"Vaikas auklejamas iki 3-eju metu"

Sveiki, ne karta girdejau si posaki, kad vaikas is esmes auklejamas iki 3 metu... Idomu butu isgirsti nuomoniu - ar is tikruju svarbiausius dalykus idiegiame vaikams dar kudikysteje ir ankstyvoje vaikysteje? Negi veliau jie sunkiau pasiduoda musu auklejimui? Pasvarstykim - gal is savo patirties galite patvirtinti arba paneigti faktus apie ankstyvaji auklejima?

Tiesos yra. Bet vaikas auklejamas ir po 3 metu ir po 4 ir po 5 ir t.t.

Iš to ką skaičiau apie vaiko asmenybės formavimąsi: pirmieji trys metai svarbūs tuo aspektu, kad jei vaikas jautėsi saugus, visi kiti jo poreikiai, kaip meilės, šilumos, ryšio su suaugusiuoju ir kt. buvo patenkinti - jis greičiausiai įgijo ir pakankamai pasitikėjimo savo jėgomis, kuris labai svarbus tolesniam vaiko vystymuisi.

ESu skaičiusi, kad auklėji iki 5, iki 7-erių turi galimybę pamatyti savo klaidas ir jas ištaisyti, po 7-erių, turi ką turi.

Šits posakis nėra visiškai teisingas jei paraidžiui. Yra jame krislelis tiesos, kad iki trejų metų susiformuoja žmogaus ta vadinama pradinė ar pagrindinė vidinė laimė, kiti tai vadina pasitikėjimu savimi, asmenybės pagrindu ir t.t. Ir tai ta riba tokia nėra griežta - vienam iki trijų, kitam gal iki keturių metų, o trečiam jau dviejų su puse viskas su vidine pagrindine laime OK. Kuo tvaresnė, stabilesnė ta vidinė laimė taip vadinama susiformuoja iki trijų metų, tuo sėkmingesnis tolesnis žmogučio vystymasis. Bet iš esmės tai nieko nereiškia, jei iki trijų metų teisingai globotas vaikas paskui nustoja būti teisingai auklėjamas - patiria nuolatinį smurtą ir t.t. Tai ir tvirčiausi pamatai gali sugriūti ar sutrūkti.

Ir atvirkščiai - jei vaikas iki trejų metų buvo globojamas taip, kad jam pritrūko suaugusiųjų tinkamos paramos stabiliai vidinei laimei susiformuoti, tai vėliau didesnė tikimybė, kad jis turės visokių psichosocialinių problemų. Tačiau tai nereiškia, kad žmogus jau pasmerktas - tinkamai toliau globojamas ir ugdomas jis gali toliau sėkmingai subręsti, išsiugdyti stabilią taip vadinamą antrinę laimę, arba dar kitaip vadinamą kompetetingąjį Aš ir jam viskas gyvenime bus gerai.

Žodžiu nežinau, ar supratot, ką parašiau, bet labai išsamiai ir plačiai apie tai yra Piperių knygoje Išmintingoji meilė. Rekomenduoju pasiskaityti visiems.

Ir netiesa yra su tais visais ''turi ką turi'', ''nieko jau čia nebepakeisi'' - žmogus vystosi ir bręsta visą gyvenimą

kur ta knyga butu galima paskaityti/ isigyti?

Aš pirkau knygyne. Panaršykite internete ir tikrai rasite kurioje nors internetinėje parduotuvėje, ar naudotų knygų internetiniam knygyne www.sena.lt (pvz.)

Manau kad meiles, silumos, rysio su aplinkiniais poreikis ne maziau svarbus ir toliau.
O siaip - esu tikra, kad tam tikros taisykles, tvarka ir bendravimo stilius susiformuoja iki 3 metu. Veliau galima tai keisti ir koreguoti, bet didesniam vaiku isunkiau priimti naujas "zaidimo" taisykles.

manau, kad cia kalbame ne apie taisykliu ivedima ar panasiai.

zmogus is tiesu mokosi visa gyvenima, ir meiles, rysio su kitais zmonemis reikia irgi visa gyvenima. kalba cia ne apie tai.

manau, kad is tiesu kalbame apie vaiko kaip asmens gimima. moters nestumas trunka 9 menesius - ilgiau nesioti kudikio ji negaletu, nes vaiko galvele per didele, nebegaletu uzgimti. taigi, palyginti su kitu zinduoliu jaunikliais, zmogaus kudikis gimsta labai nebrandus, jam kaip kokiam kenguriukui butinai reikia suaugusiuju globos - antraip neisgyventu.

o dar idomiau tai, kad nors fiziskai zmogaus kudikis gimsta po 9 menesiu nestumo, psichologiskai, kaip asmuo vaikas gimsta mazdaug treciaisiais gyvenimo metais. iki tol jis saves neskiria nuo aplinkos ir savo mamos.

taigi, manau kalbame apie tai, kad pirmieji treji kudikio ir mazo vaiko gyvenimo metai - savotiskas isorinis nestumas iki jo "tikrojo as" gimimo. taip, kaip moteris rupinasi savimi per nestuma, kad vaisiui nieko netruktu, ir renkasi ligonine/gydytoja, gimdymo poza, kad fizinis gimdymas/gimimas butu sekmingas, taip pat pirmaisiais pora-trejeta metu "auklejimas" is esmes yra tevu gebejimas buti jautriems kudikio/mazo vaiko poreikiams ir gebejimas juos tinkamai patenkinti.

nuo sio tevu gebejimo ir nuo to, kaip isgyvenami treciuju metu krizes "saremiai", is esmes priklauso, koks susiformuos uzgimstancio asmens santykis su savimi ir pasauliu... grubiai tariant, jei tevai sugebes atpazinti ir tinkamai patenkinti kudikio poreikius, jis augs jausdamas pasitikejima savimi ir pasauliu ("pasaulis - saugi vieta", jei ne - kai kurie svarbus poreikiai liks nepatenkinti ir gali atsirasti baimiu, nepasitikejimo savimi, agresijos, nemokejimo uzmegsti rysio su kitais ("pasaulis - pavojinga, bloga vieta"). zinoma, tai gerokai supaprastintas vaizdas - bet esme, visgi tokia...

Buvau neseniai visai tokiame seminare Vilniuje apie vaiko auklejima nuo 0 iki 4 metu.
Tai psichologe labai graziai paaiskino, koks vaiko vystymasis. Kad tai ir yra pats svarbiausias amzius vaiko auklejime, nes tai padeda pamatus tevystei.
O svarbiausia auklejant vaika yra kantrybe.
Mano mergina tai dabar stadijoje,kai kandziojasi. Tai is pradziu buvau labai sumisusi, ka reikes daryti, kad netaptu laukinuke. Pakalbejau su psichologe, tai patare kaip reiketu daryti. Ziuresim, kaip seksis.
Siaip seminaras vyko Vilniuje. Va nuoroda: http://www.asmenybes...-0-4-m-259.html
Nzn, dar kazkada turetu buti Vilniuje, bet as kita karta eisiu i vyresnio amziaus tarpsnio seminara. Ten man atrodo dar daro nuo 4 iki 8 metu.

gal pasidalintumet,ka jums patare psichologe del vaiko kandziojimosi?manajam kartais uzeina,kad nori ikast ar iznybti,o pastaruoju metu su kumstuku mosuoja

Pirmieji trys metai yra svarbiausi visu paskesniu metu pagrindas. Ir tas auklejimas vyksta per meile, siluma, taip vaikas supranta ir ismoksta pasitiketi, buti atviram ir pan.