Prisimenu savo siaubą, pirmą kartą sėdus už vairo Tokyo... Vilniaus eismas, kurį visada keikdavau, pradėjo atrodyti panašus į judėjimą kolektyvinių sodų keliuku, jo kamščiai - kaip muilo burbuliukai ant "feiry" butelio viršaus... O tenai... Prie beprotiško srauto pridėkim kai kuriuos TRIJŲ aukštų miesto kelius, kairės pusės eismą - ir kombinacija mirtina... Kol mokiausi vairuot buvo nieko - instruktorius kantrus, supratingas, profesionalus, vairuot išmokus jau kadais - gal 12kos metų... O kai pirmą savarankišką dieną ilgai prisiminsiu ne tik aš, bet ir policija
Situacija tokia - važiuoju aš ta triaukšte miesto "magistrale". Pati jaučiu, kad akys kvadratinės, delnai šlapi, nugara teka srovelės

Šiaip ne taip ištisas nervų kamuolys privažiuoju sankryžą, sustoju pati pirma prieš šviesoforą. Ir pradėjus mirksėti raudonam signalui pajuntu - mašina visa vibruoja!

Žinia, kas - žemės drebėjimas. Pripratęs į tokius 2-3 balų papurtymus nekreipi dėmesio - juk kartojasi į mėnesį kokius 4 kartus. O man tai iš kur žinot, kad čia normalu ir viskas, ko iš manęs reikia - tai ramiai važiuoti?..

Žodžiu, užsidegus žaliam signalui vis dėlto pajudu, suku į dešinę, pajuntu, kad vibracija sustiprėjo ir... parodau visiems, ką reiškia boba už vairo - spiriu per stabdį ir sustoju pačiam vidury sankryžos

Na ir prasideda... Paskui mane važiuojantys sustoja, atvažiuojantys iš priekio - irgi. Pasikeičia šviesoforo signalas, o sankryžos centras jau užkištas... Girdisi pora nestiprių "taukšt", "dzingt", "pyyyyyyp", keli vairuotojai rodo gestus, suprantamus net ir Zanzibare... Guminėm kojom išlipu lauk, apsidairau ir pagalvoju - tu matai, kaip čia... ir gyvena gi žmonės, negi kiekvieną kartą taip?..

Priėjęs vyriškis man kažką aiškina - o aš nė velnio nesuprantu, tik klapsiu blakstienom

Kažkur skambina. Už kokių 10 minučių atsiranda policinkas ir vėl kažko klausia. Supratęs, kad nemoku japoniškai pakankamai, kad su juo susišnekėčiau, maloniai pakviečia kartu. Paima iš manęs raktelius, užrakina mano automobilį ir vedasi iki šaligatvio. Pasisodina į mašiną, šaligatviu nuveža pora kvartalų iki nuovados.

Ten jau angliškai kalbančiam pareigūnui paaiškinu, kaip viskas nutiko. Tramdydamas juoką paspringsta žmogus

Liepia kam nors pasiskambint, kad atvažiuotų manęs pasiimt. Už poros valandų atvažiuoja būsimas vyras. Paklaustas, kur taip ilgai, paaiškina, kad pagrindinėj trasoj baisinis kamštis, teko aplink važiuot. Išvertus akis guodžiu nelaimės draugą - "taip taip, ir aš į jį pakliuvau". Tada jau "mentas" neišlaiko - dusdamas iš juoko pasimetusiam maniškiui paaiškina, kad aš kaip ir meluoju - į jokį kamštį aš, pasirodo, nepakliuvau - AŠ JĮ SUKĖLIAU
Tik sumokėjus baudą ir lauke pamačius vis dar prisigrūdusią gatvę suvokiu - pirmą dieną už vairo pasižymėjau 7-nioms valandoms visiškai sustapdydama eismą vienam iš centrinių miesto rajonų...