Kaip toliau gyventi ? :/

Sveikos mergaites,merginos,moterys
Niekad nemaniau jog teks uzeit cia,bet tiesiog neturiu kam to pasipasakot.. na turiu mama,drauge bet ju pasakymus ir pamastymus jau zinau..nedaugzodziausiu,papasakosiu viska trumpiau
Gal pradekim nuo meiles istorijos, kuri prasidejo ziema,kai as dar mokiausi pirmam kurse..
Susipazinau su vaikinu/vyru ,labai greitai susibendravom,atejo meile,pavasaris,meciau mokslus nes supratau kad ne man..vasara preleidom kartu,atejo ruduo,niekur nestojau nes neturejau tam pinigu.
tada su vaikinu nusprendem ishvykt i uzsieni padirbeti,taciau po pusantro men.gryzom nes jo mama sirgo veziu ir gryzom kartu (nes nenorejau ten viena likt),kad jis galetu praleist paskutines jos gyvenimo dienas su ja,mama mire ziemos pradzioj,jis iki dabar del to kencia ir jam skaudu,kaip imanydama ji guodziu ir bandau padet,bet suprantu kad gyvenimas nestovi vietoje,reikia kazka daryt arba dirbt arba mokytis,bet mokslam pinigu nera..taigi lieka dirbt,as jam sakiau vaziuojam atgal,padirbsim,uzsidirbsim pinigu bendrai ateiciai,as mokslam,taciau jo sesuo laukiasi ir yra didele tikimybe kad vaikutis gims nesveikas (gimdys jau po savaites) ir vel jis pergyvena,jo tetis likes vienas,jam gaila ir jo..pajamu jokiu neturiu nei as nei jis (tik tai kad gyvenam kiekvienas pas savo tevus is ju valgom,ir.t.t.)
Mamos drauges dukra pasiima mane ir ji i uzsieni,galim vykt nors ir po savaites,bet jis nerodo iniciatyvos,tiksliau ta tema kai pradedu kalbeti jis pasako : niekur negaliu dabar vaziuoti kol sese nepagimdys ir kol mamai antkapio nepasatysim..
as galeciau vaziuot viena (ko gero taip ir teks daryt) bet man taip skauda,taip nenoriu palikt jo vieno,taip nenoriu viena vaziuot,be galo esu prisirisus prie jo ir ji myliu..
gal as ko nors ne taip suprantu ? gal per daug reikalauju ? atrodo sirdis plys ish skausmo..
Gal kam yra taip nutike? ka daret arba ka darytumete mano vietoj?
aciu uz nuomones

Kol. kol . kol... ir taip iki begalybės. O jam neatrodo, kad jis dirbdamas greičiau pastatys mamai paminklą, o gal ir materialiai padės seseriai auginant vaikiuką.
savo vietos po saule. Du metai , kiek suprantu, taip jau prabėgo. Važiuokit į užsienį, užsidirbkit pinigų mokslams.
Beje, o kodėl nebandyt dabar stot, juk būna valstybės lėšomis finansuojamų vietų. O gal dėl to, kad jau metus mokslus, negalit į tokias vietas pretenduot?
Ką daryčiau? Gyvenčiau ir kažko siekčiau, o ne egzistuočiau tėvų barsčius valgydama

skausmas del mamos, gailestis tevui, rupestis del sesers - visa tai labai zmogiska ir tikrai suprantama. bet juk gyvenimas nestovi vietoje, negi vaikinukas taip ir sedes nieko nedarydamas. juk niekas uz ji neis dirbti, o uz jus mokytis ar dirbti, reikia judeti i prieki.

sesuo gimdys už savaitės, antkapį taip pat ne metus stato, nejau sunku šiek tiek palaukti, pabūti šalia mylimo žmogaus. panašu kad viskas greit išsispręs. sėkmės.

