keikdavau, pradėjo atrodyti panašus į judėjimą kolektyvinių sodų keliuku, jo kamščiai - kaip muilo burbuliukai ant "feiry" butelio viršaus... O tenai... Prie beprotiško srauto pridėkim kai kuriuos TRIJŲ aukštų miesto kelius, kairės pusės eismą - ir kombinacija mirtina... Kol mokiausi vairuot buvo nieko - instruktorius kantrus, supratingas, profesionalus, vairuot išmokus jau kadais - gal 12kos metų... O kai pirmą savarankišką dieną ilgai prisiminsiu ne tik aš, bet ir policija
Situacija tokia - važiuoju aš ta triaukšte miesto "magistrale". Pati jaučiu, kad akys kvadratinės, delnai šlapi, nugara teka srovelės Šiaip ne taip ištisas nervų kamuolys privažiuoju sankryžą, sustoju pati pirma prieš šviesoforą. Ir pradėjus mirksėti raudonam signalui pajuntu - mašina visa vibruoja! Žinia, kas - žemės drebėjimas. Pripratęs į tokius 2-3 balų papurtymus nekreipi dėmesio - juk kartojasi į mėnesį kokius 4 kartus. O man tai iš kur žinot, kad čia normalu ir viskas, ko iš manęs reikia - tai ramiai važiuoti?.. Žodžiu, užsidegus žaliam signalui vis dėlto pajudu, suku į dešinę, pajuntu, kad vibracija sustiprėjo ir... parodau visiems, ką reiškia boba už vairo - spiriu per stabdį ir sustoju pačiam vidury sankryžos Na ir prasideda... Paskui mane važiuojantys sustoja, atvažiuojantys iš priekio - irgi. Pasikeičia šviesoforo signalas, o sankryžos centras jau užkištas... Girdisi pora nestiprių "taukšt", "dzingt", "pyyyyyyp", keli vairuotojai rodo gestus, suprantamus net ir Zanzibare... Guminėm kojom išlipu lauk, apsidairau ir pagalvoju - tu matai, kaip čia... ir gyvena gi žmonės, negi kiekvieną kartą taip?.. Priėjęs vyriškis man kažką aiškina - o aš nė velnio nesuprantu, tik klapsiu blakstienom Kažkur skambina. Už kokių 10 minučių atsiranda policinkas ir vėl kažko klausia. Supratęs, kad nemoku japoniškai pakankamai, kad su juo susišnekėčiau, maloniai pakviečia kartu. Paima iš manęs raktelius, užrakina mano automobilį ir vedasi iki šaligatvio. Pasisodina į mašiną, šaligatviu nuveža pora kvartalų iki nuovados. Ten jau angliškai kalbančiam pareigūnui paaiškinu, kaip viskas nutiko. Tramdydamas juoką paspringsta žmogus Liepia kam nors pasiskambint, kad atvažiuotų manęs pasiimt. Už poros valandų atvažiuoja būsimas vyras. Paklaustas, kur taip ilgai, paaiškina, kad pagrindinėj trasoj baisinis kamštis, teko aplink važiuot. Išvertus akis guodžiu nelaimės draugą - "taip taip, ir aš į jį pakliuvau". Tada jau "mentas" neišlaiko - dusdamas iš juoko pasimetusiam maniškiui paaiškina, kad aš kaip ir meluoju - į jokį kamštį aš, pasirodo, nepakliuvau - AŠ JĮ SUKĖLIAU
Tik sumokėjus baudą ir lauke pamačius vis dar prisigrūdusią gatvę suvokiu - pirmą dieną už vairo pasižymėjau 7-nioms valandoms visiškai sustapdydama eismą vienam iš centrinių miesto rajonų...