Susituokem jauni, vaiku labai ir neplanavom is karto, bet ir labai nesisaugojom, atsidavem likimui, po metu jau man kirbejo mintis kad kazkas negerai, bet isisuke i darbus, namu kurima, keliones, pramogas apie vaikus labai ir negalvojom, praejo dar pora metu, nuejau pas paprasta ginekologe, rado padidejusi prolaktina, israse bromkriptino ir liepe bandyti toliau, taip metus dar pradeidom bebandydami. 2007 atvereme VK duris, verdiktas padeti gali tik IVF. atrodo zeme isslydo is po koju, ne, ne tik ne tai
pakeitem gydytoja, kita pasiule IUI - mums pasirode priimtinesnis budas. 3 IUI - rezultatas 0, dar praejo vieni metai. 2008 pasiryzom 1 IVF, viskas idealu, viskas graziai auga, vaisinasi, isodina 3, rezultatas 0. po triju men seke 2 IVF - isodino 2 po to dar blastocista, vel rezultas - 0. dar po pusmecio pasirystam 3 IVF, sitas pats skaudziausias buvo, nes nebuvo ka isodinti, nebuvo net 2 savaiciu vilies 
Viskas vyrui skau kad pavargau, kad nebenoriu daugiau. Bet laikas gydo, keiciam klinika, pasidarau laparaskopija, viskas tvarkoj pas mane, pasidariau AFS tyrimus, ten problemos. po metu vel bandom - 4 IVF, vel isodina 2 ir veliau 1 blastocista, geriu papildomai aspirina, HCG rezultatas 12, veliau krenta, bet viltis suzibo, bent jau kazkas kabinosi 
Jauciuosi pavargus nuo visu gydymu, planavimu. Darbe prasideda nesamones, keiciu darba, po to gaunu gera pasiulyma, vel keiciu darba, as jau apie IVF nemastau, o vyras pasirodo masto 
, bet nenori manes spausti.Si penkta karta as vis atideliojau, vis rasdavau prizasciu kodel dar nedabar , kodel dar nelaikas, ne del to kad nenorejau leliuko, bet bijojau, kad galiu jau nebepakelti dar vienos nesekmes, bijojau kad nereiketu pas pichologus po to lankytis
bandau vyra ikalbeti isivaikinti, bet jis nori savo, siulo net donoriu LV pasinaudoti. 2011 rugseji, pasiskaiciuoju, kad man 20 ciklo diena, o buvom su gydytoja sutare, kad jei dar apsispresim, taikys ilga scema ir kad pas ja pasilankyciau 21 ciklo diena. Lyg tarp kitko pasakau vyrui, kelinta siandien diena, matau kad jo akys praso skambinti gydytojai, na pagalvojau jei priims ryt, bus zenklas kad darom, gydytoja paskyre pasimatyma kitai dienai, sudejom schema, su begale vaistu, si karta imames visu imanomu priemoniu isodina 3 triju dienu, saldyti vel nera ka, prasideda laukimas, pasiemiau nedarbinguma, stangiuosi kuo daugiau ilsetis, mezgu dukterecioms sukneles, skaitau knygas ir ziuriu filmus, vyras lepina pajauciau kad naktim pila saltas prakaitas, kad kazkaip kitap si karta nei visada 
12 dpi HCG - 123, galvojau kad kai suzinosiu rezultata, jei jis bu teigiamas verksiu is laimes, bet ne, sirdi pasidaro ramu ramu, jokiu asaru, vien ramybe 16 dpi - HCG 624, viskas tvarkoj, mano kruopa auga nestumas buvo sklandus, neziurin i kietejanti pilvuka, su kuriuo jau po to susigyvenau, savo mazyle isnesiojau iki pat termino, del vartoto fraksaparino, su gydytoju pasitare nutarem kad bus planinis CP. Tokia tai mano istorija, as neiveikiau nevaisingumo, toli grazu dar, pagalvoju kad noreciau dar sese padovanoti savo mazylei, kad jai smagiau butu, bet cia jau atsiduosim Dievo valiai. O dabar as begalo laiminga, ziuriu i savo kruopa ir neatsiziuriu, stebuklas aplankes musu seima