Tai jei vaikinukas niekur nedirba,tai iš ko jis ta antkapi statys ir sesei padės,ar jis morališkai čia viska darys...skausmas suprantu,bet ar neužsitęs viskas ,neatsiras daug daugiau problemų...aš manau jei isvaziuotumet viena,jam tikrai nieko nenutiktu,jei norės jūsų ir būti su jumis atvažiuos pabaigęs visus savo reikalus.Meile per atstumą tikrai galima ,jeigų tik verta ją saugoti

pirma susirasčiau darbą. Juk per dienas sėdint namie tikrai ne lengviau. O dirbant tiek Jūs tiek Jūsų draugas gali bent kiek kitur nukreipt savo mintis.

važiuokit viena.

nu panasiai yra nutike. tik panasiai - ne identiskai. susikrauni lagamina ir pjauni uzdarbiauti savo mokslams. pabreziu - savo mokslams. ne mylimojo sesei, nei antkapiui - o mokslams. beje, prisimink viena dalyka - viena karta issiuntusi pinigus jam - siusi visa laika.

Pritariu, mokslus turibaigti, tai tavo ateities garantas, na bent sioks toks, todel kraukis ir vaziuok, nes cia bus pasaka be galo, na o ka jis pakeis budamas kol ji pagimdys,o kur jos vyras? Na, pagimdys ir kas paskui? Reiks likti jai padeti? Ir taip bus visa gyvenima greiciausiai, busi ne su juo, su visa jo Familija? Tau to reikia??? Pagalvok, del ko griauni savo pacios gyvenima? Ar verta? Vaziuok viena, nores, tikrai atvaziuos,o ne tai tiek tos ir meiles...
Na, bet cia tik mano nuomone

sveiki paneles/moterys noriu jusu konsultacijos. Situacija yra tokia pries 1.5 men isiskyriau su mergina. Ispradziu as ja palikau, bet praejus laikui po savaites norejau susigrazinti nes supratau, kad mano sprendimas buvo nulemtas pykcio ir blogu emociju.atsiprasiau ir paprasiau, kad vel draugautume, tik ne taip kaip buvo, o dirbtume, bet ji nesutiko sako perdaug visokio blogio buvo. esme tokia, kad vasar man buvo labai sunki buvo daug darbu ir as gryzdavau pavarges, o ji noredavo demesio, o as norejau , kad ji mane spurastu ir paguostu, zodziu viens is kito tikejomes, ir kai ji negaudavo ko nori, ji pradedavo eikti, o as uzsibluokadavu. tai va po 3 itemptu menesiu buvo pasiekta kulminacija ir as neislaikiau..

mes draugavom 3 m, prazia draugystes buvo sunki, ta prasme as bendraudavau daug virtualiai su kitom panelem tiksliau su viena, bet nieko neslepiau, ji galejo skaityti skype. bet po kiek laiko maciau kaip ji pyksta nutraukiau ta bendravimair beveik 1.5m buvo viskas gerai.iki sio pavasario kai man pasipyle darbai.aisku as aves neteisinu ir del darbu. siaip ji sededavo namie ir laukdavo manes...

po isiskyrimo as sakau, kodel nenori su manim toliau ka nors daryti, sako nepasitikiu tavim nuo pat draugystes pradzios... nu man buvo smugis, nu dar sako, pasielgei kaip su daiktu nesprendei problemos.tipo isvarei ir vsio.

praejus 1.5 men mes vis dar bendraujam yra romantiski pasivaiksciojimai ir seksas, nors jos nuomone viena savaite sako, gal kada ir grysiu, bet bijau tevu (jai 23 m), o kitakart sako kad viskas. zodziu mes ir patys susitike nesivaldom nekalbedami kas buvo. zodziu kuriam papildoma itampa, kurios mums nereik.dar ji mane kaltina viskuom nepresiimdama jokios atsakomybes del visu pykciu kurie vyko paskutini pusmeti.
Ji sako, man svarbiausia susitvarkyti sveikata, jaucia nerima po skyrybu, o veliau sako nieks nezino kaip bus. ji dabar turi kazkoki drauga kuris ja isklauso, as paprasiau, gal tu nebdrauk, kol isgysi, bet sako nesamone, as noriu bendrauti ir noriu isitikinti ar as tokia nesugyvenama, kaip as sakiau. nes isiskiriant sakiau, kad be proto reikalauji demesio ir esi grubi konfliktinese situacijoje.
Siaip jau atrodo buvau susitaikes su jos netektim, bet buvau tiek pas psichologa tiek pas kita specialista, visi sako, kad susitaikysit, tik reik laiko, tai vel mane visiskai subalamutino, vel atsirado viltys, kurios niekuo nepagristos.nu siaip ji manim domisi paraso pati sms i skype, bet gal is gailescio ar delt, kad mes turim darbiniu rysiu.

