Įkraunama...
Įkraunama...

Norime trečio, bet vyriausia dukra nekenčia vaikų

QUOTE(RSTT @ 2011 08 16, 17:40)
1. Ji-ne jūs, ji-tai ji. Aš pavyzdžiui nesuprantu kaip galima nemylėti ir neleisti vaikui auginti gyvūno. Bet jei žmogus nemėgsta-tai jo teisė, nes tai-kitas žmogus ir tiek.
2. O jei gims trečia dukra? Nusivilsit? Nuskambėjo gana žiauriai, nebent jūsų vyras-musulmonas. Mergaitė-ne vaikas? Beje vaikas-ne dovana, kaip ir gyvūnėlis. Nesusitvarkot su esamais vaikais, o kas bus toliau? Jūsų draugė ko gero teisi - įsiklausykit į jos pasakymą. Skamba gana logiškai, o svarbiausia - tai jums sako žmogus, jus gerai pažįstantis, todėl manau nuoširdus.
3. Psichologas matomai arba nekompetentingas, arba nedirbęs su vaikais. Taip gali čia forume pasakyt kas nors, bet ne žmogus tam mokslus ėjęs ir praktikos turintis. Čia jau irgi negaliu patart - bet pati kiek susidūriau tai dažniau tiesiog daugioavaikės mamos kokios paklausiu, kas man rūpi apie vaiką, o ne vadovėlinio filosofo  verysad.gif

Tai va, ka is ir bandau pasakyti toms, kurios sako, man mano dukra manipuliuoja manimi, kad po keliu meliu ferari paprasys. drinks_cheers.gif Jai nepatinka kudikiai, man gyvunai. tai as ir pamasciau, butu neteisinga dukros atzvilgiu. mirksiukas.gif

O del trecios dukros... Ne, tikrai NE. smile.gif as ir vyras tiesiog norim TRECIO vaikelio, lytis mums visai nesvarbi, tiesiog jis pats prasitare, kad labai noretu sunaus. bet ir trecia dukra nepamaisys. 4u.gif TIEK MAN, TIEK VYRUI LYTIS NESVARBU, SVARBU, KAD GIMTU SVEIKAS VAIKELIS. Manau, kiekviena normali mama tai pasakytu. 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ingaat: 18 rugpjūčio 2011 - 13:36
QUOTE(ingaat @ 2011 08 15, 14:54)
Bandziau kalbetis su dukra. pokalbio pradzia buvo normali. kuo toliau, tuo atviriau su ja kalbejau. visgi, jai 13 metu, zino, kad ne gandras vaikus atnesa...
ir ji pasake : as zinau, kad tu nori vaiko. galvoji negirdziu, kaip kalbi su draugemis? o ypac su tomis, kurios turi maza vaika?
o tada ji apsiverke. ir pasake:
man netrugdytu tas vaikas, jeigu... tu butum normali. atsimeni, buvo atvaziaves tavo brolis (na, mano brolis turi maza vaika) ir tu ji laikei ant ranku. as atejau kazko paklausti, o tu labai grubiai atsakiai. kai jie isvaziavo, tu vel graziai kalbejai su manim. ir taip ne viena karta. tai ka as turiu galvoti??? man 13 metu, jeigu turesi vaika ir visa laika, kol man sukaks 18, taip su manim grubiai elgsies o su tuo vaiku graziai, tai ka man galvot??? nieko????? nu jau atsiprasau, bet del kazkokio snargliaus nenoriu 5 metus iki pilnametystes gyventi atstumta ir nemylima...
o tada ir as susimasciau... ir pagalvojau, kad nekokia is manes mama, jei sitaip elgiuosi, ir ypac, kai tai pasako vaikai... verysad.gif 
stengiausi atpasakoti zodi y zodi.



