Taigi kaip ir dauguma poru susituokeme, nugyvenome keleta metu del saves, keliavome, megavomes tuo, ka turime. Su laiku supratome, kad santykiu testinumui kaip ir truksta kazko...Nusprendeme bandyti susilaukti vaikelio.
Nuo pirmo menesio matavausi BT, dariausi ovuliacijos testukus. Labai nenorejau gimdyti vasara, tad menesiuku pastojimui buvo ne tiek ir daug

Iki asaru nedaeita, bet erzindavo draugai, kuriems lengvai pavykdavo. Taip ejo laikas...po pusmecio intensyvaus darbo nusprendziau nelaukti. Pasikonsultavau su pazistamomis, kurios irgi negali susilaukti vaiku. Patare sakyti poliklinikoje, kad jau 3 metus neiseina pastoti. Pasakiau. Nusiunte i VK pas viena profesoriu. Keliavau pas ji jau apsiskaiciusi, su hormonu tyrimais, vyro spermograma. Pasiziurejo, pasinaugrinejo...i ovuliacijos testus ir BT net neziurejo, sake geriau nusipirkti batono, neislaidauti kvailiems testams

Vis lankydavausi pas profesoriu, o jis atsiputes: "atsipalaiduoti reikia....". Nebuvau as per daug susikausciusi, bet ir zinoti, kame reikalas vis tik norejosi. Esu plano zmogus - susiplanavau, reiskia turi buti, o cia ner...
Pasiprasiau gimdos nuotraukai. Nusiunte. Skaudejo. Rezultatas - viskas veikia, priezastis neaiski. Kalbejomes su vyru ir apie apvaisinima, ar abu sutiktumem, jei jau reiktu...

Susimastydavau, laikas eina...bet tuo paciu jau ir nusibodo tas planavimas be rezultato. Galvojau apie ovuliacijos skatinima, buciau prasiusi profesoriaus, bet tas siule kartoti hormonus. Nespejau. Kaip? Skaitykite toliau

Sededama varciau kelioniu pasiulymus, taip uzsinorejau atostogu!!! Vyras pareiske, kad jam darbymetis, dabar negali...Pasiguodziau pazistamai, kad noriu...o ji ir sako: kodel man nesiulai? Na...nzn....vis tik tolima kelione, be vyro...po to susimasciau: kiek to gyvenimo tera? dabar vaikstau krauja pumpuoja vis is manes, mastau ivairius variantus, o vyrams juk lengviau, jie saltakraujai...Nusprendziau: reikia poilsio ir taskas! Ir ne tik del planavimo, o siaip, kiek galima dirbti, reikia ir ilsetis! Pareiskiau vyrui, kad jeigu jis nevaziuoja, vaziuoju su pazistama. Vyras supyko, bet kelione jau nusipirkau. Pagalvojau - negi skirsis su manim del to

Isvykome i roju. Atostogaudama megavausi visais siulomais malonumais: alkoholis, rukymas, klubai, pliazas, nardymai - viskas, ko planuodama privengdavau su mintim, kad gal jau laukiuos, gal nereik...O cia spjoviau, atsidaviau poilsiui. Net paflirtuodavau su vietiniais, tas padejo nepamirsti, kad vis tik moteris esu. Pamaciau daug nauju dalyku, koks gyvenimas grazus, kiek daug as nezinau.
Grizau i LT - totaliai atitrukusi nuo gyvenimo. Savo varda buciau pamirsus



Buvo 18 ciklo diena, nors ovuliacija man testai rodydavo 15 ciklo diena. Poza buvo sonu. Tiesa - tingedama keltis pagulejau koki 10 minuciu. To uzteko


Jau neuzilgo tureciau ji ir supuoti

Mano patarimas - reikia 100 proc. atitrukti nuo planavimo tam, kad pavyktu. Mano smegenys visiskai atsijunge nuo to, be kropelytes likucio. Padejo, manau, kelione. Buciau keliavus su vyru - vargu ar pavyktu. Kaip ta padarysite Jus - spresti pacioms, bet vis pigiau nei visi vaistai, stimuliacijos ir pan

Linkiu neprarasti vilties ir bandyti neuzsiciklinti ant planavimo, kas zinoma nera lengva - pati zinau
