na jei turi prie ko prikibti žiūrėdama į savo foto, reiškias jau pradėjai mokinimosi procesą
Sunku komentuoti tavo foto. Tad papildomas namų darbas tau, kurį pažadu pakomentuoti
Pasiimk kėdę, pastatyk kur vos atitraukusi nuo sienos, ar jei lauke kokios žalumos, kad fone būtų, kad ir siena kaip šioje foto tiks. Ant kėdės sodink vaiką. Jei tvirtai laikosi tai arba tiesiai ant kėdės sodink, ar kėdę kiek šonu pasuk, kad už atlošo rankute pasilaikytų. Jokių žaislų ar maisto rankose. Kadangi pati myliu diafragmą 1,4, tad pasiūlysiu kuo mažesnį skaičiuką rinktis. ISO atitinkamai žemesnį. Kepurės su snapeliu nedėk. Pasiimk kokį švilpuką į burną arba miauksėti pradėk, vaikas tikrai žiūrės į ten, iš kur sklinda garsas

Stovėk tiesiai prieš vaiką, nusileisk iki jo akių lygio, fokusuok akis ir nufotografuok nenukirsdama galvos, palikdama kažkiek pečių linijos. Palik vienoje pusėje daugiau laisvos erdvės. Gausi tokį paprastą vaiko portretuką, bet pradėti visada nuo tokių siūlau. Pamačiusi rezultatą, kabinėtis tikrai turėsi prie ko, bet giliai viduje ir džiaugsies.
Lauksim foto.