taigi klausimas jums moterys/paneles? kaip elgtis ismintingai tokioje situacijoje, tiketis ir daryti kazka ar tiesiog atsiriboti ir laukti kol viskas susitvarkys abiems.kokia man strategija pasirinkti? ar yra kam panasiai buve? cia gal daug kantrybes reik laukiant?
as nerasiau, kodel man patinka, as ja suspejau pazinti ir zinau geras ir blogas savybes, ir tikrai manau galiu sugyventi su jomis.

Cia toks minciu kratinys, kad sunku ka ir bepatart Rasot, kad galit sugyventi ir su gerom ir blogom jos savybem, bet tuo tarpu vis tik buvot nusprendes ja palikti? Manau vieno, ko jums (greicausiai abiems) reikia, tai laiko ir erdves, susivokti savo mintyse, noruose, prioritetuose. Kad noras susigrazinti ja kiltu is noro buti kartu, o ne is izeisto vidinio ego ar prisirisimo. Duokit sau laiko susivokti jausmuose. Jai taip pat.
Jus negalite kontroliuoti, su kuo jai bendrauti. Suprantu, jus greiciausiai jauciate pavyda, kai ji kalba apie kita vaikina, isklausanti ja, ir duodanti tai, ko jus greiciausiai nedavete. Galbut ji tai daro samoningai, noredama parodyti ko jai truko jusu draugysteje, o galbut ji tikrai rado zmogu, kuris jai duoda tai, ko ji ilga laika negavo is jusu.
Kas liecia nepasitikejima, tai cia slidus dalykas. Jus bendravote (tegul ir ne intymiai, bet kaip suprantu artimai) su kita mergina, ir visas jusu pasiteisinimas savo merginai - kad to neslepete? Tai va, turite, ka turit - ji juk irgi neslepia dabartinio savo draugo Priimkite tai kaip pamoka, kad daznai mes bunam akli ir kurti kito, netgi mylimo, zmogaus jausmams, kol tai nepaliecia musu paciu. Ateityje stenkites dazniau susimastyti, kaip jos vietoje jaustumetes jus - tai pades suprasti kita zmogu, bus lengviau su juo bendrauti ir susikalbeti.
Niekas is cia esanciu nezino, kaip pasibaigs jusu istorija - ko gero nezinote ir jus, nes viskas labai priklauso nuo to, kaip elgsites pats, o taip pat ir nuo jusu drauges veiksmu. As siulyciau nustoti zaisti kate ir pele ir ramiai, atvirai pasikalbeti, ko jai truko jusu bendravime, ko truko jums, kodel nusprendete ja palikti, kodel dabar norite ja susigrazinti, kas pasikeis jusu santykiuose, jei vel nuspresite buti kartu? Atsakykite i siuos klausimus pirmiausia sau, nuosirdziai. O tada jau zinosite kuriuo keliu eiti, sekmes

dekui us nuomone.manau jis tiksli labai.tikiu kad reik laiko, as tik neturiu kantrybes, norisi ispresti viska greit, kas yra neimanoma sioje situacijoje. vakar pakalbejau su ja pasirodo, ji nori pabandysi su ju savo pazitau jis uz ja jaunesnis ir is kito miesto. nori su juo pasitikrinti ir nieko nezino kaip cia bus toliau su manim. tai manau tas tikrinimas uztruks ilgai. nu man tai nuskambejo kai jai visiskai viskas, kadman reik toliau laizytis zaizdas ir eiti i prieki.uzrasiau ja pas psichologe, kad pades jai nurimti kiek, nes kiek benrdaudvau tai juodas pyktis ant manes, kad ja tik skaudinau visad.