Mamyte, juk jau priežastį dukros pykčio išsiaiškinot, dabar belieka tik kalbėtis ir kalbėtis su dukra. Gal ji turi pati kokių minčių, kiek jai laiko skirt, kad nesijaustų atstumta, pasistenkit nuramint ją.
mano dukra pamenu irgi nenorėjo broliuko, nes didelis skirtumas tarp jų, bet kai laukiausi, nusivedžiau ją , kai ehoskopiją darė. tai ji pirmoji pamatė kaip plaka leliuko širdutė, nors leliukas buvo tik taškelis smile.gif Ji buvo tokia laiminga, tokia suintriguota, kai leliukas pilve jau judėjo, tai pati prašė paliest bigsmile.gif
Atsakyti
As galvoju taip: kadangi vyriausioji jusu dukra dorai net neprisimena nei savo emociju nei apskritai paties jauneles sesutes gimimo, tai ji ir negali paaiskinti, kodel nekencia kudikiu. Gali buti, kad pasamoneje uzsifiksavo tik dabar ji pati neprisimena neigiamos emocijos susijusios su nauju seimos nariu, t.y. jaunesne sesute. O pasekmes - nepaaiskinama neapykanta. Labai daug vaikuciu sulauke jaunesnio brolio ar sesers pasijunta atstumti, nemylimi, nereikalingi, nes jie negali suvokti, kad tuo mazesniu tiesiog reikia labiau rupintis, nes jis nekalba, nevaiksto, praktiskai nieko pats negali padaryti. Juk vaikai nemasto taip kaip mes, jei retai kada logiskai samprotauja. Taigi, vaikas negaledamas suprasti, kodel tas mazasis brolis/sese nuolat ant mamos ranku (juk po kudikio gimimo sunkiai imanoma nepakeisti senosios nusistovejusios tvarkos namuose, o juolab jeigu maitinama MP - tai gali uztrukti ir istisas valandas kasdien, o kur dar sauskelnes, maudymai, pasivaiksciojimai lauke bei daznas verksmas) - padaro savo isvadas, sitas mazius geresnis uz mane, nes viskas tik jam. Rekia - ramina ir dar meiliau glosto, apsikakoja - kalbina, sypsosi ir prausia, miega ir tai akiu negali atplesti nuo mazo reksnio...o mane palieka likimo valiai ir dar nuolat liepia neprizadint, netriuksmaut, nenervint mamos, nes ji leliuku turi rupintis, todel pavargsta (ir aisku vaikas nesupranta, kodel ant leliuko nepyksta mama nors pavargsta, nes tas mazasis nei naktim nemiega ir verkia o ant paties vaiko pyksta ir kazko reikalauja)....
todel manau dukra tikisi tokiso ar panasios situacijos arba tiesiog nesamoningai nujaucia, kad pasikartos kazkokie nemalonus pojuciai, kuriu ji neprisimena, bet matyt giliai jai istrigo gimus jaunesnei sesutei.
As bent taip bandyciau samprotauti ir paaiskinti vyriausiajai dukrai, kad ir ji pati buvo kudikis, kad mes visi buname tame periode, kai esam bejegiai, nesugebantys pasirupinti savimi. Visi buvom apsiseileje rekiantys ir i kelnes kakojantys bambliai. Tai naturalu ir kitaip tiesiog nebuna.

Del gyvunu bute tai ir as turiu griezta nuomone. Kai metus laiko del vaiku suni laikem del kurio reikejo 2 kart dienoj siurbti namus ir vistiek plauku visur pilna buvo...kai linoleuma keitem du kartus o galiausiai susidejom plyteles, nes viska grauze ir draske (juk i darba tai reikia eiti, o suo ir krecia is nuobodulio aibes), kai pora menesiu reikdavo iki pat pirmo auksto (gyvenam 5) valyti grindis, nes suo nespedavo nubegt zemyn....kai del suns negalejom niekur vaziuoti, nes juo reikia rupintis, o palikti nera kam (i automobili nebetilpdavo suo) - tai tiesiog suradom jam gerus seimininkus ir dabar gyvena lauke turi savo buda. Todel suo bute o ypac didelis (musiskis pamestinukas eme ir uzaugo iki 30 kg svorio blink.gif ) tikrai sunkiai man isivaizduojamas dalykas...todel mamos pozicija suprantu.
Ir dukra jusu suprantu. Mano sesute gime kai man buvo 13. Tai pusmeti buvo keista, o paskui viskas pasikeite.
Paaugliam juk dvigubai sunkiau - jie patys keiciasi bresta ir sunkiai susivokia, kas darosi su jais paciais.

Sekmes. mirksiukas.gif
Atsakyti